Pasak Komunizmo aukų atminimo fondo neseniai atliktos apklausos, trečdalis amerikiečių ir net 44 % tūkstantmečio kartos atstovų mieliau gyventų socialistinės nei kapitalistinės sistemos sąlygomis. Tokie rezultatai atrodo keisti, juolab kai patys matome katastrofiškus šios sistemos padarinius paskutinėse jos tvirtovėse Venesueloje, Šiaurės Korėjoje ir Kuboje.
Kai kurie stebėtojai dėl tokio pokyčio kaltina kairuoliškų pažiūrų koledžų profesorius. Ši hipotezė turi logikos, nes palankumas socializmui ryškiausias tarp neseniai koledžus baigusių žmonių. Taip pat tiesa ir tai, kad dauguma koledžų profesorių yra liberalių pažiūrų, o per pastaruosius tris dešimtmečius ši tendencija darėsi vis ryškesnė. Tačiau toli gražu nėra aiškių įrodymų, kad į tolimąjį kairįjį sparną jaunimas yra nustumiamas būtent akademinėje sferoje. 2008 metais ištyrę 7 tūkstančius studentų iš 38 mokslo institucijų visose Jungtinėse Valstijose, profesoriai Matthew Woessneris ir April Kelly-Woessner išsiaiškino, kad per studijų metus studentų politinės pažiūros praktiškai nepasikeitė. Net ir tais atvejais, kai buvo užfiksuotas koks nors pokytis, jo kryptis praktiškai nekoreliavo su dėstytojų politinėmis pažiūromis. Neseniai kalbintas Woessneris patvirtino, kad nors dabar akademinė aplinka atrodo kur kas radikalesnė, jo naujausi tyrimai demonstruoja, kad vis dar galioja ankstesnės išvados.
Tad jei koledžų profesoriai čia niekuo dėti, kodėl tada jaunimas vis labiau linksta į socializmą ir tolsta nuo konservatyvių laisvos rinkos ir mažo valstybinio aparato idėjų?
Knygų autorė Lenore Skenazy yra įsitikinusi, kad tai susiję su tuo, kaip dabartinis jaunimas buvo auginamas ir auklėjamas. Savo knygoje „Free Range Kids“, ji kalba apie tai, kad tėvai, siekiantys apsaugoti vaikus nuo visų įmanomų pavojų, atima iš vaikų laisvę užaugti. Tad kai tokie vaikai sulaukia 18-os ir atvyksta į koledžą, jie tėvų vaidmenį perkelia ant dėstytojų ir administracijos, laukdami iš jų apsaugos nuo gyvenimo iššūkių.
Didelį vaidmenį koledžuose suvaidina įvairios organizacijos, kurioms radikalesnės studentų politinės pažiūros išeina į naudą. Kaip atsaką į „diskriminaciją“, aktyvistai neretai išsireikalauja įvairias kompensacijas: didesnį finansavimą jų programoms, daugiau darbuotojų, naujų projektų ir programų kūrimą ir panašiai. Šiandieniniuose koledžuose kaip niekad anksčiau yra daug organizacijų ir programų, nukreiptų į multikultūralizmą bei lygių teisių užtikrinimą.
Šios organizacijos, beje, gimsta ne koledžo auditorijose ir tyrimų centruose, o už akademinės veiklos ribų. 2014 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad studentai, kurie daugiausiai laiko skiria užklasinei veiklai koledže (lyginant su akademinėmis valandomis), dažniau laikėsi radikalių politinių pažiūrų – tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, nors pastarųjų ir dažniau.
Kalifornijos universiteto sociologijos profesorius Kyle’as Dodsonas ištyrė savo universiteto pirmakursių ir paskutinio kurso studentų užpildytas apklausos anketas ir padarė išvadą, kad daugiau laiko leidę auditorijose studentai (t.y. savo laiką pirmiausia skyrę akademinei veiklai) laikėsi nuosaikiausių politinių pažiūrų. Rimčiausiai krimtę mokslus studentai buvo mažiausiai linkę protestuoti ar imtis kitos „aktyvistinės“ veiklos.
Tačiau štai kur problema. Koledžo studentai vis mažiau laiko leidžia auditorijose, o akademinė veikla nebėra dominuojanti. 2014 metais „Heritage Fundation“ išanalizavo darbo statistikos biuro duomenis ir išsiaiškino, kad bendras paskaitų laikas koledžo studentams trunka mažiau nei 3 valandas per dieną. Tad nenuostabu, jog ne koledžo profesoriai daro jaunimo politinėms pažiūroms didžiausią įtaką, o „studentiškas gyvenimas“ ir užklasinė veikla.
Vadinasi, radikalių ir nedemokratinių politinių pažiūrų stiprėjimą jaunimo gretose bei vis didesnį nepakantumą nuomonių ir idėjų įvairovei galima labai paprastai išspręsti: koledžams grįžti prie tradicinio mokymo modelio, kai akademinė veikla universitetuose buvo centrinė ir svarbiausia, o „studentiškas gyvenimas“ buvo antraeilis ir kiekvieno asmeninis reikalas.
Jamesas Pieresonas, Manhattan Institute vyresnysis bendradarbis ir Naomi Schaefer, Independent Women’s Forum vyresnioji bendradarbė
