Daugiau 
 

Koks iš tiesų būtų gyvenimas Marse?

01/15/2016 Aidas
science-1-1

Pasakyti, kada buvo atrastas Marsas, neįmanoma – jis yra pakankamai ryškus, kad galėtume stebėti jį naktiniame danguje plika akimi, be jokių teleskopų ar žiūronų. Dabar mes Raudonąją planetą esame prisijaukinę tiek, kad siunčiame ten savo robotus, tyrinėjame dirvą, netgi randame vandens. Visi užgniaužę kvapą laukia, kada pagaliau ten išsilaipins pirmieji astronautai.

Bet ar kada svarstėte, koks iš tiesų būtų gyvenimas Marse, jeigu mums kada pavyks ten nusiųsti ir apgyvendinti žmones? Žinoma, jis būtų labai sunkus, bet ir lygiai taip pat įspūdingas. Visų pirma, Raudonojoje planetoje nėra nei oro, nei prieinamo geriamo vandens. Nėra ten ir maisto. O kur dar visa ta izoliacija ir nuolatinė radiacijos baimė! Astronautas Richardas Garriottas netgi sako, kad, „dėl magnetosferos ir atmosferos nebuvimo, žmogus niekada negalės vaikščioti ant Marso paviršiaus be kokios nors rimtos apsaugos nuo radiacijos“. „Mokslo vyrukas“ Billas Nye rėžia dar atviriau: „Ten gyventi būtų mirtinai pavojinga, nebent sugalvotume būdų, kaip išpildyti žmonių kasdienius poreikius.“

Vis dėlto, gyvenimas ketvirtojoje planetoje nuo Saulės turėtų ir savų smagybių – pavyzdžiui, kur kas mažesnė gravitacija paverstų Marso tyrinėtojus nuostabiais atletais. Taigi, kaip atrodytų paprasta diena Raudonojoje planetoje? Štai penki įdomūs faktai apie marsietišką gyvenimą.

Įgautumėte supergalių. Marse galėtumėte pašokti taip aukštai kaip kengūra ir pakelti kur kas sunkesnius daiktus nei Žemėje. Taip yra todėl, kad Marse nėra tokios stiprios gravitacijos kaip pas mus – Raudonoje planetoje ji siekia tik apie 38 proc. Žemės gravitacijos, kas reiškia, kad jūs – ir visa, kas yra aplink jus, – Marse svertų maždaug trečdalį savo Žemės svorio. Taigi, jei Žemėje sveriate 100 svarų, Marse tesvertumėte 38 svarus, o jei Žemėje galite pašokti 3 pėdas į aukštį, tai Marse pašoktumėte visas devynias pėdas!

Susigadintumėte regėjimą. NASA mokslininkai neseniai atrado, kad ilgiau nei pusę metų trunkantys skrydžiai kosmosu gali sukelti regos problemų astronautams, pavyzdžiui, vaizdo susiliejimą. Manoma, kad mažesnė nei įprasta gravitacija leidžia jūsų viršutinės kūno dalies skysčiams judėti kraujagyslėmis ir ląstelių membranomis kitaip nei esant Žemėje, ir tai gali įtakoti jūsų akių struktūrą bei susilpninti regėjimą. Kadangi kelionė į Marsą truktų nuo 5 iki 10 mėnesių, priklausomai nuo paleidimo greičio ir Žemės bei Marso išsidėstymo, kai kurie medikai baiminasi, kad tai galėtų turėti neigiamą poveikį regėjimui.

Taigi, jei Žemėje sveriate 100 svarų, Marse tesvertumėte 38 svarus, o jei Žemėje galite pašokti 3 pėdas į aukštį, tai Marse pašoktumėte visas devynias pėdas!

Turėtumėte gyventi po žeme. Marsas praktiškai neturi atmosferos, tad mums reikėtų kažkaip apsisaugoti nuo Saulės spinduliuojamos radiacijos – greičiausiai, gyvenant požemyje. Kai Žemė turi ozono sluoksnį, kuris veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės spindulių ir kosminės radiacijos, Marsas tuo pasigirti negali. Ir tai dar ne viskas – ta menka jo atmosfera, kurios 95 proc. sudaro anglies dvideginis, leidžia formuotis galingoms smėlio audroms. Dar mažai pavojų? Planetoje taip pat vyrauja atšiauri ir nepaprastai šalta temperatūra. Nepaisant to, kad pasvirusi ašis leidžia Marsui turėti sezonus, kaip ir Žemei, vidutinė globalinė temperatūra čia siekia -80 laipsnių pagal Farenheitą. Brrr.

Negalėtumėte paskambinti į namus. Norėtumėte paskambinti mamai ir papasakoti jai apie savo dieną Marse? Pamirškite tai. Radijo komunikacijos patirtų nuo 4 iki 20 minučių uždelsimą, priklausomai nuo esamo nuotolio tarp Žemės ir Marso, kuris gali varijuoti nuo 34 iki 250 mln. mylių, tad susikalbėti su artimaisiais būtų kone neįmanoma.
Naktį matytumėte du mėnulius. Susipažinkite su Fobu ir Deimu, dviem nedideliais palydovais, kurie sukasi aplink Marsą. Tačiau jeigu būdami Marse pažiūrėsite į naktinį jo dangų, mėnuliai jame atrodys visai kitaip nei mūsiškis – jie jums pademonstruotų tikrų tikriausią spektaklį, kadangi Fobas aplink Marsą per parą apsisuka tris kartus, o Deimui užbaigti orbitą reikia 30 valandų.

Nuotraukoje: Kadras iš filmo „Marsietis“

#Marsas

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu