Jeigu FTB pareigūnai būtų sulaikę rusų kilmės IT specialistą, turintį ryšių su buvusiu Nacionalinio respublikonų komiteto vadovu Reince‘u Priebusu ir nelegaliai siuntusiu tūkstančius dolerių į sąskaitas užsienyje, žiniasklaida būtų apie tai tauškusi 24 valandas per parą.
Vietoje to turime Imrano Awano, IT specialisto iš Pakistano, atvejį. Pastarasis buvo pasamdytas Nacionalinio demokratų komiteto vadovės Debbie Wasserman Shultz, tačiau kai FTB jį sulaikė panašiomis sąlygomis, kaip aukščiau aprašytosios, žiniasklaida nusižiovavo.
Awano advokatas, su Clinton ryšių turintis Chrisas Gowanas, dėl visko kaltina islamofobiją. Wasserman Shultz biuras taip pat panaudojo „išankstinio nusistatymo“ kozirį ir teigė, jog šis tyrimas „kelia susirūpinimą dėl potencialaus etninio ir religinio profiliavimo“. Kiti tvirtina, jog jeigu šis incidentas bus laikomas kuo nors daugiau nei paprasta bankine afera, tai bus melagingų naujienų skleidimas.
Tikra tiesa – šiomis dienomis vyrauja stipri tendencija net ir paprastas spėliones laikyti tvirtais faktais. Pavyzdžiui, kaip ir tada, kai Hillary Clinton nepateikdama jokių įrodymų tvirtino, jog Jungtinėse Valstijose dirbo 1 000 prieš jos politinę kampaniją veikiančių Rusijos agentų. Taigi, pasikliaukime ir naudokimės tik tuo, ką tikrai žinome.
Turime labai gerą atlyginimą gaunantį IT ekspertą bei keletą artimų jo šeimos narių, kurie ilgą laiką dirbo aukštų pareigų Kongreso demokratams, įskaitant Nuolatinę žvalgybos tarybą. Nuo 2000-ųjų metų pradžios jie visi drauge sugebėjo pasisavinti milijonus dolerių.
Pagrindinė Awano darbdavė buvo Nacionalinio demokratų komiteto vadovė: jos komandoje jis dirbo kaip tik tuo metu, kai įvyko garsusis didelio masto skaitmeninio saugumo pažeidimas. Awanas ir jo artimieji yra susiję su visa eile įtartinų finansinių transakcijų bei yra kaltinami neteisėtu elgesiu su duomenimis, tarp kurių galėjo būti elektroniniai laiškai ir netgi įslaptinta informacija. 2017 metų vasario mėnesį Awano artimųjų rato nariai Atstovų rūmų saugumo tarnybos buvo įvardinti kaip įtariamieji tyrime, kuriame buvo nagrinėjami „rimti ir galimai neteisėti Atstovų rūmų IT tinklo pažeidimai“.
Kai tai įvyko, iš šalies išvyko Awano žmona Alvi, su savimi turėdama $12,400 grynaisiais, o prieš jai išvykstant, prisidengdamas jos vardu, Awanas pervedė į Pakistaną dar $283,000. Kriminalinio tyrimo metu vyriausybės patalpose buvo aptiktas paslėptas nešiojamasis kompiuteris bei kita pavogta IT įranga. Wasserman Shultz asmeniškai pagrasino Kapitolijaus policijos vadovui neįvardintomis „pasekmėmis“, jeigu kompiuteris bus ištirtas.
Jeigu šios bylos turinys yra tik finansiniai nusikaltimai, draudimo aferos, neatvykimai į darbą, būsto paskolų pažeidimai ar grasinimai, tai nieko tokio – tegul vyksta teisingumas. Tačiau Awanas ir jo šeimos nariai buvo pačiame demokratų IT pasaulio centre. Nereikia būti nei islamofobu, nei netikrų naujienų skleidėju, kad kiltų labai daug rimtų klausimų.
Ar demokratai, kurie galėjo būti Awano aukomis, nenori išsiaiškinti, kas nutiko? Ar Awanas negali būti atsakingas (tiesiogiai arba netiesiogiai) dėl įsilaužimo į Nacionalinio demokratų komiteto duomenų bazes? Galbūt kažkas – tarkim, rusai – sugebėjo pavogti ar kokiu kitu būdu gauti būtent Awanui priklaususią informaciją ar slaptažodžius? Ar įslaptinta Atstovų rūmų žvalgybos komiteto informacija nebuvo sukompromituota? Ar ji nepateko į užsienio žvalgybos tarnybų ar teroristinių grupuočių rankas? Ar Awanas kolaboravo su kuo nors kitu, be savo šeimos narių?
Kodėl Wasserman Shultz, dėl įsilaužimo į Nacionalinio demokratų centrų duomenų bazes netekusi darbo, nenori visko išsiaiškinti? Kodėl net ir paaiškėjus, kad šis asmuo yra labai įtartinas ir galimai užsiimantis neteisėta veikla, Wasserman Shultz neatleido jo iš darbo? Kodėl ji grasino „pasekmėmis“ teisėtvarkos pareigūnams už konfiskuotą Awano pavogtą kompiuterį, o ne ragino atlikti tyrimą?
Galbūt visi šie klausimai turi absoliučiai logiškus atsakymus, kurie nėra susiję nei su įsilaužimu į Nacionalinio demokratų komiteto duomenų bazes, nei su Rusijos kišimusi į 2016 metų prezidento rinkimus. O galbūt ši istorija bus didžiausias šio amžiaus skandalas, kuris išteisins Donaldo Trumpo kampaniją.
Jamesas S. Robbinsas, George’o W. Busho administracijos nacionalinės gynybos patarėjas
