Dvi pagrindinės šių dienų problemos – migracija ir kova su terorizmu – taps svarbiausiomis Europos Sąjungos lyderių susitikimo Briuselyje temomis, tačiau jo pirmininkas, Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, išlaikys šias dvi diskusijas atskiras, nepaisant nerimo, kad kai kurie džihadistai patenka į ES apsimesdami migrantais ir tokiu būdu naudojasi judėjimo laisvės principu Šengeno zonoje.
Mažiausiai du teroristai, dalyvavę praėjusio mėnesio Paryžiaus atakose, į ES pateko kartu su miniomis migrantų, kiekvieną dieną pasiekiančių Graikijos salas netoli Turkijos, tačiau ES lyderiai vengia kalbos, kuri skambėtų nacionalistiškai, kuomet jie diskutuoja, ar ES pasienių kontrolės pašalinimas nepadidino europiečiams tenkančios terorizmo rizikos. Būtent tai skelbia Prancūzijos Nacionalinis frontas ir kitos populistinės partijos.
Migracija ir terorizmas taip pat yra vertinamos kaip dvi atskiros problemos dėl to, kad, kaip pažymėjo Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris, dauguma politinio prieglobsčio prašytojų patys bėga nuo „Islamo valstybės“, Talibano ir kitų ekstremistinių grupuočių teroro.
Europa be sienų
Didžiausia ES dilema yra ta, kad Šengenas – 26 šalis vienijanti zona, kurioje galima keliauti be paso – smarkiai palengvina žmonių keliones ir prekių gabenimą ES viduje, bet taip pat reikalauja didesnio dalijimosi informacija, siekiant užkirsti kelią sienas kertančiam nusikalstamumui.
Maždaug 1,7 mln. ES piliečių kasdien kerta sieną Šengeno zonoje, keliaudami dirbti į kaimynines šalis, o nuomonės apklausos rodo, kad dauguma europiečių vertina Šengeną labiau nei bet kokius kitus ES pasiektus pokyčius. Vis dėlto, kai kurios šalys – Prancūzija, Vokietija, Austrija ir Vengrija – jau įvedė laikiną savo pasienių kontrolę.
„Mūsų tikslas yra aiškus: mes privalome atgauti mūsų išorinių sienų kontrolę, kad nukreiptume migracijos srautus ir išsaugotume Šengeną“, - skelbia Tuskas savo kvietime į ES viršūnių susitikimą.
Tuo tarpu, Junckerio teigimu, europiečiai dabar turi „vieną sieną“ ir „bendrą atsakomybę ją apginti“.
„Mes norime apsaugoti viską, ką reprezentuoja Šengenas, ir leiskite man jums pasakyti, kad Šengenas ir toliau išliks“, - sakė jis Europos Parlamentui.
Policijos patikros
Šengeno zonos išsaugojimas reiškia, kad bus padidintas visų į jo zoną patekančių ar ją paliekančių žmonių stebėjimas. Taigi, ateityje ES piliečiai bei blokui nepriklausančių šalių gyventojai privalės pateikti savo pasus patikrai policijos duomenų bazėse. Tačiau dar reikia įdėti daug darbo, kad tos duomenų bazės būtų sujungtos ir puikiai veiktų.
Šiemet į ES pateko daugiau nei milijonas pabėgėlių ir kitų migrantų, dauguma jų – desperatiškai bandydami pasiekti Vokietiją ar kitas šiaurines šalis su geresnėmis įsidarbinimo perspektyvomis, ar kur jiems galėtų padėti ten jau esantys giminaičiai.
Sirijos pilietinis karas iki rekordinių aukštumų padidino migracijos į ES lygius. Be to, baiminamasi, kad tarptautinė kovos prieš IS kampanija bei Rusijos pradėtas bombardavimas remiant Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas paskatins į užsienį bėgti dar daugiau sirų. Būtent todėl 28 Briuselyje susirinkę šalių lyderiai dar kartą pažvelgs į ES teikiamą paramą Graikijai ir Turkijai. Šiose šalyse migrantų registracijos procesas vis dar yra labai lėtas ir netolygus.
Turkija, kur vis dar glaudžiasi daugiau nei 2 mln. Sirijos pabėgėlių, dabar turi kur kas daugiau svertų šiose diskusijose. Kritikų teigimu, ES rizikuoja sukompromituoti savo žmogaus teisių standartus, patikėdama Turkijai vieni pačiai mažinti migrantų srautą. Tuo tarpu Graikijos pakrantės sargyba ir ES pasienio agentūra „Frontex“ užregistruoja tik 20 proc. visų Graikijos salas jūra pasiekiančių migrantų.
Šią savaitę Europos Komisija taip pat pristatė ambicingą planą sukurti naują ES Pasienio ir pakrantės sargybą, kuri spręstų problemas išorinėse ES ribose. Ši jėga, kurios įgaliojimai viršytų „Frontex“, būtų sudaryta iš 1 000 nuolatinių darbuotojų ir 1 500 atsarginių, kuriuos būtų galima greitai, per tris dienas, dislokuoti bet kuriame ES taške. Tai būtų įmanoma padaryti be atskiros šalies sutikimo, jeigu likusi ES dalis nuspręstų imtis veiksmų, tačiau Lenkija jau iškėlė prieštaravimus šiam planui, nerimaudama dėl suverenumo pažeidimo.
