Paliaubos, antradienį paskelbtos separatistiniame Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione po keturias dienas trukusių intensyvių susirėmimų, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių, vis dar kelia grėsmę virsti atviru karu tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, teigia ekspertai.

Nors Karabachas teisiškai priklauso Azerbaidžanui, tačiau jį nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo valdo etninių armėnų vyriausybė. Azerbaidžano vyriausybės teigimu, per paskutines 48 valandas iki paliaubų žuvo 16 šalies karių, kai tuo tarpu separatistinė Karabacho valdžia pranešė, jog per susirėmimus savo gyvybių neteko 20 armėnų, tarp kurių buvo ir civilių. Paliaubos buvo paskelbtos didėjant diplomatiniam spaudimui sustabdyti kovas, baiminantis, kad lokalizuoti susirėmimai gali išplisti į plataus masto konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir galbūt netgi baigtis karu tarp Turkijos ir Rusijos.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Karabacho kovoja nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, kai abi šalys tapo nepriklausomomis. Smurtas prasiveržė tada, kai armėnai, gyvenę Azerbaidžano sostinėje Baku, buvo priversti palikti savo namus, bei kai Karabache gyvenę etniniai azerbaidžaniečiai taip pat buvo iš jų išvaryti. Prieš 1994 m. pasirašant paliaubų sutartį, mažiausiai 25 000 žmonių, kaip manoma, buvo nužudyti, o dar šimtai tūkstančių neteko savo namų. Nuo to laiko šios dvi Kaukazo šalys nėra užmezgusios jokių diplomatinių ryšių, o jų santykiai lieka įtempti.

1994 m. paliaubų sutartis, kad ir kokia netvirta ji būtų, praktiškai galiojo, nors ir būta kelių nedidelio masto jos pažeidimų. Pastaruoju metu prasiveržęs smurtas yra didžiausias tokio masto nuo pat karo pabaigos. Armėnija liovėsi pripažinusi Karabachą kaip nepriklausomą respubliką, bet ir toliau tiekia šiai teritorijai karinę ir finansinę paramą. Kol kas joks rimtesnis susitarimas dėl Karabacho statuso nėra pasiektas, abiejų šalių prezidentams baiminantis patirti nuostolių bet kokio susitarimo sąlygomis.

Pasiuntiniai iš Rusijos, Prancūzijos ir JAV jau planuoja kelionę į regioną su tikslu pradėti naujas taikos derybas. Konfliktą stebinti Minsko grupė sakė: „Situacijos prastėjimas ant žemės rodo poreikį kuo greičiau pradėti derybas ieškant detalaus sprendimo.“

Azerbaidžanas, ilgus metus kaupęs pelną iš tik pastaruoju metu nukritusių naftos pardavimų, išleido milijardus, kad modernizuotų savo ginkluotę, kurios didžiąją dalį nusipirko iš Rusijos, bei atsisako atmesti karinio konflikto sprendimo galimybę. Armėniją į tai sureagavo taip pat padidindama savo kariuomenės pajėgumus.

Šią savaitę Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas informavo, kad jo pajėgoms buvo įsakyta apsupti Karabacho sostinę Stepanakertą, jeigu separatistų pajėgos ir toliau apšaudys netoliese esančias Azerbaidžano gyvenvietes, kai tuo tarpu Karabacho valdžia pažadėjo „triuškinantį atkirtį“, jeigu taip nutiks.

Nors paliaubos jau yra paskelbtos, dar per anksti užtikrintai sakyti, kad jų bus paisoma. Thomas de Waalas, vyriausiasis Carnegie tarptautinio taikos fondo Europos padalinio bendradarbis ir knygos apie Karabachą autorius, sako: „Problema su šio konflikto geografija yra ta, kad jeigu paliaubų nebus laikomasi, aplinkui nebus jokių taikdarių, ir net jeigu jis nevirs plataus masto karu, bet kokie susirėmimai gali visiškai sunaikinti taikos procesą.“

Konflikto išplitimo pavojus yra labai realus, ypač žinant, kad abi pusės praėjusius porą dešimtmečių maitino savo žmones karine propaganda, sako De Waalas, tačiau jis taip pat pažymi, kad tarptautinio spaudimo gali pakakti sustabdyti konfliktą, kol šis dar nepasiekė kritinio taško.

„Azerbaidžaniečiai puikiai žino, kad jeigu jie pradės karą, ant ruletės bus pastatytas visas jų iš naftos gautas pelnas, o pastaruosius pusę metų jie prašo tarptautinių paskolų dėl naftos kainų kritimo, tad dar yra vilties“, - pridėjo jis.

Dar labiau šį konfliktą destabilizuotų galimas jo išplitimas į Rusiją ir Turkiją, kurių santykiai jau ir taip yra įtempti po to, kai Turkijos naikintuvai pernai lapkritį pašovė Rusijos lėktuvą, kuris pažeidė šalies oro erdvę. Rusija turi gynybinių įsipareigojimų Armėnijai ir gintų ją užpuolimo atveju, kai tuo tarpu Turkija tradiciškai remia Azerbaidžaną.

Pasiuntiniai iš Rusijos, Prancūzijos ir JAV jau planuoja kelionę į regioną su tikslu pradėti naujas taikos derybas. Konfliktą stebinti Minsko grupė sakė: „Situacijos prastėjimas ant žemės rodo poreikį kuo greičiau pradėti derybas ieškant detalaus sprendimo.“