Bernie Sandersas ir vėl įgauna pagreitį ir galimai pradeda naują laimėjimų pirminiuose balsavimuose seriją. Sutriuškinęs Hillary Clinton Indianoje, antradienį Vermonto senatorius pergalę išplėšė ir Vakarų Virdžinijoje. Jo pergalė ateinančiuose pirminiuose rinkimuose Oregone taip pat yra labai tikėtina.
Tai leistų Sandersui ir pagauti jau rimtą pergalingą pagreitį, o taip pat tikėtinai paskatintų naują paramos nedidelėmis sumomis jo kampanijai bangą iš naujai viltį įgavusių jo šalininkų. Tačiau nė vienas iš šių dalykų nekeičia to fakto, kad Hillary Clinton yra iš esmės garantuotai užkirtusi Sandersui bet kokį kelią į nominaciją. Matematiškai nebėra įmanoma, kad Sandersas likusiuose balsavimuose laimėtų pakankamai delegatų, reikalingų norint užsitikrinti nominaciją. Dar daugiau, Clinton palaiko didžioji superdelegatų (išrinktų politikų ir partijos lyderių) dauguma. Tai kodėl Clinton iki šiol nesugeba galutinai ir oficialiai sutriuškinti savo varžovo ir nutraukti jo kampanijos?
Populistinė Vermonto senatoriaus žinutė apie kovą su pajamų nelygybe ir veiksmus, nukreiptus prieš Volstrito neliečiamumą ir nebaudžiamumą, įkvėpė didžiulį būrį aistringų jo šalininkų. Rinkėjus jaudina ir imtis veiksmų skatina labai įvairūs dalykai, o tai, kokį kandidatą jie pasirenka palaikyti, yra jų asmeninis apsisprendimas. Tačiau norint suprasti, kodėl parama Sandersui neišseko nepaisant dabar jau akivaizdaus šios kovos beprasmiškumo, reikėtų pažvelgti į rinkėjų, palaikančių Sandersą, įvairovę: realistus, atsitiktinius gerbėjus ir nieko nepaisančius atkakliuosius.
Sanderso realistai
Realistai mano, kad Sandersas greičiausiai laimėti šansų neturi, tačiau vis tiek planuoja už jį balsuoti. Balandžio mėnesio CBS apklausa rodo, kad 44 procentai demokratų pirminių rinkimų rinkėjų nori, kad Sandersas laimėtų, tačiau tik 23 procentai tiki, kad jis laimės. Tai rodo, kad yra nors kažkokia žmonių dalis, kuri remia senatorių nepaisant to, kad netiki, jog jų balsas gali padėti jam laimėti pirminius rinkimus.
Koks tikslas remti kandidatą, neturintį šansų laimėti? Gali būti, jog rinkėjai supranta, kad kuo daugiau valstijų laimės Sandersas ir kuo daugiau rinkėjų balsų surinks, tuo didesnė toliau bus jo įtaka demokratų partijos gretose. Rinkėjai tikisi savo balsais pasiųsti partijai, jos lyderiams ir išrinktiems politikams žinutę, kad jie nėra patenkinti politiniu status quo šalyje. Tikėtina, kad kai kurie rinkėjai mano, jog Clinton yra patikimesnė kandidatė siekiant pergalės visuotiniuose rinkimuose, tačiau Sandersas kaip politikas jiems patinka labiau.
Jei tai yra tiesa, dabartinė Clinton sėkmė gali paskatinti dar daugiau rinkėjų likusiose valstijose drąsiai atiduoti savo balsus už Sandersą be jokio nerimo, kad sutrukdys Clinton laimėti demokratų partijos nominaciją.
„Daugeliui žmonių rinkimai nėra tik tikslinis procesas, kurio metu yra išrenkamas kandidatas. Jiems tai yra ir išraiškos platforma, galimybė pasakyti savo nuomonę, sukritikuoti, pademonstruoti savo poziciją, – sako politikos ir valdymo profesorė Kim Nalder iš Kalifornijos valstybinio universiteto sakramente. – Jie nėra nei naivūs, nei apimti iliuzijų. Jiems tiesiog labai svarbu nors simboliškai parodyti savo poziciją prieš stojant akistaton su realybe, kuri yra Clinton prieš Trumpą.“
Atsitiktiniai gerbėjai
Taip, Sanderso rėmėjų stovykloje yra ir tokia rinkėjų grupė. Šis segmentas gali būti pilnai atsidavęs Sandersui ir jo kampanijai, tačiau jie nėra labai gerai įsigilinę į mūsų rinkimų sistemos ypatumus ar susipažinę su delegatų skaičiavimo ir priskyrimo matematika. Senatoriaus Sanderso kalbėjimas iš tribūnos, kad jis vis dar turi šansą laimėti, o taip pat jo pergalės valstijų pirminiuose rinkimuose yra pakankamas akstinas balsuoti už jį, tikintis išvysti jį demokratų partijos nominanto amplua, kad ir ką aiškintų ekspertai ar komentuotų žurnalistai. Tai gali būti pirmą kartą prezidento rinkimuose balsuojantys žmonės arba tie, kurie rinkimuose dalyvauja labai retai, tačiau Sandersas įkvėpė juos 2016-asiais skubėti prie balsadėžių.
Mažai tikėtina, kad šie rinkėjai į dabartinį rinkimų procesą žiūri ciniškai. Jie pasitiki Sanderso ir jo rėmėjų, siekiančių palaikyti jo pagreitį ir aktyviai socialiniuose tinkluose agituojančius balsuoti už Sandersą, naratyvu. Jie klauso kalbų apie jo pergales skirtingose valstijose, tačiau, galimas daiktas, nesusidūrė su prognozėmis, konstatuojančiomis, kad jis nelaimės.
„Mūsų pirminių prezidento rinkimų procesas yra beviltiškai sudėtingas, – sako Nalder. – Ko gero, tik saujelė partijos narių iš tikrųjų ir iki galo supranta visas šio proceso smulkmenas. Sanderso rėmėjai mato, kad jis tebedalyvauja rinkimuose, todėl daro prielaidą, kad jis vis dar gali laimėti.“
Nieko nepaisantys atkaklieji
Toliausiame rinkėjų įvairovės spektro kampe yra nieko nepaisantys ir užsispyrėliškai atkaklūs Sanderso šalininkai. Šie rinkėjai sąmoningai atmeta populiariosios žiniasklaidos ir politikos ekspertų prognozes bei pareiškimus, kad de facto Sanderso kelias į nominaciją yra neįmanomas. Tai yra tie jo šalininkai, kurie skiria ilgas valandas agituoti už jį įvairiuose forumuose ir, pasitelkdami Twitter socialinę platformą, piktai kritikuoja visus, kurie demokratų pirminių rinkimų eigą mato kitaip nei jie. Kas kartą, kai kas nors pasako, kad Sandersas neturi šansų laimėti, jie yra dar labiau motyvuojami demonstruoti paramą jam ar savanoriauti jo kampanijoje, siekiant pritraukti jam daugiau balsų.
„Daugelis jo rėmėjų nepasitiki dabartiniais politikos valdančiaisiais. Jie taip pat nepasitiki žiniasklaida ir oficialiomis visuomenės nuomonės apklausomis, – sako Merilando universiteto politikos mokslų profesorė Liliana Mason. – Jiems visi pranešimai apie praktišką Sanderso kampanijos baigtį yra perdėti ir priešlaikiniai.“
Nemažai tokių Vermonto senatoriaus šalininkų yra apsiginklavę statistika, demonstruojančia palankią jo padėtį šiuose rinkimuose, tačiau jie galimai pasiduoda iliuzijai. Jie nuolat mėgsta rodyti į apklausas, atskleidžiančias, kad Sandersas turi didesnę tikimybę nugalėti Trumpą nei Clinton, nepaisant to, kad tokios hipotetinės apklausos nėra patikimas indikatorius to, kas vyks lapkritį. Džordžijos universiteto politologijos dėstytojas Joshas Putnamas šį visuotinių rinkimų argumentą laiko „klaidinančiu“. Pasak jo, į Sandersą nėra nukreipta tiek kritikos strėlių, kiek į Clinton, nes jis nėra laikomas demokratų pirminių rinkimų lyderiu. Jei tai nutiktų, jo populiarumas apklausose neišvengiamai smukteltų žemyn, yra įsitikinęs Putnamas.
Nors Sandersas galimai ir toliau žersis pergales, daugelis demokratų jau susivienijo po Clinton vėliava. Ji ne tik turi neįveikiamą pranašumą pagal delegatų skaičių, bet ir pirmauja prieš Sandersą daugiau nei trimis milijonais rinkėjų balsų.
Netikėta ligšiolinė Sanderso kampanijos sėkmė šiems šalininkams suteikia priežasčių viltis, kad jis ir toliau pranoks lūkesčius.
„Jo rinkiminė sėkmė iki šiol buvo tokia, kokios niekas nebūtų galėjęs prognozuoti, o tai sukuria ištikimiausiems jo rėmėjams tikėjimą, kad taip bus ir toliau, nepaisant jokių įrodymų, kad jo pergalė yra matematiškai neįmanoma“, – pridūrė Mason.
Ką tai reiškia Hillary?
Nors Sandersas galimai ir toliau žersis pergales, daugelis demokratų jau susivienijo po Clinton vėliava. Ji ne tik turi neįveikiamą pranašumą pagal delegatų skaičių, bet ir pirmauja prieš Sandersą daugiau nei trimis milijonais rinkėjų balsų.
Taip pat tikėtina, kad jei jai visuotiniuose rinkimuose teks susikauti su Donaldu Trumpu, dauguma Sanderso šalininkų ją palaikys. Gegužę paskelbtos CNN apklausos duomenimis, 86 procentai Sanderso rinkėjų verčiau balsuos už Clinton nei už Trumpą. Rinkėjai taip pat yra iš esmės linkę balsuoti pagal partinę priklausomybę. Tad nepaisant to, kad kai kurie Sanderso šalininkai šiandien tikina niekada už Clinton nebalsuosiantys, yra pagrindas tikėti, kad jie rinksis kitą savo partijos kandidatą, jei jų pirmasis pasirinkimas nebus prieinamas.
Kol kas Clinton neragina Sanderso pasitraukti iš rinkimų ar nutraukti savo kampaniją. Tačiau Vermonto senatoriaus pergalių serija daro spaudimą Clinton kampanijai mesti į pirminius rinkimus daugiau resursų, kuriuos kitu atveju būtų galima nukreipti prieš Trumpą. Kaip tik tuo metu, kai jau atrodė, kad jos kampanija pirminiuose rinkimuose mažina intensyvumą, „Politico“ pirmadienį pranešė, kad, artėjant pirminiams rinkimams Kentukyje, kampanija įsigijo toje valstijoje eterio laiko. Užsitęsę pirminiai rinkimai Clinton neišeina į naudą, ypač todėl, kad respublikonų nominantas visuotiniuose rinkimuose jau aiškus: ji atsiduria nepatogioje padėtyje, nes yra priversta kovoti dviem frontais. Jai reikia kovoti su Trumpo ir Sanderso atakomis, o taip pat dėti pastangas pritraukti savo pusėn tiek centristus, tiek progresyvistus.
Clinton taip pat kyla ir kitos grėsmės. Sandersas ir toliau laikosi pozicijos, kad demokratų lyderiai Clinton sąmoningai kuria išskirtines sąlygas – tai nevaizduoja jos pačioje palankiausioje šviesoje. Clinton taip pat persekioja nepalankūs vertinimo reitingai, nors ir ne tokie blogi, kaip Trumpo.
Pastarosiomis savaitėmis, ji jau pradėjo po truputį kreiptis į Sanderso šalininkus, tikindama, kad tarp jų yra „daugiau vienijančių dalykų, nei skiriančių“. Tačiau kaip sėkmingai jai seksis vienyti demokratus, parodys ateitis. Kol kas panašu, kad ji laukia, kol iš rinkimų pasitrauks Sandersas ir tik tada imsis agresyviau vilioti jaunesnius progresyvius rinkėjus. Galų gale, kol Sanderso kampanija gyva, tol daugybė rinkėjų jam liks lojalūs.
