Svarstote, kodėl vėluoja jūsų skrydis? Kodėl lėktuvas negali tiesiog nusileisti, o turi sukti ratus aplink oro uostą? Galvojate, kodėl netgi lėktuvui nusileidus esate priversti kurį laiką pasilikti lėktuve? Tam tikras vaidmuo tenka prastam orui, tačiau labiausiai skrydžių kokybė prastėja, nes Amerikos oro uostai naudojasi 50-ies metų senumo technologija.
Šis faktas neturėtų nieko stebinti. Vyriausybės biurokratija yra labai lėta. Tai nėra Federalinės aviacijos administracijos (FAA) darbuotojų kaltė. Jie paprasčiausiai vadovaujasi vyriausybiniais nuostatais, kurie byloja, kad negalima nieko keisti visų pirma negavus tam leidimo. Nieko negalima pirkti, nepraėjus ilgo ir sudėtingo pirkimų reguliavimo proceso.
FAA naujoji „NextGen“ sistema buvo sukurta tam, kad sistema būtų daug veiksmingesnė. Ji naudoja palydovus, o ne antžeminius radarus, ir tokiu būdu lėktuvai gali skristi greičiau bei arčiau vienas kito. Tokia technologija egzistuoja jau du dešimtmečius, tačiau dėl biurokratijos dar nebuvo pritaikyta.
„Kai vyriausybė įsigyja įrangą, dažniausiai ji jau būna pasenusi“, – skundėsi Transporto departamento sekretorė Elaine Chao.
Progresas vyksta tada, kai nėra reikalų su vyriausybe. „Uber“ keičia taksi, nes „Uber“ yra daug geresnė ir saugesnė alternatyva. „Waze“ programa yra daug patogesnė nei popieriniai žemėlapiai. Kompiuteris yra daug geresnis nei rašomoji mašinėlė.
Vyriausybės pašonėje žmonės nuolatos kuria naujus, geresnius kompiuterius, telefonus, maistą, muziką. Vyriausybės viduje žmonės seka tomis pačiomis sutrūnijusiomis instrukcijų ir taisyklių knygomis. Prezidento Trumpo norai privatizuoti skrydžių kontrolės sistemą yra labai geri.
„Mūsų skrydžių kontrolės sistema yra sustingusi skaudžioje praeityje. Buvo iššvaistyta milijardai mokesčių mokėtojų pinigų ir metų, tačiau mes vis dar turime nusenusią, sugedusią, antikinę, pasibaisėtiną ir neveikiančią sistemą“, – kalbėjo prezidentas.
Trumpas yra teisus. Dauguma vyriausybinių monopolių yra apibūdinami kaip antikiniai ir pasibaisėtini. Tačiau įprasta kritikų minia smerkė privatizaciją.
„Kainos kils, mažės sėdynių dydžiai“, – skundėsi senatorius Chuckas Schumeras.
Jis primena vieną iš senatorių, kurie gąsdino, jog Ronaldui Reaganui panaikinus gamtinių dujų kainų kontrolę išaugs kainos. Viskas buvo priešingai – kainos sumažėjo. Nuostatų ir kontrolės panaikinimas paskatino privataus sektoriaus konkurencingumą. Jis mums visiems išėjo į naudą. Norėčiau, kad senatorius Schumeras tai suprastų.
Privačių lėktuvų industrija jaudinasi, kad už nusileidimą teks mokėti aukštus įkainius, tačiau tai yra sąžininga. Mažų lėktuvų naudotojai išnaudoja komercinę aviaciją. Šimtams komercinių oro linijų keleivių neretai tenka ilgai palaukti, kol nusileis mažylė „Cessna“. Visi turėtų mokėti tiek pat.
Kai kurie pokyčių priešininkai skelbia, jog danguje virs chaosas, nes konkuruojančios skrydžių kontrolės kompanijos nebendraus viena su kita. Tai absurdas. Privatizacija nėra tik kažkoks eksperimentas. Kanada privatizavo savo skrydžių kontrolės sistemą prieš 20 metų ir nėra jokio chaoso. Yra tik daug mažiau nukeltų skrydžių.
Kai kuriose vietovėse kuriami įrenginiai, kurie seka lėktuvo nuotolį nuo kitų lėktuvų ir padeda planuoti skrydžio krypties pakeitimus.
„Šios šalys naudojasi pažangiomis sekimo ir komunikacijų technologijomis, apie kurias mes galime tik pasvajoti“, – kalbėjo „Reason Foundation“ atstovas Bobas Poole‘as.
Poole‘as jau keletą dešimtmečių tyrinėja transporto alternatyvas. Jis teigia, jog „atnaujintos skrydžių kontrolės technologijos sutrumpintų išskristi norinčių lėktuvų eilę, padidintų tiesioginių skrydžių skaičių bei sumažintų atidėtų skrydžių kiekį. Tai reikštų daug trumpesnį kelionės laiką, mažesnį sunaudojamo kuro kiekį bei mažiau emisijų.“
1980-1990 metais apie skrydžių kontrolės sistemos privatizavimą kalbėjo tiek demokratai, tiek respublikonai. Kalbos nutrūko po 2001 m. rugsėjo 11 dienos. Kai žmonės bijo, jie nori, kad vyriausybė viską kontroliuotų. Tačiau tokia kontrolė reiškia lėtą kontrolę. Siekiant išvengti katastrofos, viskas daroma lėtai ir atsargiai.
Palydovinės navigacijos ir skaitmeninių komunikacijų amžiuje Amerikos pilotai, prašydami pakeisti skrydžių planus, vis dar naudoja vieną radijo kanalą kreipdamiesi į skrydžių kontrolę. Kontrolieriai vis dar deda popierinį skrydžių informacijos lapelį į plastikinį laikiklį ir perduoda jį vienas kitam tarsi bare. Visa ši žmogiškoji sąveika lėtina skrydžius.
Privatizavimas yra puiki idėja. Tai jau veikia kitose šalyse. Nėra priežasčių, dėl kurių turėtumėme išvargintus skrydžių kontrolierius bei keleivius ir toliau laikyti įkalintus primityviame monopolyje.
Johnas Stosselis, knygos „No, They Can't: Why Government Fails-But Individuals Succeed“ autorius
