Lietuvos ledo ritulio rinktinės senbuvis Artūras Katulis visa galva pasinėręs į jaunų žaidėjų ugdymą, bet neatmeta galimybės ir pats vėl žaisti nacionalinėje komandoje.
„Kažkada jau bandžiau atsisveikinti su rinktine. Bet nepavyko – palikti tai, kam atidavei tiek metų ir jėgų, labai sunku. Todėl ir dabar tikrai nesakau galutinio ne“, – teigia Sostinės ledo ritulio akademijos įkūrėjas Artūras Katulis.
Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas ir komandos kapitonas neslepia – jis turėjo galimybę ir norėjo šią savaitę būti ant Eindhoveno arenos ledo, tačiau visa galva į darbą akademijoje pasinėrusiam sportininkui trūko treniruočių, o kovo mėnesį užklupusi liga neleido atsigauti iki pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyro Nyderlanduose.
„Rinktinės treneris Berndas Haake sakė, kad net ir būdamas tokios sportinės formos galiu sėkmingai žaisti. Tačiau esu profesionalas. Nenorėjau važiuoti vien tam, kad pabūčiau čempionate. Jei einu ant ledo, turiu būti geriausias, viską atiduoti komandai. Mano filosofija tokia – jei ką nors darai, daryk gerai“, – paaiškino 33 metų A.Katulis, šį sezoną su „Juodupės“ komanda iškovojęs Nacionalinės ledo ritulio lygos bronzą.
Buvęs vienas tvirčiausių Lietuvos rinktinės gynybos ramsčių čempionatą Nyderlanduose stebėjo per televizorių. Ypač jį nudžiugino sėkmingas 18-mečio Jauniaus Jasinevičiaus debiutas nacionalinėje komandoje.
„Šis gynėjas tikrai gerai įsiliejo įžaidimą, nors treneris prieš čempionatą dvejojo dėl jo pasirinkimo. Tai dar kartą įrodo, kad jaunimu reikia pasitikėti, leisti pasireikšti. Ir aš, ir kiti rinktinės veteranai gana jauni pradėjome žaisti vyrų rinktinėje. Tikrai ne viskas iškart sekėsi. Bet mokėmės iš vyresnių, grūdinomės vyrų varžybose. Juk čia visai kitas žaidimas. Reikia ruošti pamainą, tada kartų kaita nebus baisi“, – tikino A.Katulis.
Sostinės ledo ritulio akademijos įkūrėjas atkreipė dėmesį į pirmų dviejų Lietuvos rinktinės varžovų – Nyderlandų ir Kroatijos – skirtingą situaciją, kurią puikiai atspindi rezultatai. Nyderlandų ledo rituliui 2012 m. buvo nutraukta valstybės parama. Sporto šaka atsidūrė ant bedugnės krašto. Tik įtakingų entuziastų dėka pavyko išgelbėti ledo ritulį.
Dabar didelis dėmesys skiriamas jaunimo ugdymui, vietos klubų stiprinimui. Visi rinktinės žaidėjai rungtyniauja Nyderlandų čempionate. Tuo tarpu Kroatijos rinktinei skiriama daug dėmesio ir lėšų, Zagrebo klubas net žaidžia antra pagal pajėgumą pasaulyje vadinamoje ledo ritulio lygoje KHL. Prie kroatų sėkmės prisideda ir natūralizuoti žaidėjai.
Tačiau A.Katulis nemano, kad Lietuvai reiktų sekti kroatų pėdomis ir pastiprinimo rinktinei ieškoti užsienyje. Geriau, kaip dabar daro olandai, atsisukti į jaunimo ugdymą: „Žinoma, didesnis valstybės dėmesys tikrai nepakenktų. Tačiau žaidėjus turime užsiauginti patys, užgrūdinti juos būsimoms pergalėms kartu su patyrusiais ritulininkais, iš kurių galima mokytis. Štai pernai tie, kurie buvo rinktinėje, pasisėmė neįkainojamos patirties žaisdami kartu su Dainiumi Zubrumi. Tai didžiulė motyvacija.“
Sostinės ledo ritulio akademijos įkūrėjas treniruodamas vaikus nuolat stengiasi auklėtiniams įskiepyti norą žaisti ne tik geriausiose planetos lygose, bet ir troškimą atstovauti savo šalies rinktinei.
„Savo akademijoje surengėme savotišką pasaulio čempionatą, kur pasiskirstėme į Kanados, Suomijos, Švedijos, Lietuvos rinktines. Labai smagu, kad į Lietuvos komandą patekę vaikai džiaugėsi labiausiai. Jiems dega akys. tikiuosi, kad taip bus ir tada, kad jie bus pasiruošę žaisti tikroje Lietuvos rinktinėje. Nes ginti savo šalies garbę yra nerealus jausmas. Tam reikia ne tik meistriškumo. Čia turi atiduoti visą širdį“, – tikino šalies rinktinės senbuvis.
Sostinės ledo ritulio akademijoje treniruojasi ir abu A.Katulio sūnūs – septynerių Dominykas ir penkerių Kristupas.
„Mano sūnūs, kaip ir aš vaikystėje, džiaugiasi kiekviena akimirka ant ledo. Neseniai pas mus meistriškumo stovyklą surengė garsus JAV treneris Borisas Doroženka. Jis sakė, kad mažieji Katuliukai turi talentą ir galimybes tapti gerais ledo ritulininkais. Mano didžiausia svajonė ir garbė būtų matyti juos žaidžiančius Lietuvos rinktinėje“, – prisipažino patyręs ledo ritulininkas.
