Daugiau nei 43 milijonai amerikiečių gyvena su lėtiniu skausmu, tačiau ekspertai sutinka, kad šiai problemai mūsų šalyje skiriama nepakankamai dėmesio. Nepaisant naujų šios srities atradimų, labai mažai gydytojų žino apie naujausius pasiekimus ar yra apmokyti kontroliuoti skausmą, sako skausmo specialistas iš Niujorko Michelis Dubois.
Du pagrindiniai minties pokyčiai šioje srityje yra tokie, kad lėtinis skausmas dabar jau yra laikomas liga, o ne simptomu, ir tai, kad gydant skausmą svarbu ne sutelkti dėmesį į tam tikrą sritį, o gydyti žmogų kaip visumą. Kaip ir širdies ligų bei kitų lėtinių negalavimų atveju, nėra vieno stebuklingo būdo padėti žmogui, tad tenka derinti įvairias strategijas - nuo mankštos ir vaistų iki atsipalaidavimo technikų ir psichoterapijos.
Visiškai atsikratyti skausmo kartais gali būti neįmanoma, tačiau visada galima skausmą sumažinti tiek, kad pagerėtų jūsų gyvenimo kokybė, o jūs galėtumėte daryti tai, ką mėgstate. Yra kelios klaidos, kurias dažnai daro kenčiantieji nuo lėtinio skausmo, o mes patariame, kaip jas ištaisyti.
Kenčiate dantis sukandę. Statistika rodo, kad 1 iš 4 lėtinio skausmo kamuojamų žmonių laukia mažiausiai 6 mėnesius, kol kreipiasi į gydytoją. Daugelis laukia metus ar ilgiau. Žmonės neretai tiki, kad skausmas praeis savaime, o daugelis vartoja nereceptinius nuskausminamuosius, rodo Amerikos skausmo draugija.
Ką daryti: Kuo greičiau kreipkitės pagalbos. Tyrimai rodo, kad daugumos sužeidimų skausmai praeina per maždaug 4 savaites. Jei skausmas nepraeina arba neleidžia jums normaliai gyventi, kreipkitės į gydytoją. Skausmo kentėjimas smarkiai kenkia jūsų kūnui (silpnina raumenis ir sąnarius, skatina kitus sužeidimus) ir protui (lėtinis skausmas dažnai tampa depresijos priežastimi). Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgainiui skausmas gali tapti sunkiau pasiduodantis gydymui.
Bijote mankštintis. Kai skauda, mankšta gal ir nėra tai, apie ką pagalvojate pirmiausiai, tačiau tyrimai vienas po kito patvirtina, kad mankšta mažina pačius įvairiausius skausmus. Mankšta stiprina raumenis ir sutepa sąnarius, taip užkertant kelią traumoms ir sąnarių skausmams. Fizinis aktyvumas išskiria skausmą malšinančius endorfinus, kurie ne tik gerina nuotaiką, bet ir kovoja su uždegimu, lydinčiu daugelį lėtinių skausmingų negalavimų, tokių kaip podagra ar reumatinis artritas.
Ką daryti: Pradėkite po truputį ir palengva, ypač jei iki tol buvote neaktyvus. Pradžiai dukart per dieną pasivaikščiokite po 5-10 minučių ar užsiimkite kita mažo intensyvumo veikla. Plaukimas ar vandens aerobika (ypač šiltame vandenyje) palengvina judėjimą, nuima spaudimą nuo sąnarių, sumažina sustingimą ir skausmą.
Skubate operuotis. Operacija daugeliui pacientų gali atrodyti pats efektyviausias problemos sprendimas, tačiau lėtinio skausmo atveju dažnai gali būti priešingai. Tyrimai rodo, kad operacijos, siekiant palengvinti strėnų skausmą, kai nėra įrodymų apie nervo suspaudimą, beveik arba visiškai nesuteikia rezultatų lyginant su reabilitacijos programa, jau nekalbant apie operacijos keliamus pavojus.
Ką daryti: Pirmiausia išbandykite vaistus, fizinę terapiją ar mankštą. Pavyzdžiui, strėnų skausmams ekspertai rekomenduoja taikyti šių trijų strategijų derinį mažiausiai 6 mėnesius prieš imant svarstyti operacijos galimybes.
Neišbandėte natūralių gydymo metodų. Jei vaistų negalite vartoti dėl šalutinio poveikio ar paprasčiausiai norite sustiprinti medikamentų naudą, apsvarstykite alternatyvius gydymo metodus. Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad akupunktūra padeda esant osteoartritui, išialgijai, strėnų skausmams. Reumatoidinio artrito skausmus mažina omega 3 riebalų rūgščių papildai. Plataus masto naujausių tyrimų apžvalga taip pat atskleidžia, kad sąnarių ir raumenų skausmus malšina velnio letena, baltojo gluosnio žievė ir kajeno paprikos.
Ką daryti: Nuo jogos iki imbiero – yra gausybė natūralių būdų kovoti su skausmu. Tačiau nepamirškite, kad gydomosios žolelės taip pat turi šalutinį poveikį ir gali turėti nepageidaujamą tarpusavio sąveiką su vaistais, tad būtinai pasitarkite su savo gydytoju prieš pradedant jas vartoti. Pradėkite nuo paprastų atsipalaidavimo technikų: praktikuokite gilų kvėpavimą ir viso kūno (palaipsniui nuo pakaušio iki pirštų galiukų) atpalaidavimą 15-20 minučių kasdien. Terapeutas jums gali padėti išmokti kitų atsipalaidavimo technikų, tokių kaip vizualizacija, autogeninė treniruotė (autohipnozė) ar atsipalaidavimas su specialiais prietaisais.
