Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Lietuva stato tvorą ties Kaliningrado sritimi

08/29/2017 Aidas

Pro Ramoniškių pasienio kontrolės punktą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities kasdien pravažiuoja vos 50 automobilių. Kaliningradas, kurį šiaurėje ir rytuose supa Lietuva, o pietuose Lenkija, nuo Maskvos nutolęs per 800 mylių (1300 kilometrų).

Ramoniškių pasienio kontrolės punktas yra visiškai nepanašus į modernią Berlyno „Charlie“ punkto versiją, tačiau 45 kilometrų ilgio siena tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities verčia Vilnių nerimauti.

Vos po kelių savaičių Rusija pradės milžiniškas karines pratybas „Zapad“, kurių metu prie rytinės Europos Sąjungos bei NATO sienos priartės 100 tūkstančių Maskvos karių bei karinės technikos. Šie Kremliaus planai seka nuolatines kibernetines atakas prieš Lietuvos vyriausybės departamentus bei praėjusiais metais Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketas. Rugpjūčio 1 dieną tarptautinėje Baltijos jūros oro erdvėje NATO užfiksavo 18 Rusijos karinių lėktuvų, skrendančių iš ir į bazę Kaliningrade.

Lietuvoje nerimaujama taip stipriai, jog iš Kaliningrado link Maskvos pajudėjus kariniam traukiniui, Lietuvos oro pajėgų sraigtasparnis skrenda virš jo ir stebi, kad kas nors neteisėtai iš traukinio neiššoktų. Kiek anksčiau šiemet Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje buvo dislokuoti keturi NATO karių batalionai. Galvojantys apie blogiausius atvejaus scenarijus tikina, jog vieną dieną Rusija gali nuspręsti užverti taip vadinamą Suvalkų koridorių – 60 mylių Lenkijos-Lietuvos sienos ruožą – ir tokiu būdu atkirsti Baltijos šalis nuo Europos.

Lietuvai ir Baltijos šalims tai yra labai neramūs laikai, todėl Lietuva nusprendė Ramoniškių pasienio kontrolės punkte pastatyti 3,6 milijonų eurų vertės, 2 metrų aukščio tvorą. Kitoje sienos pusėje, prieš penkerius metus rusai nutiesė dygliuotą tvorą.

Opozicijos politikai tokį vyriausybės sprendimą laiko tik pinigų švaistymu.

„Tai kvaila. Ko išvengsime? Tankų? Tai aišku, kad ne,“ – kritikos negailėjo Liberalų judėjimo lyderis Eugenijus Gentvilas.

Tokiomis pačiomis mintimis dalijasi ir vietiniai gyventojai, kurie net nesvajoja apie pasipriešinimą.

„Kas bus, tas bus,“ – kalbėjo Sudargo gyventoja Jolanta Disjaitienė.

Kaip kad ir „Charlie“ punktas išties nebuvo fizinis barjeras prieš invaziją, o tik kontrolės ir raudonų linijų simbolis, tokia pati yra ir Ramoniškių tvora.

Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, jog tvora siekiama užkirsti kelią nelegaliai sieną kertantiems asmenims bei sustabdyti alkoholio ir tabako gaminių kontrabandą. Tačiau ministras pripažino, kad ji turi ir dar vieną paskirtį.

„Yra dar viena, visiems žinoma priežastis. Estija apkaltino Rusiją žvalgybos pareigūno pagrobimu ir mes nenorime, kad Lietuvoje nutiktų kas nors panašaus. Tai tarsi raudona linija Rusijai,“ – kalbėjo Misiūnas.

Incidentas, apie kurį užsiminė Misiūnas, įvyko prieš trejus metus. 2014 metų rugsėjo mėnesį Estijos muitinėje buvo detonuoti dūminiai užtaisai, užblokuoti radijo bei telefonų ryšiai, o ginkluoti rusai pagrobė vietinį pareigūną. Jo vardas buvo Estonas Kohveras. Jis buvo rodomas per Rusijos televiziją, o vėliau nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme dėl šnipinėjimo ir kitų kaltinimų, tarp kurių buvo ginklų kontrabanda.

Estija teigia, jog pareigūnas buvo pagrobtas Estijos žemėje, tačiau Rusijos vidaus saugumo tarnyba FSB ir toliau tvirtina, kad Kohveras buvo sugautas šnipinėjantis Rusijos teritorijoje.

Įtariama, kad taip Rusija nusprendė nubausti Estijos vyriausybę. Incidentas įvyko praėjus dvejoms dienoms po prezidento Baracko Obamos apsilankymo Taline, kur jis teigė, jog išpuolis prieš Estiją bus laikomas išpuoliu prieš visą NATO. Obama taip pat užsiminė, kad Estijoje gali būti pastatyta JAV karinio laivyno bazė.

Pagrobimas parodė lietuviams, kaip lengvai rusai gali daryti, ką tik užsigeidę ir nesijaudindami dėl pasekmių. Vilnius nenori suteikti Maskvai nei vieno šanso kažką panašaus padaryti ir Lietuvoje.

Kaip jau įprasta Kremliui, į tvoros statybas Rusija atsakė užgaulėmis.

„Kaliningrade yra plytų gamykla, todėl jie pasiūlė mūsų tvorai plytų. Tačiau mes atsiprašome, šiai tvorai plytų nereikia... Dažniausiai su kitomis šalimis bandome tiesti tiltus, tačiau šiuo atveju tenka tiesti tvorą,“ – pasakojo Misiūnas.

„Su Rusija nekovojame ir nenorime to daryti. Turime tokį kaimyną, žinome, kaip gyventi su tuo kaimynu ir gyvename,“ – šypsojosi ministras.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu