Baltijos šalys supykdė Kiniją
Lietuva vis įtariau žvelgia į Kinijos siūlymus bendradarbiauti, investuoti ir kurti draugiškus santykius. Ambicingi Pekino pažadai ima nuvilti ir kitas Vidurio Rytų Europos valstybes, tačiau Lietuvos diplomatiniai akibrokštai Pekinui neprasprūsta pro akis, rašo LRT.lt.

Lietuvos vėliava keliauja į kosmosą
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, siekdamas pažymėti vos prieš kelias dienas minėtą valstybės atkūrimo dieną bei artėjančią nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvių proveržį ir pasiekimus kosmoso srityje, nutarė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti lietuvišką trispalvę. Šią idėją įgyvendinti padėjo dr. Vlado Lašo parama.

Prezidento G. Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje
Ponios ir ponai, man didelė garbė kreiptis į Jus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Leiskite pasinaudoti šia proga ir pareikšti didžiausią pagarbą žmogaus teisėms kaip taikos ir saugumo būtinai sąlygai.

Vasario 16-oji – ne tik valstybės, bet ir nacionalinio aukštojo mokslo gimimo diena
Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Pasak KTU Muziejaus vadovės Audronės Veilentienės, pirmosios respublikos laikotarpiu buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos universitetas.

Užsieniečiai išradingai pasveikino Lietuvą vasario 16-osios proga (video)
„Brangūs Lietuvos žmonės!“, – taip sveikinimus vasario 16-osios proga pradeda ne tik valstybės vadovai, bet ir būrys užsieniečių. Brazilijos, JAV, Kolumbijos, Kipro, Indonezijos, Kroatijos ir kitų pasaulio valstybių gyventojai valstybės atkūrimo dienos proga sukūrė nuotaikingą klipą, kuriame prisimena skambias Lietuvos pergales, istoriją ir – gana sėkmingai – pakartoja „The Roop“ kūrinio „Discoteque“ judesius.  

Pasaulis sveikina Lietuvą su Vasario 16-ąja
Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena pasveikino popiežius Pranciškus, Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir kitų šalių vadovai.

Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.

Vasario 16-ąją kviečiama pradėti švęsti su trispalviais pusryčiais
Lietuvos nepriklausomybės šventę šiemet žmonės kviečiami sutikti namuose. Gražūs koncertai, minėjimai, eisenos ir kiti tradiciniai šventiniai renginiai bus ateityje, tačiau kiekvienas gali sukurti šventę savo namuose. Jau ketverius metus sostinėje buvo rengiami iškilmingi Vasario 16-osios pusryčiai. Dabar ši iniciatyva keliauja į viso pasaulio Lietuvos piliečių namus. Kviečiama kūrybiškai ir originaliai pasigaminti geltonos, žalios ir raudonos spalvos pusryčius, pradžiuginti namiškius ir dalintis šventine nuotaika nuo pat ryto.

Švenčiame Vasario 16-ąją – virtuali kelionė po Lietuvos istoriją
Lietuvos valstybės atkūrimo diena – proga prisiminti turtingą Lietuvos istoriją ir narsiausius istorinius veikėjus, kurių dėka šiandieną esame laisvi. Kviečiame keliauti po žymiuosius Lietuvos muziejus, aplankyti istorines parodas ir ekspozicijas virtualiai.

G.Landsbergis aptarė aktualijas su kongresmenu D.Baconu
Vasario 5 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu. Pokalbio metu aptarta situacija Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualūs dvišaliai ir daugiašaliai Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimai.

Vilniaus biudžetas turėtų būti dukart didesnis
Nauji statomi biurų pastatai Vilniuje niekuo neprastesni, o dažnai ir lenkia analogus Vakarų Europos ar Amerikos miestuose. Kaip ir naujų statomų butų ar namų išplanavimas, statybinės medžiagos, apšiltinimas taip pat nedaug atsilieka nuo Vokietijos ar Skandinavijos, bet štai viešoji infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, kiemai – dauguma yra apgailėtini ir konkuruoja su blogiausiais Rusijos ar Ukrainos pavyzdžiais. Pagrindinė to priežastis yra maži savivaldybių biudžetai, iš kurių finansuoti ir palaikyti kokybišką viešąją infrastruktūrą praktiškai neįmanoma.

Kodėl baltarusiams svarbu, kaip juos vadina Lietuva?
Ar yra skirtumas, kaip Lietuva vadina savo kaimynę rytuose, kur jau pusę metų vyksta masiniai protestai prieš paskutinę Europos diktatūrą? Laisvės trokštanti opozicija naudoja ne valstybinę, bet istorinę vėliavą, savą Vyčio herbą ir prašo, kad juos vadintume Belarus. Padėdama atsikratyti sovietmetį menančių simbolių, Lietuva galėtų prisidėti prie kaimynų kelio į Vakarus.