Kauno rotušės erdvės – virtualiame 3D ture
Kauno miesto muziejaus pristato virtualų 3D turą, kurio dėka galima aplankyti visas miesto širdyje įsikūrusios rotušės erdves: tiek lankytojams jau matytas, tiek įprastai neprieinamas – pagalbines ar darbuotojų kabinetams skirtas erdves.

Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
Vilniaus mieste per 2020 m. dar padaugėjo gyventojų, dar 10 tūkst. naujų. Jau ne pirmi metai tokia tendencija. Jeigu pridėsime augančias Vilniaus rajono, Trakų, Širvintų ir Elektrėnų savivaldybes, kurios formaliai nėra sostinės dalys, bet iš esmės sudaro „didįjį Vilnių“, tai šiame regione tuoj gyventojų bus pusė tiek, kiek likusioje Lietuvoje, ir toliau didės. Vilniaus rajono savivaldybėje gyventojų jau daugiau nei Panevėžyje ar visoje Tauragės apskrityje. Ar tokios tendencijos yra pageidautinos, ar taip įsivaizduojame ateities valstybę?

Ekspertai apie JAV prezidentų pasikeitimą
Sausio 20-ąją pasaulis stebės išrinkto JAV prezidento Joe Bideno inauguraciją, kai kuriems teikiančią vilties, jog JAV politika keisis, tačiau kitiems – atnešančią klausimų, ko galima ir reikėtų tikėtis iš tolimesnės JAV politikos tiek valstybės viduje, tiek išorės santykiuose, rašoma Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) pranešime žiniasklaidai.

„Atgimimo vaikai” pristato Sausio 13-osios minėjimui skirtą muzikinį vaizdo klipą
Šiemet, Lietuvai minint 30-ąsias tragiškų sausio 13-osios įvykių metines, projektas „Atgimimo vaikai” pristato muzikinį vaizdo klipą „Pažadinki mus”. Laisvės gynėjų dienai skirtą giesmę atlieka Gabrielė Gvazdikaitė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas) ir „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms – jautrus Baltarusijos ir Lietuvos atlikėjų duetas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos himnu tapusio kūrinio „Pahonia“ video klipas. Pahonia – tai bendras lietuvių ir baltarusių simbolis – Vytis, kuris amžiais buvo Laisvės kovotojus vienijantis ženklas.

Karoblis ir Linkevičius grįžta į diplomatinę tarnybą
Buvę krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Raimundas Karoblis ir Linas Linkevičius grįžta į diplomatinę tarnybą – jiems atkuriami ambasadorių diplomatiniai rangai. Į Seimą neperrinktam Egidijui Vareikiui rangas jau atkurtas, jis priimtas dirbti į Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos Sąjungos (ES) departamentą, rašytiniame komentare nurodė URM.

Tyrimas: lietuviai ekonominiams Covid-19 padariniams – vieni atspariausių Europoje
Baltijos šalys geriau, nei tikėtasi, susitvarkė su ekonominiais pirmosios Covid-19 bangos padariniais, o tai lėmė, kad, Lietuva paskelbiamame naujausiame Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus koptelėjo septyniolika pozicijų į viršų ir tarp 24 valstybių užėmė 6-ąją vietą. Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame reitinge, kuris yra kasmetinio Europos vartotojų mokėjimų tyrimo dalis, Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Norvegija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lietuvą Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus į viršų gerokai pakylėjo išaugusios gyventojų galimybės apmokėti sąskaitas ir pagerėję gyventojų finansinio raštingumo rodikliai, o taip pat dėl pandemijos suprastėjusi situacija kitose Europos šalyse.

Žiniasklaida parašė pažymį Sinkevičiui
Antradienį Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija mini pirmąjį gimtadienį. Komisijos darbotvarkę pakeitė prasidėjusi COVID-19 pandemija, tačiau leidinys „Politico“ įvertino kiekvieno eurokomisaro pasiekimus atsakingoje srityje, o Virginijui Sinkevičiui skyrė A- pažymį. Sinkevičius dirbti į Briuselį išvyko dar būdamas 29-erių ir tapo jauniausiu istorijoje eurokomisaru. „Jaunasis lietuvis pradėjo daugybę ambicingų planų patobulinti bloko aplinkos apsaugą, chemikalų (naudojimo sritį), žiedinę ekonomiką, taip pelnydamas žaliųjų aktyvistų pritarimą“, – rašo „Politico“.

Reikės politikos pokyčių, kurie palaipsniui vyksta
Jungtinės Valstijos yra tvirtai pasišventusios saugoti savo NATO sąjungininkus Europoje ir toliau tęs karių buvimą Lietuvoje bei kitose valstybėse, kuris skirtas atgrasyti agresyviai besielgiančią Rusiją, neseniai interviu LRT TELEVIZIJAI teigė JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison. Savo mintimis ir įžvalgomis apie padėtį Lietuvos ir JAV santykiuose šiandieninių politinių įvykių kontekste paprašėme pasidalinti LR Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Europos Parlamento nario Juozo Oleko, JAV Baltųjų rūmų visuomeninio patarėjo LR Garbės konsulo dr. Jono Prunskio ir JAV lietuvio, istoriko, visuomenės veikėjo, karininko, plk. lt. Kęstučio Eidukonio.

Archeologija šimtametės akimis
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo  kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.

„Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“
Prie Vyriausybės būstinės Vilniuje vyko protesto mitingas „Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“. Jį surengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Išreikšti protestą spalio 7 diena buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent spalio 7-ąją pasaulyje minima Oraus darbo diena. O Lietuvoje, pasak profsąjungų lyderių, kalbėti apie orų darbą kaip realybę, yra per anksti. Todėl ir buvo surengtas šis protesto mitingas. Profsąjungos ypač kvietė mobilizuotis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su darbdavių „ubagišku mąstymu“ – taupyti darbuotojų sąskaita, išnaudoti juos, versti kontraktininkais ir pan.