Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga
Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas - į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Pasaulio šalys imasi veiksmų: Lietuvoje nuo 2019 metų vartotojams nemokamai galima bus tiekti tik pačius ploniausius, dėl higieninių sumetimų būtinus plastikinius maišelius. Didesnius ar mažesnius plastikinių maišelių naudojimo ribojimus yra įvedusios arba jų naudojimą apmokestinę Airija, Prancūzija, Italija, Kanada, Australija, Kinija bei kitos šalys ar atskiri miestai. Pirkinių į plastikinius maišelius pakuoti nuo 2017 metų nebegalima Kenijoje, o nuo 2021 metų visi vienkartiniai plastiko gaminiai – šiaudeliai, buteliai, puodeliai, maišeliai taps nelegalūs Kosta Rikoje. „Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis vidutiniškai naudojamas vos 12 minučių ir tai yra blogąja prasme pribloškiantis laikas, turint omenyje, kad pasaulio mastu perdirbama nedaug plastiko atliekų ir vėliau tokie, vos keliolika minučių atitarnavę maišeliai net keletą šimtų metų yra, užteršdami sąvartynus, upėmis pasiekdami jūras, vandenynus. Turime būti labiau sąmoningi ir rinktis tvaresnius, aplinkai draugiškesnius būdus susipakuoti prekes ar gėrimus“, – sako viešosios įstaigos „Circular Economy” vadovas Domas Tracevičius. Pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo medžiaginius arba popierinius. „Sukuriamų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis šalyse skiriasi- pvz. 2015 metais vidutiniškai vienas ES gyventojas generavo 166,3 kilogramo pakuočių atliekų, tačiau Kroatijoje tokių atliekų susidarė tik 51,2 kilogramo, o Vokietijoje net 222,2 kilogramo vienam žmogui. Lietuvoje 2015-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15-50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, o 2016 metais – atitinkamai 36 ir 224. Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, renkanti ir analizuojanti atliekų, jų rūšių susidarymo bei perdirbimo tendencijas pastebėjo, kad prasidėjus 2008 metų pasaulinei ekonominei bei finansų krizei, pakavimo atliekų kiekis Bendrijoje buvo sumažėjęs, tačiau atsigavus vartojimui vėl ėmė augti. Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame, bet ir tai, kaip elgiamės, kai jie tampa mums nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti ir surinkti šias atliekas, jas perdirbti – tai irgi mūsų, žmonių, pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur, ir pačios niekur nedingsta. Lengvos, vėjo pakeliamos ar be kliūčių vandeniu plaukiančios, šimtmečiais nesuirsiančios plastiko atliekos formuoja milžiniškus dreifuojančius plastiko atliekų sąvartynus vandenynuose. Pasaulį sukrėtė šokiruojančios nuotraukos, kuriose – vėžlio šnervėje įstrigęs plastiko šiaudelis ar rožinį vatos pagaliuką uodega apsivijęs jūrų arkliukas. Teršdamos aplinką plastiko atliekos taip pat patenka ir į maisto grandinę. Į vandens gyventojų skrandžius patenka ir kosmetikoje naudojamos plastikinės mikrogranulės, pasitaikančios veido bei kūno šveitikliuose, dantų pastoje – šioms granulėms kai kurios pasaulio šalys taip pat skelbia ribojimus. Toks „plastiko racionas“ pražūtingas ne tik gyvūnijai, bet ir žmonėms, nes gyvūno, mitusio plastiko atliekomis, mėsa patenka ir ant mūsų stalo. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 70 tūkst. plastiko mikrogranulių. „Akivaizdu, kad  mūsų vartojimo įpročiai, aplinkos teršimas atliekomis trikdo pusiausvyrą gamtoje ir atsisuka prieš mus pačius. Be kita ko, Didžiojoje Britanijoje mikrogranulių naudojimo ribojimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kaip ir plastikinių maišelių, gėrimų šiaudelių, vatos pagaliukų. Plastiko mažinimo keliu žengia daug šalių“, – teigia D. Tracevičius. Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja iniciatyvą „Misija: nulis”, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keisti kasdienius vartojimo bei elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei.

Ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose. Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien miesto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio. „Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė. Kiek sudėtinga Vilniaus situacija? Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti. „Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė. Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“     Išmaniai judėti gali visi Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis. „Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.

Miškų kirtimas: kada bus imtasi veiksmų?
Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Tiesa, pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, diskutuojant dėl miškų kirtimo būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. Siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus. Naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15-ai proc. miškų. Aplinkos ministras, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, trečiadienį nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. K. Navickas LRT RADIJUI ketvirtadienį pažymėjo, kad, kalbant apie kirtimus, yra daug senų problemų, kurias bandoma spręsti, taip pat pabrėžė, kad būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. „Kur matau spragas, kur pirmiausia noriu kreipti dėmesį, tai pirmiausia į planavimą, <...> kai atsiranda dideli [iškirsti – LRT.lt] plotai. Tai jau yra signalas, kad kažkas nesuveikė. Nesvarbu, kad tai yra privataus ir valstybinio miško sanglauda, vis tiek turi būti nuoseklus planavimas. Antras dalykas – turime labai vertingus miško plotus dideliuose masyvuose, juos reikia saugoti. Ir trečia, jei visuomenė sutaria, kad reikia saugoti didelį masyvą, esame pasirengę netekti ekonomikai tam tikros dalies, – taip pat esame atviri apie tai kalbėtis, bet reikia dėti ant stalo visus argumentus už ir prieš – taip pat ir ekonominius“, – LRT RADIJUI kalbėjo aplinkos ministras. Premjeras Saulius Skvernelis šį pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus. R. Karbauskis: per daug žaidimų emocijomis Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu labai politikuojama ir žaidžiama emocijomis. Nepaisant skepticizmo jis pažadėjo, kad jo frakcija pateikimo stadijoje pritars Lino Balsio parengtam įstatymo projektui, tačiau viltis deda, kad jis bus pataisytas gavus vyriausybės išvadą. „Mes tam projektui tikrai pritarsime balsuodami Seime. Tiesiog (per seniūnų sueigą) kalbėjome, ar verta jį atskirai svarstyti, kai kitą savaitę vyriausybė pateiks visą paketą siūlymų tais klausimais. Mes kalbėjome frakcijoje, kad pritarsime projektui, tik paprašysime vyriausybės išvados, ir tada gausis taip, kad jis bet kokiu atveju susijungs su paketu“, – sakė R. Karbauskis. Valstiečių-žaliųjų lyderis sukritikavo oponentus dėl politikavimo šiuo klausimu. „Ką tik kalbėjome su ministru, tai iš tikrųjų yra labai jautrūs klausimai, tikrai yra padaryta klaidų. (Gamtininkas) Andrius Gaidamavičius yra vienas iš žmonių, kuris labai tiksliai apibrėžia kylančias problemas. Ministras, turbūt, pasikvies jį į komandą kaip visuomeninį patarėją, kad visuomenės balsas būtų kuo greičiau išgirstas“, – sakė R. Karbauskis.  Pasak jo, šiuo metu ne visi dalykai, kurie yra skelbiami viešai, yra tiesa. „Buvo kalbama apie šilą, tai ten – ne kirtimai, o vėjovartos. (…) Tame pačiame Labanore juk yra skirtingi miškai. Labanore pernai ir užpernai pagal statistiką buvo kertama daugiau hektarų negu šiemet. (…) Tame labai daug politikos, žmonės suprato, kad tuoj visus miškus iškirs, o jei kalbėtume skaičiais, tai visiškai ne taip yra“, – kalbėjo R. Karbauskis. Tačiau jis neneigė, kad problemų yra. „Stabdomas kirtimas, bus žiūrima, ar yra klaidų. Bet tas (L. Balsio) įstatymo projektas yra propagandinis, jame nėra bendros koncepcijos“, – sakė R. Karbauskis. Svarstys siūlymą riboti miškų kirtimą Seimas antradienį pateikimo stadijoje planuoja svarstyti L. Balsio parengtą Miškų įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, teigiama aiškinamajame rašte.  

Lietuvos regionų plėtrai - integruotas požiūris
Lietuvos regionų plėtrai – integruotas požiūris Darni ir tvari Lietuvos regionų plėtra bei regionų ekonominės specializacijos kryptys – tai svarbiausios temos, kuriomis diskutuojama nuolat. Sėkminga Lietuvos regionų plėtra bei regionų konkurencinių pranašumų ir įvaizdžio stiprinimaui aktualu ne tik Nacionalinės pažangos programos patvirtinimas, Baltojoje knygoje išsikeltų uždavinių įgyvendinimas, bet ir aktyvus bendruomenių, visuomenės įsitraukimas. Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę, gerinti švietimo kokybę, skatinti pilietiškumą ir demokratinį aktyvumą, skatinti kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę, didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį, plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą – regioninė politika savo esme reikalauja integruoto požiūrio ir visuotinio įsitraukimo. Aktyviai siekiama, kad gyventi ne didmiesčiuose taptų madinga. Šiuo tikslu Lietuvoje ir užsienyjes skleidžiamos gerosios žinios apie galimybes mokytis, dirbti ir auginti vaikus regionuose. Valstybės institucijos skatina palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių ar regionų lygiu, suteikiamos subsidijos pirmam būstui regionuose. Pastebimas ir iniciatyvų,  buriančių visuomenę ir kuriančių Lietuvos įvaizdį, aktyvumas. Apie verslo pagalbą regionams kalbama nuolat. Savivaldybės turi pasinaudoti įvairiais projektais, privačiomis iniciatyvomis, priimti socialiai atsakingo verslo idėjas, kompetenciją. Konstruojant naująją regioninę politiką Lietuvoje privalu įtraukti į regionų valdymą verslą ir bendruomenes. Gerinti infrastruktūros, finansavimo ir konsultacines sąlygas verslui ir kurti darbo vietas ne tik didmiesčiuose – tokį tikslą gali įgyvendinti verslas. To pavyzdys – projektas „Išmanusis miestas“, realiai parodantis, kad regioninė politika vis labiau atveria duris socialiai atsakingam verslui prisidėti stiprinant regionus. Tai sudaro sąlygas regioninę politiką paversti ambicinga vieša ir privačia partneryste. Savivaldybės turi daug progresyvių idėjų, dega noru puoselėti savo miestus ir didinti jų patrauklumą. Prie regionų plėtros skatinamas prisidėti ir jaunimas su savo idėjomis. Projektui „Išmanusis miestas“ savo teritorijas patikėjo net penkios šalies savivaldybės: Visagino, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono. Aukštųjų mokyklų studentai jau gilinasi ir reliai projektuoja pateiktas teritorijas. Savivaldybės, aukštųjų mokyklų atstovai, verslo sektorius prisidės prie regionų patrauklumo didinimo investuotojams, taip pat leis užtikrinti gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas visos Lietuvos mastu, spręsti nedarbo lygio, demografijos problemas, paskatins augti ir verslumo lygį. Sprendimų savivaldybėms ieškoma pasitelkiant dialogą ne tik politiniu lygmeniu, bet ir atsižvelgiant į verslo atstovų idėjas ir lūkesčius. Savivaldybės projektui pateikė ne tik po keletą teritorijų, apimančių kraštovaizdį, pastatų ir teritorijų konversijas, naujas, patrauklias vietas. bet ir nubrėžė savo plėtros viziją. Įvertinus savivaldybių lūkesčius, bus bandoma atrasti savivaldybėse unikalių konkurencinių pranašumų, o tada panaudoti visą turimą mokslo, švietimo, darbo jėgos, infrastruktūros potencialą ir investicijas, kad šios stiprybės virstų darbo vietas, kūrėjus ir gyventojus pritraukiančiu magnetu. Lietuva – tai ne tik didieji miestai. Lietuva yra kiekvienas šalies miestas ir rajonas, o proveržį sukurti įmanoma tik tada, kai suvienijami visų suinteresuotų šalių pajėgumai.

Europa turi išlikti globalia žaidėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclere Angela Merkel, Latvijos Respublikos Ministru pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Respublikos Ministru pirmininku Juri Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams. Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį. Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais. Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus. Vadovai sieks susitarimo dėl naujojo daugiamečio biudžeto dar iki Europos Parlamento rinkimų. Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis. Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.

Lietuvos IT įmonėms – ambicingas Bangladešo Vyriausybės užsakymas
Kritinės IT infrastruktūros paslaugų įmonė BAIP kartu su partneriais „Norway Registers Development AS“ bei UAB „Duomenų logistikos centras“ modernizuos Bangladešo Nacionalinį duomenų centrą (NDC). Projekto metu bus gerinama Bangladešo NDC operacijų ir paslaugų kokybė, verslo efektyvumas, modernizuojamos technologijos, sustiprintos darbuotojų kompetencijos technologijų, verslo vystymo, klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse. Projektą įgyvendinančios įmonės taip pat konsultuos ir padės NDC valdančiai Bangladešo skaitmenizavimo tarybai (angl. „Bangladesh Computer Council“ — BCC) suformuoti sėkmingą duomenų centro verslo plėtros modelį, santykių su klientais bei rinkodaros strategijas. Projekto metu „Duomenų logistikos centro“ specialistų komanda perteiks vieno moderniausių duomenų centrų Baltijos šalių regione – Data Inn – gerąją valdymo patirtį.   „Džiaugiamės, kad Bangladešo vyriausybė įvertino mūsų bendrovės ir partnerių patirtį bei išsamias sektoriaus ir technologines žinias, svarbias NDC modernizacijai ir paslaugų plėtrai“, - sako BAIP vadovas Gytis Umantas. „Mūsų komanda dirbs išvien su Bangladešo NDC ekspertais, kad jie galėtų sėkmingai perimti geriausią techninių sprendimų įgyvendinimo, praktinių situacijų sprendimo bei klientų aptarnavimo patirtį“. Duomenų centro komandos gebėjimų stiprinimui bus skiriamas ypatingai didelis dėmesys, nes numatoma, kad ateityje Bangladešo NDC taps vienu didžiausių duomenų centrų regione. Dabar NDC valdo 200 serverių spintų, o iki 2021 metų jų planuojama įrengti net 5000. Visos veiklos procedūros ir gerosios praktikos, sukurtos šio projekto metu, bus naudojamos ir sėkmingai duomenų centro plėtrai užtikrinti. Šiuo metu NDC aptarnauja daugiau nei 163 milijonus gyventojų, juo naudojasi apie 200 valstybinių įstaigų teikdamos pagrindines e-valdžios paslaugas, tokias kaip civilinė registracija, jame laikomos rinkimų komisijos ir pasų išdavimo sistemos, įvairios valstybinės internetinės svetainės. Projekto įgyvendinimo metu bus siekiama pagerinti IT operacijų valdymo brandos lygius, taip padedant organizacijai užtikrinti veiklos stabilumą ir aukštesnį paslaugų pasiekiamumą. Užsakovui tai leis standartizuoti teikiamas paslaugas, efektyviau ir profesionaliau aptarnauti klientus. Tikimasi, kad ateityje NDC aptarnaus ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių. Sutartis tarp BAIP ir BCC buvo pasirašyta ir projektas „Mainstreaming of the National Data Center (NDC) across other agencies“ prasidėjo 2018-ųjų rugpjūtį. Šis projektas yra Skaitmeninio Bangladešo darbotvarkės dalis ir yra finansuojamas Pasaulio Banko. BAIP jau turi darbo patirties Bangladeše — kartu su partneriais BAIP yra sukūrusi  kibernetinio saugumo incidentų tyrimo laboratoriją, kurią incidentams tirti naudoja Bangladešo e. Vyriausybės kibernetinės saugos incidentų tyrimo tarnyba (BGD e-GOV CIRT).

2019-aisiais bus pažymimi pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos metai
Vyriausybė patvirtino Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą. Kitąmet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Įamžinant Prezidento institucijos įkūrimą ir A. Smetonos atminimą, numatyta įgyvendinti įvairius viešinimo ir leidybos projektus, surengti konferencijas, minėjimus, parodas Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Palangoje, kitose Lietuvos vietose. Kitąmet bus surengtas Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento A. Smetonos išrinkimo ir inauguracijos šimtmečio paminėjimas Istorinėje LietuvosRespublikos Prezidentūroje Kaune. Jo metu planuojama pristatyti knygą „Prezidento rūmų istorijos“. Seime numatoma surengti apskritojo stalo diskusiją „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valdžios institucijų kūrimasis 1918–1920 metais“. Pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Smetonai numatyta pastatyti paminklą jo gimtinėje Užulėnio kaime, Ukmergės rajone. A. Smetonos išrinkimo Lietuvos Prezidentu 100-mečiui paminėti bus rengiamos įvairios kilnojamosios ir virtualios parodos. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune bus surengta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Taip pat ketinama parengti edukacinių paskaitų ciklą „Antanas Smetona ir jo laikų Lietuva“, mobiliąją programėlę, pagal kurią bus galima lankyti su A. Smetona susijusias įsimintinas vietas Vilniuje. Pirmajam Prezidentui atminti taip pat bus organizuojami renginiai JAV – Vašingtone ir Klivlende. Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Seimo kanceliarija, Lietuvos nacionalinis muziejus, kitos kultūros ir švietimo įstaigos, šalies savivaldybės. Planas bus įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų lėšų.

Pelningiau dirbusių valstybės valdomų įmonių indėlis į valstybės biudžetą – 200 mln. eurų
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grąža valstybei už praėjusius metus išaugo 35,2 procento, iki 202,4 mln. eurų. Labiausiai padidėjo VVĮ pelno įmokos bei pajamos už dividendus ir siekė 172,9 mln. eurų. Taip teigiama VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ parengtoje 2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje. „Valstybės valdomos įmonės ilgus metus neišnaudojo turimų išteklių taip, kad pasiektų pačius geriausius finansinius rezultatus ir svariai prisidėtų prie valstybės biudžeto. Stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu įgyvendinta reforma, leidusi optimizuoti, skaidrinti ir depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdyseną jau duoda rezultatų. Tačiau visiems valstybės piliečiams priklausantis kapitalas gali būti naudojamas dar efektyviau ir duoti dar geresnių rezultatų, todėl planuojama palaipsniui centralizuoti įmonių valdymą, tobulinti nepriklausomų valdybų ir stebėtojų tarybų atrankas bei lūkesčių įmonėms nustatymą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Per metus didžiausią pažangą padarė susisiekimo sektoriaus įmonės. Jos valstybės biudžetą papildys 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, tai yra apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 34 mln. eurų dividendų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 22,3 mln., VĮ „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln., VĮ „Lietuvos oro uostai“ – 3,4 mln. eurų pelno įmokų. Energetikos sektoriaus įmonių grąža valstybei sumažėjo, lyginant su 2016 metais. Dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei už 2017 metus sudarė  92 mln. eurų, o 2016 metais ši suma siekė 109 mln. eurų. Tai lėmė 15,7 procento sumažėję „Lietuvos energija“, UAB dividendai. Miškininkystės sektoriaus didžiąją dalį grąžos valstybei sudarė žaliavos mokestis – urėdijos sumokėjo 22,5 mln. eurų už iškirstą ir parduotą medieną, dar 4,4 mln. eurų sudarė pelno įmokos. Kitų įmonių sektoriui priskirtos įmonės paskyrė 11,5 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 78,8 proc. daugiau nei 2016 metais. Didžiausią indėlį valstybės biudžetui skyrė VĮ „Regitra“, AB „Problematika“ ir VĮ „Registrų centras“, kurių pelno įmokos ir dividendai sudarė atitinkamai 4,8 mln., 1,2 mln., ir 1,1 mln. eurų. „Įmonių grąža valstybei – ne vienintelis 2017 metų VVĮ ataskaitoje analizuojamas rodiklis. Joje atskleidžiami ir kiti mažiau pastebimi, tačiau finansiniams rezultatams svarbūs aspektai, pvz. specialieji įpareigojimai, tokie kaip kelių priežiūros, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, miškų ekologinės ir socialinės veiklos ir kt.  Šiems specialiesiems įpareigojimams išlaidos 2017 metais sudarė 278,6 mln. eurų“, – atkreipia dėmesį Deividas Gabulas, vyriausiasis analitikas, laikinai atliekantis VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktoriaus funkcijas.    2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje apžvelgiami visų VVĮ rezultatai, vadovų darbo užmokesčių dydžiai, specialieji įpareigojimai, siektinos kapitalo grąžos įgyvendinimo rodikliai, plačiau analizuojama situacija pagrindiniuose sektoriuose ir įmonėse. Tai jau 9-oji VVĮ metinė veiklos ataskaita. Su 2017 metų VVĮ veiklos ataskaita ir ankstesnėmis ataskaitomis galima susipažinti internete adresu http://vkc.sipa.lt.

Paskelbtos stipriausios 2017-ųjų metų Lietuvos įmonės
2017 metais stipriausiomis pripažintos daugiau kaip du tūkstančiai Lietuvos įmonių. Finansiškai patikimoms Lietuvos įmonėms bei jų vadovams suteikti „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatai. Toks pripažinimas patvirtina gerą įmonių kreditingumo istoriją bei mažą statistinę tikimybę nevykdyti įsipareigojimų artimiausiu metu. Tarp įmonių, gavusių „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą, nuo vos kelis darbuotojus turinčiųjų – iki didžiųjų šalies korporacijų. Patikimomis pripažintos 2206 bendrovės iš daugiau nei 99 tūkst. Tai yra beveik 500 įmonių daugiau nei praėjusiais metais. „Šiais metais itin ženkliai išaugo sertifikuotų įmonių skaičius. Vadovai vis labiau įžvelgia jų naudą, supranta, kad toks pripažinimas padeda atverti užsienio rinkas ir padidinti įmonės konkurencingumą. Tokie patikimumą patvirtinantys sertifikatai ypač vertinami Skandinavijos šalyse, kur finansinis įmonės stabilumo įvertinimas jau spėjo tapti verslo norma“, – teigia UAB „Creditinfo Lietuva“ pardavimų ir klientų departamento vadovė dr. Gerda Jurkonienė. Nustatant bendrovių kredito reitingą, atsižvelgiama į daugiau kaip 100 įvairių kintamųjų: mokėjimų istoriją, finansinius rezultatus, verslo sąsajas ir kitus kriterijus, reikšmingus įmonės finansiniam reitingui. Viena iš verslo įmonių, AB „Lytagra“, tarp „Stipriausių Lietuvoje“ patenka kiekvienais metais dar nuo 2011 m. Įmonės generalinė direktorė Dalia Balsienė teigia, kad siekiant išlaikyti patikimos bendrovės reputaciją, toks pripažinimas – labai svarbus. „AB „Lytagra“ įmonių grupės plėtra, veiklos daugialypiškumas ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas leidžia bendrovei uždirbti tam tikrą sukuriamos ekonominės vertės dydį atitinkantį pelną ir tapti patikimais partneriais verslo srityje“,  – tvirtina D. Balsienė.   Pasak dr. G. Jurkonienės, kiekvienais metais augantis sertifikuojamų įmonių skaičius parodo ir didesnį vadovų rūpinimąsi įmonės reputacija ir įvaizdžiu: „Įmonių vadovai supranta, kad sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje“ yra jų atsakingo darbo įrodymas ir sąžiningumo rodiklis. Manome, kad augančioje konkurencinėje erdvėje, kai yra vis sunkiau išsiskirti, įmonės įvaizdis tampa vienu iš svarbiausių komponentų, lemiančių verslo rezultatus.“ Vis daugiau skirtingų sričių verslo įmonių įvertina nepriekaištingos įmonės reputacijos ir patikimumo pripažinimą. Sertifikato „Stipriausi Lietuvoje“ turėjimą jų vadovai laiko stipriu konkurenciniu pranašumu. Apie UAB „Creditinfo Lietuva“   Kredito biuras „Creditinfo“ yra informacinė sistema, į kurią duomenis teikia (ir gauna) komerciniai bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Pasitelkdamas pažangius prognozavimo metodus kredito biuras kuria klientų elgseną ateityje prognozuojančius reitingavimo modelius, programuoja klientų paraiškų valdymo ir kitas sistemas. Kredito biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kredito sprendimus, o patikimam verslui ir gyventojams sudaro sąlygas gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

NSGK aptarė prioritetinius darbus artėjančioje Seimo sesijoje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje aptarti komiteto prioritetai įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityje. Numatyta, kad ypatingą dėmesį Seimo (V) rudens sesijoje komitetas skirs Seimo pavedimu atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadų (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. XIII-1228) ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad parlamentinio tyrimo išvadose atskleisti verslo interesų grupių neskaidraus poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams faktai ir schemos, taip pat pateikti pasiūlymai, kurių įgyvendinimas padės išvengti neskaidraus ir neteisėto verslo interesų grupių poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams. Įgyvendinant išvadas, rengiami Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Kriminalinės žvalgybos, Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimo projektai, taip pat bus pateikti siūlymai dėl civilinio turto konfiskavimo instituto inkorporavimo į nacionalinę teisę bei Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai. NSGK Seimui taip pat siūlo prioriteto tvarka svarstyti ir kitus svarbius teisės aktų projektus:  Seimo nutarimo projektą, kuriuo numatoma peržiūrėti ir reglamentuoti Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2019–2020 metais. Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose užtikrinimas yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypatingai su strateginiais Lietuvos partneriais; Karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), kuriuo siekiama nustatyti efektyvų valstybės ginkluotos gynybos mechanizmą, sukurti iš esmės naują karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis; Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-234), kad būtų užtikrintos tinkamos galimybės Seimo komitetui vykdyti Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo, kovos su korupcija, kibernetinio ir informacinio saugumo sričių parlamentinę kontrolę. Taip pat Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-940), kad Seimo nariai paskirti į atitinkamas pareigas Seime privalėtų nustatyta tvarka gauti leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir būtų nustatyta tvarka tikrinami; Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo ir į papildymo projektą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojams, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus kriterijus, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir visas jų valdomas informacines sistemas, jose esančius duomenis, registrus laikyti valstybės duomenų centruose bei įtvirtinti tokio duomenų centro sąvoką. Parlamentinės kontrolės srityje komitetas planuoja skirti dėmesį Lietuvos energetinio saugumo klausimams, ypač Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto vykdymui. Bus išklausyta valstybės institucijų informacija dėl anksčiau priimtų komiteto sprendimų informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo klausimais, skirtas dėmesys valstybės institucijų informacijai ir priemonėms, kurios didintų Lietuvos politinės sistemos saugumą bei užkirstų kelią kišimuisi į demokratinius procesus, taip pat rinkimus ir užtikrintų konstitucinių pagrindų tinkamą apsaugą. NSGK Seimo rudens sesijoje planuoja diskutuoti žvalgybų veiklos kontrolės klausimais bei svarstyti žvalgybų kontrolieriaus (ombudsmeno) instituto inkorporavimo į teisinę sistemą galimybes, taip pat svarstys žvalgybų veiklos strategijų projektus bei teiks siūlymus dėl žvalgybų veiklos ir kontrolės tobulinimo.

Ateis diena, kai Rusija didžiuosis, kad jos ambasada – šalia B. Nemcovo skvero
Prieš 3 metus Maskvoje nužudyto politiko, demokrato Boriso Nemcovo draugai, bendražygiai ir šeimos nariai kartu su vilniečiais penktadienį pavakare prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje atidarė B. Nemcovo vardo skverą. Vilnius – antrasis pasaulyje, drąsiai įamžinęs rusų demokrato B. Nemcovo atminimą. Šiemet Vašingtone Viskonsino aveniu atkarpa prie Rusijos ambasados taip pat buvo pavadinta B. Nemcovo vardu. Į iškilmingą skvero atidarymą Žvėryno rajone susirinko daug žymių Rusijos opozicionierių, nepriklausomų žurnalistų, B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kiti garbūs svečiai. „Boriso Nemcovo vardo suteikimas šiam, priešais Rusijos ambasadą įsikūrusiam skverui nėra atsitiktinumas. Be abejo, tai yra žinia ir pagarbos ženklas. Ši iškili asmenybė buvo mūsų draugas, palaikė Baltijos tautas mums svarbiu momentu, visada jautėme jo partnerystę. B. Nemcovas buvo neeilinė Rusijos politikos asmenybė, kovotojas už taiką, demokratiją, laisvę, už žmogaus teises. Tai yra ir laisvės, demokratijos ir taikos bei šias vertybes gynėjų Rusijoje skveras. Tikiu, kad ateis diena, kai net ir nepalaikiusieji šios idėjas, galiausiai ims ja didžiuotis“, – prieš atidengdamas B. Nemcovo skvero pavadinimo lentelę rusų ir lietuvių kalbomis kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Be to, kas jau pasakyta apie mano tėvą, dar pridėsiu, jog, mano nuomone, jis buvo unikalus politikas. Ne tiek daug politikų gali teisingai suvokti esamą situaciją, o jei neteisingai ją supranti – negali priimti teisingų sprendimų. Antras, dar svarbesnis jo bruožas – tėtis sugebėjo numatyti, kaip klostytis politinė situacija, jos pasekmes. Jo pačios tragiškiausios mintys, numatymai – išsipildė. Tos pranašiškos mintys kartais buvo tokios neįtikimos, kad net patys artimiausi jo bendražygiai nepatikėdavo. Tėtis buvo neeilinis žmogus ir tik dėl to mes esame čia“, – prisiminimais apie Maskvos centre 2015-ųjų vasario 27-ąją nužudytą tėvą dalinosi jo dukra Žana Nemcova. Prieš trejus metus nužudyto vieno aktyviausių Rusijos opozicijos lyderio nuveiktų darbų nepamiršta ne tik jo bendražygiai, bet ir daugelis už laisvę ir nepriklausomybę kovojusių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.Nemcovas, Ana Politkovskaja ir kiti nužudyti Rusijos demokratai, žurnalistai ne vienerius metus kovojo prieš represinį režimą, žodžio laisvės apribojimus savo šalyje. Kartu su Rusijos demokratais svarstomos įvairios idėjos, kad vėliau skvere galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų, berželius pavadinti demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui. Svarstoma atvira skvero koncepcija, kuri bus gyva per ateinančius dešimtmečius. Aktyvus Rusijos opozicijos narys B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius per Sausio 13–osios įvykius ir vėlesniais kovos dėl nepriklausomybės etapais. Vilniaus savivaldybės informacija Sauliaus Žiūros nuotraukos

Kauno Santakos parko rekonstrukcija: kokį vaizdą išvys popiežius?
Iki istorinio popiežiaus Pranciškaus vizito Kaune likus mažiau nei mėnesiui, išskirtinėje vietoje esančiame Santakos parke tęsiami intensyvūs rekonstrukcijos darbai. Šią savaitę projektą vykdantis rangovas ėmėsi želdinių tvarkymo darbų. Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko, per artimiausias kelias dienas daugiau nei šimtui parke augančių medžių bus suformuotos lajos. „Paprastai kalbant, medžiai bus apgenėti, o penki invazinėms augalų rūšims priskiriami uosialapiai klevai bus pašalinti“, - teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Dėl rugsėjo mėnesį suplanuoto popiežiaus vizito rekonstrukcija padalinta į du etapus. Pirmajame bus sutvarkyta krantinė ir didžioji dalis pasenusios parko infrastruktūros, o antrajame bus įrengtos naujos vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės. „Antrajame etape išlyginsime stadiono reljefą, prie naujų krepšinio aikštelių bus sumontuotos nedidelės tribūnos žiūrovams. Stadioną apjuos naujas guminės dangos bėgimo takas“, - pasakojo V. Šiliauskas. Artimiausiomis dienomis bus klojamas pagrindinis parko takas. Darbai į pabaigą juda ir prieplaukos krantinėje. Šiuo metu taip pat vyksta krepšinio aikštelių pertvarkymo darbai, lauko akmenų atstatymas amfiteatro šlaite, vietų suoliukams įrengimas. Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešės šių metų rugsėjo 22–23 dienomis. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną Vilniuje popiežius susitiks su jaunimu, o sekančią dieną Santakos parke aukos šv. Mišias. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai vykdomi Draugystės ir Santarvės parkuose, taip pat –  Nemuno ir Nevėžio santakoje bei Marvelės upelio slėnyje. Praėjusį savaitgalį kauniečiams duris atvėrė rekonstruotas Kalniečių parkas, kiek anksčiau – Dainavos parkas. Kauno miesto ryšių su visuomene skyriaus informacija