2019-aisiais bus pažymimi pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos metai
Vyriausybė patvirtino Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą. Kitąmet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Įamžinant Prezidento institucijos įkūrimą ir A. Smetonos atminimą, numatyta įgyvendinti įvairius viešinimo ir leidybos projektus, surengti konferencijas, minėjimus, parodas Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Palangoje, kitose Lietuvos vietose. Kitąmet bus surengtas Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento A. Smetonos išrinkimo ir inauguracijos šimtmečio paminėjimas Istorinėje LietuvosRespublikos Prezidentūroje Kaune. Jo metu planuojama pristatyti knygą „Prezidento rūmų istorijos“. Seime numatoma surengti apskritojo stalo diskusiją „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valdžios institucijų kūrimasis 1918–1920 metais“. Pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Smetonai numatyta pastatyti paminklą jo gimtinėje Užulėnio kaime, Ukmergės rajone. A. Smetonos išrinkimo Lietuvos Prezidentu 100-mečiui paminėti bus rengiamos įvairios kilnojamosios ir virtualios parodos. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune bus surengta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Taip pat ketinama parengti edukacinių paskaitų ciklą „Antanas Smetona ir jo laikų Lietuva“, mobiliąją programėlę, pagal kurią bus galima lankyti su A. Smetona susijusias įsimintinas vietas Vilniuje. Pirmajam Prezidentui atminti taip pat bus organizuojami renginiai JAV – Vašingtone ir Klivlende. Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Seimo kanceliarija, Lietuvos nacionalinis muziejus, kitos kultūros ir švietimo įstaigos, šalies savivaldybės. Planas bus įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų lėšų.

Pelningiau dirbusių valstybės valdomų įmonių indėlis į valstybės biudžetą – 200 mln. eurų
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grąža valstybei už praėjusius metus išaugo 35,2 procento, iki 202,4 mln. eurų. Labiausiai padidėjo VVĮ pelno įmokos bei pajamos už dividendus ir siekė 172,9 mln. eurų. Taip teigiama VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ parengtoje 2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje. „Valstybės valdomos įmonės ilgus metus neišnaudojo turimų išteklių taip, kad pasiektų pačius geriausius finansinius rezultatus ir svariai prisidėtų prie valstybės biudžeto. Stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu įgyvendinta reforma, leidusi optimizuoti, skaidrinti ir depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdyseną jau duoda rezultatų. Tačiau visiems valstybės piliečiams priklausantis kapitalas gali būti naudojamas dar efektyviau ir duoti dar geresnių rezultatų, todėl planuojama palaipsniui centralizuoti įmonių valdymą, tobulinti nepriklausomų valdybų ir stebėtojų tarybų atrankas bei lūkesčių įmonėms nustatymą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Per metus didžiausią pažangą padarė susisiekimo sektoriaus įmonės. Jos valstybės biudžetą papildys 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, tai yra apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 34 mln. eurų dividendų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 22,3 mln., VĮ „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln., VĮ „Lietuvos oro uostai“ – 3,4 mln. eurų pelno įmokų. Energetikos sektoriaus įmonių grąža valstybei sumažėjo, lyginant su 2016 metais. Dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei už 2017 metus sudarė  92 mln. eurų, o 2016 metais ši suma siekė 109 mln. eurų. Tai lėmė 15,7 procento sumažėję „Lietuvos energija“, UAB dividendai. Miškininkystės sektoriaus didžiąją dalį grąžos valstybei sudarė žaliavos mokestis – urėdijos sumokėjo 22,5 mln. eurų už iškirstą ir parduotą medieną, dar 4,4 mln. eurų sudarė pelno įmokos. Kitų įmonių sektoriui priskirtos įmonės paskyrė 11,5 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 78,8 proc. daugiau nei 2016 metais. Didžiausią indėlį valstybės biudžetui skyrė VĮ „Regitra“, AB „Problematika“ ir VĮ „Registrų centras“, kurių pelno įmokos ir dividendai sudarė atitinkamai 4,8 mln., 1,2 mln., ir 1,1 mln. eurų. „Įmonių grąža valstybei – ne vienintelis 2017 metų VVĮ ataskaitoje analizuojamas rodiklis. Joje atskleidžiami ir kiti mažiau pastebimi, tačiau finansiniams rezultatams svarbūs aspektai, pvz. specialieji įpareigojimai, tokie kaip kelių priežiūros, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, miškų ekologinės ir socialinės veiklos ir kt.  Šiems specialiesiems įpareigojimams išlaidos 2017 metais sudarė 278,6 mln. eurų“, – atkreipia dėmesį Deividas Gabulas, vyriausiasis analitikas, laikinai atliekantis VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktoriaus funkcijas.    2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje apžvelgiami visų VVĮ rezultatai, vadovų darbo užmokesčių dydžiai, specialieji įpareigojimai, siektinos kapitalo grąžos įgyvendinimo rodikliai, plačiau analizuojama situacija pagrindiniuose sektoriuose ir įmonėse. Tai jau 9-oji VVĮ metinė veiklos ataskaita. Su 2017 metų VVĮ veiklos ataskaita ir ankstesnėmis ataskaitomis galima susipažinti internete adresu http://vkc.sipa.lt.

Paskelbtos stipriausios 2017-ųjų metų Lietuvos įmonės
2017 metais stipriausiomis pripažintos daugiau kaip du tūkstančiai Lietuvos įmonių. Finansiškai patikimoms Lietuvos įmonėms bei jų vadovams suteikti „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatai. Toks pripažinimas patvirtina gerą įmonių kreditingumo istoriją bei mažą statistinę tikimybę nevykdyti įsipareigojimų artimiausiu metu. Tarp įmonių, gavusių „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą, nuo vos kelis darbuotojus turinčiųjų – iki didžiųjų šalies korporacijų. Patikimomis pripažintos 2206 bendrovės iš daugiau nei 99 tūkst. Tai yra beveik 500 įmonių daugiau nei praėjusiais metais. „Šiais metais itin ženkliai išaugo sertifikuotų įmonių skaičius. Vadovai vis labiau įžvelgia jų naudą, supranta, kad toks pripažinimas padeda atverti užsienio rinkas ir padidinti įmonės konkurencingumą. Tokie patikimumą patvirtinantys sertifikatai ypač vertinami Skandinavijos šalyse, kur finansinis įmonės stabilumo įvertinimas jau spėjo tapti verslo norma“, – teigia UAB „Creditinfo Lietuva“ pardavimų ir klientų departamento vadovė dr. Gerda Jurkonienė. Nustatant bendrovių kredito reitingą, atsižvelgiama į daugiau kaip 100 įvairių kintamųjų: mokėjimų istoriją, finansinius rezultatus, verslo sąsajas ir kitus kriterijus, reikšmingus įmonės finansiniam reitingui. Viena iš verslo įmonių, AB „Lytagra“, tarp „Stipriausių Lietuvoje“ patenka kiekvienais metais dar nuo 2011 m. Įmonės generalinė direktorė Dalia Balsienė teigia, kad siekiant išlaikyti patikimos bendrovės reputaciją, toks pripažinimas – labai svarbus. „AB „Lytagra“ įmonių grupės plėtra, veiklos daugialypiškumas ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas leidžia bendrovei uždirbti tam tikrą sukuriamos ekonominės vertės dydį atitinkantį pelną ir tapti patikimais partneriais verslo srityje“,  – tvirtina D. Balsienė.   Pasak dr. G. Jurkonienės, kiekvienais metais augantis sertifikuojamų įmonių skaičius parodo ir didesnį vadovų rūpinimąsi įmonės reputacija ir įvaizdžiu: „Įmonių vadovai supranta, kad sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje“ yra jų atsakingo darbo įrodymas ir sąžiningumo rodiklis. Manome, kad augančioje konkurencinėje erdvėje, kai yra vis sunkiau išsiskirti, įmonės įvaizdis tampa vienu iš svarbiausių komponentų, lemiančių verslo rezultatus.“ Vis daugiau skirtingų sričių verslo įmonių įvertina nepriekaištingos įmonės reputacijos ir patikimumo pripažinimą. Sertifikato „Stipriausi Lietuvoje“ turėjimą jų vadovai laiko stipriu konkurenciniu pranašumu. Apie UAB „Creditinfo Lietuva“   Kredito biuras „Creditinfo“ yra informacinė sistema, į kurią duomenis teikia (ir gauna) komerciniai bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Pasitelkdamas pažangius prognozavimo metodus kredito biuras kuria klientų elgseną ateityje prognozuojančius reitingavimo modelius, programuoja klientų paraiškų valdymo ir kitas sistemas. Kredito biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kredito sprendimus, o patikimam verslui ir gyventojams sudaro sąlygas gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

NSGK aptarė prioritetinius darbus artėjančioje Seimo sesijoje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje aptarti komiteto prioritetai įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityje. Numatyta, kad ypatingą dėmesį Seimo (V) rudens sesijoje komitetas skirs Seimo pavedimu atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadų (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. XIII-1228) ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad parlamentinio tyrimo išvadose atskleisti verslo interesų grupių neskaidraus poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams faktai ir schemos, taip pat pateikti pasiūlymai, kurių įgyvendinimas padės išvengti neskaidraus ir neteisėto verslo interesų grupių poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams. Įgyvendinant išvadas, rengiami Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Kriminalinės žvalgybos, Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimo projektai, taip pat bus pateikti siūlymai dėl civilinio turto konfiskavimo instituto inkorporavimo į nacionalinę teisę bei Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai. NSGK Seimui taip pat siūlo prioriteto tvarka svarstyti ir kitus svarbius teisės aktų projektus:  Seimo nutarimo projektą, kuriuo numatoma peržiūrėti ir reglamentuoti Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2019–2020 metais. Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose užtikrinimas yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypatingai su strateginiais Lietuvos partneriais; Karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), kuriuo siekiama nustatyti efektyvų valstybės ginkluotos gynybos mechanizmą, sukurti iš esmės naują karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis; Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-234), kad būtų užtikrintos tinkamos galimybės Seimo komitetui vykdyti Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo, kovos su korupcija, kibernetinio ir informacinio saugumo sričių parlamentinę kontrolę. Taip pat Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-940), kad Seimo nariai paskirti į atitinkamas pareigas Seime privalėtų nustatyta tvarka gauti leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir būtų nustatyta tvarka tikrinami; Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo ir į papildymo projektą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojams, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus kriterijus, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir visas jų valdomas informacines sistemas, jose esančius duomenis, registrus laikyti valstybės duomenų centruose bei įtvirtinti tokio duomenų centro sąvoką. Parlamentinės kontrolės srityje komitetas planuoja skirti dėmesį Lietuvos energetinio saugumo klausimams, ypač Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto vykdymui. Bus išklausyta valstybės institucijų informacija dėl anksčiau priimtų komiteto sprendimų informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo klausimais, skirtas dėmesys valstybės institucijų informacijai ir priemonėms, kurios didintų Lietuvos politinės sistemos saugumą bei užkirstų kelią kišimuisi į demokratinius procesus, taip pat rinkimus ir užtikrintų konstitucinių pagrindų tinkamą apsaugą. NSGK Seimo rudens sesijoje planuoja diskutuoti žvalgybų veiklos kontrolės klausimais bei svarstyti žvalgybų kontrolieriaus (ombudsmeno) instituto inkorporavimo į teisinę sistemą galimybes, taip pat svarstys žvalgybų veiklos strategijų projektus bei teiks siūlymus dėl žvalgybų veiklos ir kontrolės tobulinimo.

Ateis diena, kai Rusija didžiuosis, kad jos ambasada – šalia B. Nemcovo skvero
Prieš 3 metus Maskvoje nužudyto politiko, demokrato Boriso Nemcovo draugai, bendražygiai ir šeimos nariai kartu su vilniečiais penktadienį pavakare prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje atidarė B. Nemcovo vardo skverą. Vilnius – antrasis pasaulyje, drąsiai įamžinęs rusų demokrato B. Nemcovo atminimą. Šiemet Vašingtone Viskonsino aveniu atkarpa prie Rusijos ambasados taip pat buvo pavadinta B. Nemcovo vardu. Į iškilmingą skvero atidarymą Žvėryno rajone susirinko daug žymių Rusijos opozicionierių, nepriklausomų žurnalistų, B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kiti garbūs svečiai. „Boriso Nemcovo vardo suteikimas šiam, priešais Rusijos ambasadą įsikūrusiam skverui nėra atsitiktinumas. Be abejo, tai yra žinia ir pagarbos ženklas. Ši iškili asmenybė buvo mūsų draugas, palaikė Baltijos tautas mums svarbiu momentu, visada jautėme jo partnerystę. B. Nemcovas buvo neeilinė Rusijos politikos asmenybė, kovotojas už taiką, demokratiją, laisvę, už žmogaus teises. Tai yra ir laisvės, demokratijos ir taikos bei šias vertybes gynėjų Rusijoje skveras. Tikiu, kad ateis diena, kai net ir nepalaikiusieji šios idėjas, galiausiai ims ja didžiuotis“, – prieš atidengdamas B. Nemcovo skvero pavadinimo lentelę rusų ir lietuvių kalbomis kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Be to, kas jau pasakyta apie mano tėvą, dar pridėsiu, jog, mano nuomone, jis buvo unikalus politikas. Ne tiek daug politikų gali teisingai suvokti esamą situaciją, o jei neteisingai ją supranti – negali priimti teisingų sprendimų. Antras, dar svarbesnis jo bruožas – tėtis sugebėjo numatyti, kaip klostytis politinė situacija, jos pasekmes. Jo pačios tragiškiausios mintys, numatymai – išsipildė. Tos pranašiškos mintys kartais buvo tokios neįtikimos, kad net patys artimiausi jo bendražygiai nepatikėdavo. Tėtis buvo neeilinis žmogus ir tik dėl to mes esame čia“, – prisiminimais apie Maskvos centre 2015-ųjų vasario 27-ąją nužudytą tėvą dalinosi jo dukra Žana Nemcova. Prieš trejus metus nužudyto vieno aktyviausių Rusijos opozicijos lyderio nuveiktų darbų nepamiršta ne tik jo bendražygiai, bet ir daugelis už laisvę ir nepriklausomybę kovojusių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.Nemcovas, Ana Politkovskaja ir kiti nužudyti Rusijos demokratai, žurnalistai ne vienerius metus kovojo prieš represinį režimą, žodžio laisvės apribojimus savo šalyje. Kartu su Rusijos demokratais svarstomos įvairios idėjos, kad vėliau skvere galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų, berželius pavadinti demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui. Svarstoma atvira skvero koncepcija, kuri bus gyva per ateinančius dešimtmečius. Aktyvus Rusijos opozicijos narys B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius per Sausio 13–osios įvykius ir vėlesniais kovos dėl nepriklausomybės etapais. Vilniaus savivaldybės informacija Sauliaus Žiūros nuotraukos

Kauno Santakos parko rekonstrukcija: kokį vaizdą išvys popiežius?
Iki istorinio popiežiaus Pranciškaus vizito Kaune likus mažiau nei mėnesiui, išskirtinėje vietoje esančiame Santakos parke tęsiami intensyvūs rekonstrukcijos darbai. Šią savaitę projektą vykdantis rangovas ėmėsi želdinių tvarkymo darbų. Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko, per artimiausias kelias dienas daugiau nei šimtui parke augančių medžių bus suformuotos lajos. „Paprastai kalbant, medžiai bus apgenėti, o penki invazinėms augalų rūšims priskiriami uosialapiai klevai bus pašalinti“, - teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Dėl rugsėjo mėnesį suplanuoto popiežiaus vizito rekonstrukcija padalinta į du etapus. Pirmajame bus sutvarkyta krantinė ir didžioji dalis pasenusios parko infrastruktūros, o antrajame bus įrengtos naujos vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės. „Antrajame etape išlyginsime stadiono reljefą, prie naujų krepšinio aikštelių bus sumontuotos nedidelės tribūnos žiūrovams. Stadioną apjuos naujas guminės dangos bėgimo takas“, - pasakojo V. Šiliauskas. Artimiausiomis dienomis bus klojamas pagrindinis parko takas. Darbai į pabaigą juda ir prieplaukos krantinėje. Šiuo metu taip pat vyksta krepšinio aikštelių pertvarkymo darbai, lauko akmenų atstatymas amfiteatro šlaite, vietų suoliukams įrengimas. Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešės šių metų rugsėjo 22–23 dienomis. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną Vilniuje popiežius susitiks su jaunimu, o sekančią dieną Santakos parke aukos šv. Mišias. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai vykdomi Draugystės ir Santarvės parkuose, taip pat –  Nemuno ir Nevėžio santakoje bei Marvelės upelio slėnyje. Praėjusį savaitgalį kauniečiams duris atvėrė rekonstruotas Kalniečių parkas, kiek anksčiau – Dainavos parkas. Kauno miesto ryšių su visuomene skyriaus informacija

Pragaištinga vasara: Lietuva išvengė miškų gaisrų
Visai Europai šią vasarą kentėjus nuo pavojingų gamtos reiškinių bei stichijų, kai kuriose šalyse teko skelbti ir ekstremalią padėtį. Vasaros pradžioje Lietuvoje kai kuriuose regionuose fiksuota stichinė sausra, o liepą bei rugpjūtį šalį nusiaubė kelios lokalios, tačiau didelių nuostolių sukėlusios liūtys ir audros. Nepaisant padidėjusių žalų gyventojų ir įmonių turtui, specialistai džiaugiasi, kad Lietuvai bent jau pavyko išvengti miškų gaisrų, šiemet ypač skaudžiai nusiaubusių kitas šalis. „Jau 2017 metus dėl gamtos stichijų padarytų žalų tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re“ oficialiai pakrikštijo nuostolingiausiais metais nuo pat 1977-ųjų. Tiesa, pernai pasauliniu mastu didžiausias žalas padarė Jungtines Amerikos Valstijas siaubę uraganai, o šiemet nuostolius skaičiuoja karščio, miško gaisrų bei purvo nuošliaužų nualinta Europa“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas. Pasak jo, Lietuva tikrai gali džiaugtis išvengusi didelio masto miškų gaisrų, nusiaubusių kaimyninę Latviją ir itin daug žalos padariusių Švedijoje. Tačiau, draudikų teigimu, gyventojų bei įmonių turtas šiemet nuo vasarą užklupusių stichijų kentėjo dar labiau nei pernai, kai užfiksuoti rekordiniai nuostoliai. „Šių metų vasaros nuostoliai, preliminariais duomenimis, maždaug dešimtadaliu didesni nei pernai, o tai reiškia, kad ir toliau gamtos stichijų žalos nepasigaili nei žmonių, nei verslo. Lyginant su 2016 m. nuostoliai laikosi išaugę 30 proc. BTA duomenimis, šiemet daugiausia žalos padarė liūtys ir žaibai. Pavyzdžiui, vien birželio 21 d. audros nuostoliai siekė per 200 tūkst. eurų,  o liepos mėnesį fiksuotų įvykių dėl liūčių skaičius buvo 3 kartus didesnis nei birželį“, – sako M. E. Goliančikas. Didžiausias rugpjūčio mėnesio įvykis – audros metu sugriuvęs statinys. Nuostoliai viršys 35 tūkst. eurų. „Netrūko ir žaibo iškrovos padarytos žalos. Dažniausiai tokiais atvejais nukenčia namų šildymo reguliavimo sistemos, vartų automatika, smulki buitinė technika. Esame paskaičiavę, kad nuostoliai tokiais atvejais vidutiniškai siekia apie 350 eurų“, – teigia specialistas. Jo teigimu, liepos mėnuo šiemet pasižymėjo gausiais, bet gana smulkiais nuostoliais, o štai karštis pakoregavo žalų pobūdį. „Audros ir liūtys ypač pavojingos turtui. O štai karštis – žmonių sveikatai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors rekordai ir nebuvo sumušti, paskutinį liepos dešimtadienį ir pirmas keturias rugpjūčio dienas maksimali dienos oro temperatūra šoktelėjo iki 30–34 °C. Tad nenuostabu, kad šiemet užfiksavome gerokai daugiau sveikatos sutrikdymų: saulės smūgiai, perkaitimai, net širdies smūgiai kaitroje dirbant fizinį darbą tikrai išskiria šių metų vasarą iš kitų“,  – vardija BTA specialistas. Įsigalint ekstremalesnėms klimato sąlygoms  ir stichiniams gamtos reiškiniams vis dažniau pasiekiant Lietuvą, specialistai siūlo nesitikėti, kad šio globalaus reiškinio pasekmių pavyks išvengti. „Vienas akivaizdžiausių klimato kaitos požymių – orų permainingumas ir nenuspėjamumas bei itin radikalūs pokyčiai. Pernai kentėjome nuo lietaus, šiemet kepino alinantis karštis. Visus šiuos reiškinius lydi audros, žaibai, vėjai. Tad tikėtis, kad klimatas tiesiog susibalansuos, tikrai neverta. Kur kas palankiau investuoti į saugumo sistemas, patiems saugotis ir niekada nejuokauti su gamta bei paisyti kartais labai elementarių, bet svarbių specialistų rekomendacijų“, – įsitikinęs M. E. Goliančikas.

G. W. Bushui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas
Vilniaus miesto garbės piliečių istorijoje trečiadienį įrašyta nauja – George`o Walkerio Busho – pavardė. 43-ajam JAV prezidentui pagerbti miesto Taryba nusprendė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą. Šiemet sukanka 15 metų nuo pirmojo ir iki šiol vienintelio JAV prezidento apsilankymo Vilniuje. Ant Vilniaus Rotušės sienos kabo atminimo lentelė, kurioje įrašyti tuomet ištarti itin reikšmingi ir įkvepiantys G. W. Busho žodžiai: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Sprendimą Vilniaus savivaldybės politikai priėmė vienbalsiai.  „Žiūrint į tai, ką Lietuva pasiekė per pastaruosius keliolika metų, akivaizdu, kad įvykę pokyčiai, kai įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, yra esminiai. Ir žiūrint atgal, kieno žingsniai, pozicija buvo lemiami tuo etapu, tai, be abejo G. W. Bushas buvo tas asmuo, tas JAV prezidentas, nuo kurio pozicijų daugiausia priklausė“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mero teigimu, nuo JAV priklausė Geležinės uždangos griuvimo Lietuva „atsidurs teisingoje pusėje“. „Taip ir atsitiko: mes po naujos Geležinio uždangos naujos formavimosi esame teisingoje pusėje, o kad čia esame, didžiąja dalimi galime dėkoti G. W. Bushui, kuris ir pasakė garsiąją frazę, kad kas yra Lietuvos priešai, yra ir Amerikos priešai“, – dėstė R. Šimašius. „Man atrodo, kad atėjo laikas prisiminti sostinės tarptautinį statusą ir suteikti garbės piliečio vardą buvusiam JAV prezidentui“, – pridūrė jis. Meras išreiškė viltį, kad G. W. Bushas pats atvyks atsiimti apdovanojimo – R. Šimašius sako, kad apie tai yra asmeniškai kalbėjęs su G. W. Busho aplinka, kai kuriais Jungtinių Valstijų senatoriais. Sprendimą inicijavo į merą Remigijų Šimašių kreipęsi politologai, žiniasklaidos, viešųjų ryšių atstovai Linas Kojala, Audrius Matonis, Audrius Siaurusevičius, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Paulius Gritėnas, Mykolas Katkus, Ovidijus Lukošius, Tomas Janeliūnas, Andžejus Pukšto, Vytautas Keršanskas. Projekto iniciatoriai nurodo, kad šiemet sukanka penkiolika metų, kai pirmasis ir vienintelis į Lietuvą atvykęs pareigas einantis JAV prezidentas G. W. Bushas Rotušės aikštėje paskelbė apie „ypatingus įsipareigojimus Lietuvos saugumui“, todėl ši sukaktis būtų prasminga pagerbti politikui. Tarybos nariai pažymi, kad būtent G. W. Busho iniciatyva pasiekta, jog Lietuvai JAV būtų įvestas bevizis režimas. 43-iasis JAV prezidentas G. W. Bushas buvo valdžioje dvi kadencijas 2001 – 2009 metais. Jis Lietuvoje lankėsi 2002-ųjų lapkritį ir vizito metu sakė istorinę kalbą daugiatūkstantinei miniai prie Vilniaus rotušės. Atminimo lentoje įamžintas prezidento išsakytas pažadas: „Tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“. „Mums, vilniečiams, garbė dar kartą įprasminti šimtmečio minėjimą, atsidėkojant G. W. Bushui už parodytą principingumą, priimant reikšmingus sprendimus, padėjusius mums augti, vienas pirmųjų drąsiai stojo laisvės ir demokratijos siekiančiųjų pusėn. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad JAV ir Lietuva jau šimtą metų yra ne tik politinės sąjungininkės. Mūsų valstybės eina išvien, ne tik kurdamos bendrą politikos ir saugumo sistemą, bet ir saugodamos bendras ir kultūros vertybes, atverdamos sienas menininkams, pasikeisdamos meno iniciatyvomis ir projektais. Ir, žinoma, kartu minėdamos ir švęsdamos svarbiausias mūsų tautų ir valstybių šventes. Manau, kad tai – pati tikriausia pagarbos Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystės šimtmečiui išraiška,“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms. Garbės piliečiu gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai. Valdant 43-ajam prezidentui, JAV nuosekliai rėmė NATO atvirų durų politiką visoms narystės siekiančioms demokratinėms valstybėms  ir nuolat siekė laisvės, demokratijos ir tesės viršenybės. G.W. Busho administracija ėmė aktyviai didinti Vidurio Europos energetinę nepriklausomybę. Visa tai sutapo su strateginiais Lietuvos interesais. G.W. Bushas iki šiol yra vienintelis JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje. 2002 m. lapkričio 23 d. tuometinis Amerikos prezidentas pasakė įsimintiną ir padrąsinančią kalbą daugiatūkstantinei miniai, susirinkusiai prie Vilniaus rotušės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sostinėje Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996 m. Pirmuoju Vilniaus miesto garbės piliečiu tais metais tapo tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas už paramą laisvės siekiančiai Lietuvai. Praėjusiais metais garbės piliečiu paskelbtas Samuelis Bakas – garsus litvakų dailininkas.

ES ir Turkijos bendradarbiavimas – būtinas geopolitiniams iššūkiams atremti
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu. Susitikime aptartos globalioje erdvėje kylančios įtampos, ES ir Turkijos santykiai bei dvišalis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovės, geopolitinių saugumo ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europa negali nusisukti nuo finansinius sunkumus patiriančios Turkijos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai. Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Todėl susitikime Prezidentė pabrėžė, jog transatlantiniam saugumui itin svarbu, kad dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti. Lietuva taip pat nuosekliai remia ES ir Turkijos dialogą. Prekybos, saugumo, migracijos bei kitose srityse Europai reikalinga Turkija, o Turkijai Europa. Sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos. Tai – veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 proc. Aptariant dvišalius santykius pabrėžta, kad Turkija tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Per praėjusius metus dvišalė prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Itin perspektyvios sritys yra informacinės technologijos, lazeriai, biomedicina ir gyvybės mokslai. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą, kuris dar labiau paskatintų dvišalius ekonominius ryšius ir būtų abipusiškai naudingas. Abi valstybes sieja ir stiprūs žmonių tarpusavio kontaktai. Turkija – pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos. Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo Aljanso pratybose Baltijos jūroje „BALTOPS“.

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus
Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln. „Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, rodantis, kad pamažu išmokstame kovoti su sezoniškumu ir pateikti prioritetinėms užsienio rinkoms patrauklių pasiūlymų. Be to, itin svarbu, kad sparčiai daugėja turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų – Japonijos, JAV ir Izraelio – ir jie praleidžia Lietuvoje daugiau nakvynių, nes šie svečiai išleidžia daugiausiai, todėl yra naudingiausi Lietuvos ekonomikai ir turizmo verslui“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Išskiriant prioritetines ir didžiausio turistų srauto į Lietuvą rinkas, pagal atvykstančių turistų skaičių sparčiausiai didėjo turistų iš Vokietijos (18,3 proc., 85,5 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (15,3 proc., 32,5 tūkst.), kiek lėčiau – iš Rusijos (12,8 proc. 86,9 tūkst.), Ukrainos (11,2 proc., 43 tūkst.) ir Lenkijos (9,7 proc., 80,6 tūkst.) srautai. Pagal nakvynių skaičių labiausiai augo turistų iš Ukrainos (18,6 proc., 82,3 nakvynės) ir Jungtinės Karalystės (15,7 proc., 68,8 nakvynės) rezultatai. Apgyvendinimo įstaigų duomenys rodo, kad pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių iš visų tolimųjų rinkų sparčiausiai daugėjo turistų iš Japonijos (20,4 proc., 11,7 tūkst.) ir JAV (8,0 proc., 20 tūkst.). JAV praėjusiais metais pateko į dešimtuką šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, ir aplenkė Italiją, Ispaniją ar Prancūziją. Nors daugiausia šalyje išleidžiančių turistų – iš Izraelio – skaičius sumažėjo 0,3 proc., jie Lietuvoje praleidžia 25 tūkst. nakvynių, t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vietinių turistų skaičius augo 10,8 proc. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius po Lietuva keliavo 666,7 tūkst. šalies gyventojų. Tokį augimą vietinis turizmas išlaiko jau trečius metus iš eilės. Tai svarbu šalies regionų netolygumui mažinti, nes šalies gyventojai keliauja po visas savivaldybes, o šių kelionių metu didžioji dalis užsienio turistų apsistoja didžiuosiuose miestuose.Iš viso per pusmetį keliautojai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose praleido 3,152 mln. nakvynių – 6,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vidutinė viešnagės trukmė – 2,2 nakvynės. Tiesa, į bendrą šalies statistiką nepatenka turistai, apsistojantys trumpalaikei nuomai nuomojamuose butuose, namuose ir kt. Skaičiuojama, kad realūs turistų srautai yra maždaug 30 proc. didesni, nei rodo apgyvendinimo įstaigų statistika.

Sunkumus patiriantiems paaugliams – išskirtinis dėmesys
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos rinktinės krepšininku Jonu Valančiūnu sostinėje atidarė naujus paauglių dienos namus „Išvien“. Prieš metus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi tapusio Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondo finansuojami paauglių dienos namai – pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje, kuomet elgesio sunkumų turintys vaikai gauna specialistų pagalbą draugiškoje aplinkoje. Čia paaugliai problemas sprendžia vadovaudamiesi sporto taisyklėmis, išskirtinis dėmesys skiriamas saviraiškai, teikiama specialistų pagalba. Susidūrę su problemomis jaunuoliai ras ne tik namus, bet ir patarimų, rūpestį, pagalbą ir asmenybę ugdančias sąlygas. Pasak Prezidentės, tai, kad vienas geriausių mūsų šalies krepšininkų skiria dėmesio ir lėšų su gyvenimo sunkumais susiduriantiems paaugliams, yra puikus pavyzdys, kaip asmenine iniciatyva galima padėti šalia esančiajam. Šalies vadovė pasidžiaugė, jog Lietuvoje tokių iniciatyvų daugėja. Vis daugiau žmonių ir organizacijų sutelkia jėgas, aukoja savo laiką ir pastangas padėdami vaikams bei paaugliams ištrūkti iš nesaugios gatvės aplinkos ir užaugti dorais piliečiais – tokiais, kuriais Lietuva gali didžiuotis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad padėti sunkumų turintiems vaikams ir paaugliams galime visi, todėl kuo daugiau turėsime tokio pobūdžio erdvių, tuo greičiau pagalba taps efektyvesnė. Atidaromuose dienos namuose prieglobstį randa paaugliai, kurie jau per dideli lankyti vaikų dienos centrus, o dėl elgesio problemų jiems reikia ypatingo dėmesio. Šie namai, kuriuos jau lanko 8 paaugliai, yra unikalus sprendimas, kai socialinės paslaugos kuriamos bendradarbiaujant savivaldybei ir privačiai iniciatyvai. Šiai iniciatyvai patalpas suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, jas įrengė ir veiklą remia Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondas, o paramą teikia NBA žaidėjų asociacija, kitos verslo įmonės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 338 vaikų dienos centrai, kuriuos lanko beveik 10 tūkstančių vaikų. Vis dėlto dar reikia 120 naujų centrų, kad juos galėtų lankyti visi 18 500 vaikų, įtrauktų į rizikos grupes. Per dvejus su puse Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metų vaikų dienos centrų skaičius išaugo nuo 250 iki 338. Vien kampanijos partneriai per pastaruosius dvejus metus įsteigė 20 tokių įstaigų.

Gyventojai tampa jautresni sunkumus patiriantiems vaikams
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, rugpjūčio 29 d., 13 val., lankysis Rukloje veikiančiame vaikų dienos centre, kuris šią vasarą buvo tapęs ilgiausia vasaros stovykla šalyje. Valstybės vadovė kartu su vaikais, miestelio bendruomene ir socialiai atsakingo verslo atstovais dalyvaus stovyklos uždarymo šventėje, aptars „Padovanok vaikui vasarą“ akcijos rezultatus. Į Prezidentės kvietimą aktyviai atsiliepė šalies žmonės, verslo įmonės ir savivaldybės. Už aukotojų lėšas nupirkta 116 kelialapių į stovyklas. Akcijos dalyviai ne tik prisidėjo finansiškai, bet ir patys inicijavo veiklas: organizavo Robotikos stovyklas (40 vaikų), vežė vaikus į pažintines, dienos ir savaitgalio išvykas. Galimybę pirmą kartą pamatyti jūrą šiemet vėl padovanojo Palangos savivaldybė (500 vaikų), šalies kaimelius ir jų vaikus lankė Keliaujančios architektūros dirbtuvės (300 vaikų). Prie akcijos tradiciškai aktyviai prisidėjo užsienio šalių diplomatinės atstovybės ir kiti partneriai: į edukacinę išvyką vaikus pakvietė Izraelio ambasada (150 vaikų), kelialapius į stovyklas padovanojo Amerikos prekybos rūmai, Vilniaus tarptautinis klubas vaikams iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų organizavo pramogas Nemenčinės miškuose (200 vaikų). Jau trečią kartą vykusi akcija šią vasarą suteikė galimybę atostogauti beveik 3000 šalies vaikų, o per visą kampanijos laikotarpį turiningos vasaros dovana pasiekė apie 8000 vaikų, augančių sunkumus patiriančiose šeimose. Akcija taip pat paskatino duris atverti 270 švietimo įstaigų, bibliotekų, muziejų, kultūros centrų visose savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į įvairias laisvalaikio veiklas čia įsitraukė apie 21 tūkstantis vaikų visoje Lietuvoje. Šalies vadovei raginant vis daugiau dėmesio skirti turiningoms vaikų vasaros atostogoms, jau antri metais iš eilės auga ir valstybės skiriamos lėšos vaikų vasaros stovykloms finansuoti. Iniciatyva padovanoti vargingiau gyvenantiems vaikams turiningą vasaros laisvalaikį kilo prieš dvejus metus, kai paaiškėjo, jog vasaros stovykloms skirtų lėšų atostogauti užtenka tik labai mažai daliai Lietuvos mokinių, o socialinėje atskirtyje esantys vaikai tokios galimybės beveik visai neturi. Todėl Prezidentės inicijuota akcija „Padovanok vaikui vasarą“ sutelkė visus neabejingus žmones, socialiai atsakingas įmones vaikams dovanoti galimybę vasaras leisti smagiai ir turiningai. Ruklos vaikų dienos centre veikianti stovykla – vienas iš akcijos „Padovanok vaikui vasarą“ gerųjų pavyzdžių. Šiam projektui Rukla pasirinkta neatsitiktinai. Seniūnija išsiskiria didesne socialinių problemų koncentracija, o Jonavos rajone gyvena didžiausias skaičius socialinės rizikos šeimų visoje Kauno apskrityje. Unikali, net 3 mėnesius veikusi dienos stovykla – reklamos agentūros „YNOT Media“ dovana miestelio vaikams. Visą vasarą stovyklą lankė kviestiniai svečiai, vaikai dalyvavo ekskursijose, išvykose. Projektas pasibaigus vasarai nesustos ir bus tęsiamas toliau. Dienos centrą čia galės lankyti apie 40 socialinėje atskirtyje esančių šeimų vaikų, tarp jų ir Rukloje gyvenančių ukrainiečių, pabėgėlių iš Sirijos šeimų vaikai. Su Prezidente Rukloje lankysis kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai dailininkas Algirdas Gataveckas ir radijo laidų vedėjas Jonas Nainys.