Tautiškai giesmei šiemet pakylės „Lituanicos“ herojai
Šiemet liepos 6-ąją, Valstybės dieną, prieš viso pasaulio lietuviams jau tryliktą kartą susitelkiant Tautiškai giesmei, šventinio renginio organizatoriai parengė ypatingą sumanymą – pirmą kartą visi norintys galės pamatyti reikšmingiausias miuziklo „Lituanica“ scenas. Vilniaus Katedros aikštėje 20 val. prasidėsiantis koncertas suteiks galimybę išgirsti gražiausias legendinio miuziklo arijas, atskleidžiančias Lietuvos didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno   žygdarbį. Praėjus dešimtmečiams po lietuvių aviatorių skrydžio per Atlantą nenustoja stebinti S. Dariaus ir S. Girėno drąsa, pagrįsta meile Tėvynei ir artimiesiems.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį 2021”: nevienodi, bet vieningi
Šiemet Valstybės dieną jau tryliktą kartą giedosime Tautišką giesmę, nešdami pasauliui vienybės žinią. „Nevienodi, bet vieningi“ – tokia idėja įprasmins Tautiškos giesmės giedojimą šįkart. Nepriklausomai nuo kilmės, amžiaus ar pažiūrų lietuviai kviečiami vėl pajusti, kokia svarbi ir brangi yra vienybė. Prie himno giedojimo liepos 6 d. 21 val. Lietuvos laiku galės prisijungti skirtingose šalyse gyvenantys lietuviai ir visi žmonės, mylintis Lietuvą.

Džentelmeno iš Butrimonių vila prie Florencijos – dovana Harvardo universitetui
Netoli Florencijos, saugoma aukštų kiparisų, apsupta visada žaliuojančio, kruopščiai prižiūrėto sodo, stovi įspūdinga Villa I Tatti – Harvardo universiteto Renesanso studijų centras. Mažai kas žino, kad šis svarbus objektas, buvęs meno istorikų ir kritikų centru, turi glaudų ryšį su Lietuva. Vilos savininkas buvo litvakas Bernardas Berensonas – vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Italijos renesanso ekspertų ir kolekcionierių.

Ilgai ir lėtai: vaistų kūryba pasaulyje ir mokslas Lietuvoje
 Jau praėjo penkiolika metų, kai Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenė sumažėjo viena talentinga ir sėkminga šeimyna: dešimtmetį ten gyvenę, mokslus pabaigę ir reikšmingus darbus pradėję bei šeimą sukūrę Daumantas ir Jurgita Matuliai sugrįžo į Vilnių. Išgyvenę sudėtingą sugrįžtuvių etapą jiedu kibo į darbus Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute. Ilgametis ir atkaklus mokslininko triūsas tiriant cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui ir taip prisidedant prie naujoviškų vaistų nuo vėžio kūrimo proceso jau įvertintas ne vienu lietuvišku ir tarptautiniu apdovanojimu. Pats Daumantas Matulis džiaugiasi padėjęs tobulėti jau daugiau kaip šimtui lietuviškų jaunų protų, publikavęs apie šimtą mokslinių straipsnių ir pernai išleidęs knygą, apibendrinančią visus darbo Gyvybės mokslų centre rezultatus.

Lietuvių valdomai IT įmonei – prestižinis įvertinimas Čikagoje
Šią savaitę prestižinis JAV verslo žurnalas „Crain's Chicago Business“ paskelbė sparčiausiai augančių bendrovių Top 50 (angl. „Fast 50“) sąrašą, kuriame lietuvių įkurta JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ jau penktąjį kartą pateko tarp labiausiai augusių Čikagos įmonių bei užėmė 31–ąją vietą.

Apmąstyti skaudžias patirtis kvies konferencija „Skaldanti praeitis“
Birželio 4-5 d. Lietuvos istorijos institutas, Užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kvies diskutuoti apie sudėtingus istorijos bei atminties klausimus tarptautinėje konferencijoje „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje“. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei viešieji intelektualai mintimis apie trauminę istorinę patirtį dalinsis Vilniaus miesto Rotušėje, o tiesioginę konferencijos transliaciją bus galima stebėti LRT.lt portale.

Naujausioje profesoriaus Alfonso Eidinto knygoje dėmesys masinei išeivystei
Šiemet skaitytojus pasiekė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Vilniuje išleista Alfonso Eidinto monografija „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“. A. Eidintas – Lietuvos istorikas, diplomatas, profesorius, išleidęs apie tris dešimtis knygų lietuvių diasporos, XX a. Lietuvos istorijos, šiuolaikinės diplomatijos ir kitais klausimais. Leidinio platinimo vietose internete yra pateiktas toks monografijos aprašas: „Alfonso Eidinto knygoje „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų atsiradimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks yra tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios kyla mintys dėl pačios emigracijos ir jos naudingumo ar žalos tautos bei valstybės raidai“.

Įkurta Lituanistinių mokyklų asociacija
Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai susivienijo ir įkūrė Lituanistinių mokyklų asociaciją, o prie jos jau prisidėjo daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų iš visų žemynų – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Izraelio prezidentu išrinktas iš Lietuvos kilęs Isaacas Herzogas
Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Herzogo kandidatūrą 120 vietų Knesete palaikė 87 įstatymų leidėjai. Jo varžovė buvo 67 metų Miriam Peretz, anksčiau dirbusi mokyklos direktore vienoje nausėdijoje. Ji buvo praminta „sūnų motina“, kai prarado du iš šešių savo vaikų, kai jie tarnavo Izraelio kariuomenės karininkais.

Druskininkai ruošiasi Pasaulio lietuvių žaidynėms
Pasiruošimas 2022 m. Druskininkuose vyksiančioms XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms įgauna pagreitį – praėjusią savaitę specialiai šių žaidynių organizavimui sudaryta darbo grupė apsisprendė dėl svarbių organizacinių klausimų.

XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas „Ateitį kuria tradicija“
2021 m. birželio 19–20 ir 26–27 dienomis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (LLJS) kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) organizuoja XVI Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Pirmą kartą Kongresas keliasi į virtualią erdvę, o su delegatais tikimės susitikti Punske 2022 metais kultūrinėje kongreso dalyje.

Kada grįši į Lietuvą?
„Apie grįžimą į Lietuvą galvoja beveik visi užsienio lietuviai“, – tokia straipsnio antraštė patraukė akis prieš kelis mėnesius. Straipsnyje detalizuojama, kad apie grįžimą galvoja 79 procentai išvykusiųjų lietuvių. Apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai. Tai beveik du tūkstančiai išvykimo istorijų, kurias jungia tas pats ne kartą girdėtas klausimas: „Kada grįši į Lietuvą?“