Rudenį Kauno klinikų Kraujo centras platino daugelį sujaudinusią žinutę, kad dar negimusiam kūdikiui reikalingas donorų kraujas. Šiandien galima pasidžiaugti bendrų medikų ir kraujo donorų pastangų sėkme: praėjusią savaitę gimė mergaitė, kuriai dar įsčiose buvo atlikti 5 kraujo perpylimai. Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas teigia, jog šis atvejis išskirtinis tuo, kad jis buvo sėkmingas. Tam, kad jis būtų sėkmingas, reikia gydytojų patirties bei specialios aparatūros. Kasmet padaroma po vieną tokią procedūrą.
Rekordininkės mama, 29 metų Raseinių rajono gyventoja, Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre pirmą kartą apsilankė, kai jos nėštumas siekė vos 16 savaičių. Kadangi ankstesnių nėštumų metu dėl rezus faktoriaus neatitikimo (mamos – neigiamas, vaisiaus – teigiamas) jau buvo pasireiškusios komplikacijos (2008 metais nutrūko nėštumas), moteris buvo stebima itin įdėmiai. Pati ji jautėsi gerai. Į Kauno klinikas gimdyvė paguldyta 23 nėštumo savaitę. Šis gimdymas moteriai – ne pirmasis. Kraujo perpylimas įsčiose – taip pat ne.
Įpusėjus nėštumui, vaisiui diagnozuota bendroji vandenė ir sunkaus laipsnio mažakraujystė. Mažylei grėsė mirtis per artimiausias kelias paras. Tai privertė medikus imtis drastiškų priemonių, kad išgelbėtų vaisiaus gyvybę – perpilti kraują dar mamos įsčiose augančiam vaikui. Iki 36-osios nėštumo savaitės atliktos net penkios tokios procedūros. Stabilizuoti padėtį pavyko jau po antrosios. Komplikacijų nekilo. Pirmą kartą perpilti tik 26 mililitrai kraujo, nes nusilpusi širdelė nepajėgė apdoroti daugiau. Vaisius tuomet svėrė apie 620 gramų. Didžiausias perpiltas kiekis (32-ąją nėštumo savaitę) – 100 mililitrų.
Vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga pasireiškia dėl motinos ir jos vaisiaus rezus antigeno netapatumo. Motinos organizmas, į vaisiaus rezus antigeną reaguodamas kaip į svetimkūnį, pradeda gaminti antikūnus, kurie ardo vaisiaus eritrocitus. Raudonųjų kraujo kūnelių netektis kompensuojama perpilant donoro kraują. Šios procedūros atliekamos tik perinatologijos centruose. Vaisius stebimas ir perpylimai kartojami tol, kol jo būklė pagerėja arba ateina laikas gimti. Kartais pakanka tik sužadinti gimdymą. Mažakraujystė vaisiui labai pavojinga: dėl deguonies trūkumo sutrinka jo augimas, pažeidžiami vidaus organai ir vaisius gali žūti.
„Ši sudėtinga būklė išsivysto retai. Kauno klinikose per 14 metų buvo vos apie 10 tokių atvejų, kai kraujo perpylimą reikėjo atlikti vaisiui. Pirmasis, kartu su į Kauno klinikas atvykusiais amerikiečiais, buvo atliktas 2002 metais. Pats esu daręs apie dvidešimt tokių procedūrų. Pasimokyti galima atliekant genetinius vaisiaus tyrimus. Yra buvę ir nesėkmingų atvejų“, – kalbėjo doc. Vladas Gintautas.
Docento teigimu, tobulėjančios technologijos suteikia galimybę visas intervencijas atlikti saugiau ir išgelbėti daugiau gyvybių. Kraujo perpylimas vaisiui – itin didelio profesionalumo ir juvelyriško kruopštumo reikalaujanti procedūra. Visas penkias kraujo perpylimo procedūras atlikęs docentas V.Gintautas paaiškino, kaip tai atliekama: „Kontroliuojant ultragarsu, nėščiajai per pilvo sieną į virkštelę duriama plona adata. Reikia pataikyti į vos trijų milimetrų skersmens virkštelės veną, į kurią sulašinamas tam tikras kiekis donoro kraujo.“
Kauno klinikų gydytoja transfuziologė dr. Diana Remeikienė teigia, kad šioje situacijoje itin svarbus akušerių ginekologų ir Kraujo centro darbuotojų bendradarbiavimas.
„Donorų kraujo paruošimas vaisiui yra išskirtinis – tinkamas tik pirmos grupės rezus neigiamo donoro kraujas, jis turi būti apšvitintas, be to, tirštesnis ir šviežias – ne senesnis nei 3 parų“, – pasiruošimą šiai sudėtingai procedūrai apibūdina dr. D.Remeikienė.
Mažylė šiandien jaučiasi gerai, jos gyvybei pavojaus nebėra. Maitinama ji krūtimi. Tyrimai – džiuginantys. Mergaitės svoris atitiko nėštumo trukmę – ji gimė sverdama 2,6 kg. Po gimdymo jai buvo atliekama tik mėlynos šviesos fototerapija dėl geltos.
„Šiuo metu mažylei yra lengva hemolizinės ligos forma, jai taikoma tik fototerapija dėl naujagimių geltos. Kūdikis paguldomas į specialų aparatą ir guli ten su akinukais. Apie 60 procentų išnešiotų bei apie 80 procentų neišnešiotų kūdikių gimsta su gelta. Su nauju aparatu gydymas trunka trumpiau, jis yra efektyvesnis“, – trumpai situaciją apibūdino Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė dr. Dalia Stonienė.
Dabar, pasak D.Stonienės, reikėtų perpilti tik 52 mililitrų donorinio kraujo, kuris padėtų pernešti deguonį į visus organus. Mažylė Kauno klinikose bus stebima savaitę. Nors šios sudėtingos procedūros Kauno perinatologijos centre atliekamos nuo 2002 metų, būtent ši vos prieš keturias dienas pasaulį išvydusi naujagimė tapo rekordininke. Iki tol kraują įsčiose vienai pacientei bandyta perpilti tik po vieną ar du kartus.
