Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

„Lietuvos aido“ šimtmetį paminėjome Kaune

09/15/2017 Aidas
nikolenkiene-1058

Seimo narė Gintarė Skaistė prisiminė įvykius Lietuvoje dar Smetonos laikais, prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, apie ilgą Lietuvos istorijoje nueitą kelią. Pažymėjo, jog „Lietuvos aidas“ yra istorinis laikraštis, juk „šimto metų sulaukia ne kiekvienas žmogus, o čia laikraštis, turintis didelę istorinę vertę. Kalbėdami apie „Lietuvos aido“ istoriją supratome, kas yra tauta, kas yra Tėvynė, esame vienos vilties, vienos krypties, žinome, už ką mes čia stovime, dėl ko kovojome“, - kalbėjo Gintarė, pasveikinusi susirinkusius su šia ypatinga sukaktimi.

Sveikinimo žodį tarė Kauno savivaldybės atstovė Orinta Leiputė. „Ypatingą dieną, ypatinga proga, ypatingoj vietoj vyksta prof. Onos Voverienės knygos sutikimas. Mes turime vertinti žmones, kurie prisideda prie istorijos išsaugojimo, informacijos skleidimo gerais darbais, geraširdiškumu. Miesto vadovų vardu noriu pasveikinti prof. Oną Voverienę ir palinkėti, kad užtektų jėgų, sveikatos, kūrybingumo nešti tą šviesą toliau ir dalintis su jaunesniąja karta“, - kalbėjo O. Leiputė.

Seimo narė Vaidilutė Margevičienė pasidžiaugė, kad „Lietuvos aido“ šimtmečio minėjimas ir jam skirtos knygos sutikimas vyksta Kauno Įgulos karininkų ramovėje: „Perskaičiusi knygą pagalvojau, kaip gerai, kad Dievas profesorę apdovanojęs tokia nepaprasta iškalba, kuomet apie kiekvieną „Lietuvos aido“ autorių surinkote tiek žodžių. Jūs šiandien pastatėt paminklą ne tik „Lietuvos aidui“, tiems visiems bendradarbiams, jūs tiek sudėjot savo širdies, savo išmanymo, supratimo... Ir dar: šita knyga yra paminklas ir Lietuvos valstybės kalbai, nes labai išraiškinga, labai graži mūsų lietuvių kalba. Šiandieną jūs ir visi esantys kauniečiai įmūrijom didelę plytą į valstybės pamatus. Ačiū Jums už valstybės pamatų stiprinimą.“

Sveikinimo žodį tarė ir buvęs Seimo narys Rytas Kupčinskas, pasidžiaugęs, jog šiandien yra ypatinga diena. „Mes šiandien pirmieji pradedame švęsti valstybės šimtmetį. O tas valstybės šimtmetis nepaprastai tampriai susijęs ir su garbingu leidiniu „Lietuvos aidas“. Mes puikiai žinome tuos dvidešimt Lietuvos Tarybos signatarų, kurie pasirašė teisės aktą, atkuriantį Nepriklausomą Lietuvos valstybę, bet laikraštis „Lietuvos aidas“ irgi yra signataras, todėl, kad jis paskelbė šitą teisės aktą. Neveltui mes sakome, kad okupacinė valdžia labai įžūliai pasielgė, konfiskuodama šitą laikraštį, jis buvo skirtas visuomenei, tautai. Tai nepaprastai reikšmingas leidinys, jo autoriai - nuoširdūs ir patriotiški, savo mintimis žadinantys lietuvių tautos dvasią. Ona Voverienė sukūrė rašytinius paminklus daugeliui kultūros, meno ir pasipriešinimo dalyvių“, – kalbėjo Rytas Kupčinskas.

Knygos leidėjas Jeronimas Laucius, kuris išleido šią knygą, kalbėdamas iš tribūnos pirmiausia pasidžiaugė, jog jo vadovaujama leidykla „Trys žvaigždutės“ jau trisdešimt metų nebankrutuoja. Bet kad „Lietuvos aidas“ išsilaiko šimtą metų, tai didžiulis skaičius, didžiulis laimėjimas. Nuoširdžiai stebėjosi prof. Onos Voverienės neišsenkančiomis jėgomis, lengva ranka ir energija.
„Žmogus tarsi kalnas, reikia jame ieškoti iškasenų – talentų – taigi, ieškoti savyje atradimų“, - kalbėjo Jeronimas, ir, linkėdamas knygos autorei ištvermės, išreiškė viltį ir kitą garbios Onos knygą sutikti čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Vilniaus sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius akcentavo pasauliui paskleistą žinią - 1917 metų istorinį „Lietuvos aido“ gimimą, to meto žiniasklaidą, laisvės kovotojus, apie pirmuosius spaudos gyvavimo metus. „Kildamas ir krisdamas šimtą metų jis jau su mumis. „Lietuvos aidas“ yra toks, kokie esame mes. Buvo laikmetis, kai buvo tūkstantinis tiražas, laikmetis, kai jis buvo visiškai uždarytas, atėjo laikmetis, kai dėl „Lietuvos aido“ pešėsi politikai, biznieriai ir kitokio plauko „machinatoriai“, - kalbėjo Leonas, prisimindamas Algirdo Pilvelio atėjimą į „Lietuvos aidą“, kuriam „pavyko pastatyti laikraštį į tinkamas vėžes“.

Leonas įteikė laikraščio redaktorei Rasai Pilvelytei Sveikinimą nuo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos. Atsiimdama šį gražų Sveikinimą, redaktorė R. Pilvelytė pasidžiaugė gausiai susirinkusiais į šį istorinį renginį svečiais, prisiminė tėvui duotą pažadą ir apsisprendimą toliau leisti „Lietuvos aidą“, apie leidybos sunkumus, padėkojo darbuotojams, pakvietė visus įsigyti prasmingą O. Voverienės knygą „Lietuvos aidas“ - tautos mokykla. „Lietuvos aidui“ - 100 metų“, ir pasivaišinti šventiniu tortu nuo redakcijos kolektyvo.

Asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas Vytautas Kabaila pasisakė apie prof. O. Voverienės knygą. „Tai įsimintina istorinė knyga, čia sudėta daug žmonių, reikšmingų mūsų tautai. O „Lietuvos aidas“, paskelbęs Nepriklausomybės aktą, pažadino, prikėlė Lietuvą. Tai nepriklausomos Lietuvos mokykla. Džiugu, kad nebuvo leista „Lietuvos aidui“ užgesti, vis ryškėjo straipsnių įvairovė, aktualios tematikos straipsniai“, - kalbėjo V. Kabaila, prisimindamas šiltą bendravimą su laikraščio autoriais, žurnalistais.

Renginyje dalyvavęs Seimo narys Naglis Puteikis pasidžiaugė, jog „Lietuvos aidą“ skaitė ir jo tėvas, labai vertinęs šį laikraštį. Naglis visuomet seka laikraščio naujienas, puikiai žino jo autorius, tad palinkėjo laikraščiui ir jo redaktorei R. Pilvelytei kuo geresnės ateities.

Vilnietis Lietuvos skautų sąjungos (LSS) „Valdovų rūmai“ tunto skautininkas Ričardas Simonaitis savo mintis išreiškė politine kryptimi ir džiaugėsi, jog čia susirinko tikri patriotai, išskirdamas šiuo metu tris Didžiuosius, tai: Vytautas Didysis, laimėjęs Žalgirio mūšį, kitas „Vytautas didysis“ – tai Vytautas Landsbergis, ir Algirdas Pilvelis.

Dėkodama gausiai susirinkusiems į „Lietuvos aido“ šimtmečio paminėjimą ir knygos pristatymą svečiams, prof. O. Voverienė kalbėjo: „Žmonės kaip žvaigždės: vieni spindi savąja ryškia spalva, kiti tą šviesą atspindi, taigi „Lietuvos aido“ ir Lietuvos valstybės santykis, jei mes nepriklausomą Lietuvos valstybę skaitysime mūsų meilės objektu, tai jos spalva kaip tikroji žvaigždė, skleidžianti jos ryškią šviesą. O „Lietuvos aidas“ - tai žvaigždė, kuri visada atspindėjo ir iki šiol atspindi visas asmenybes, įvykius, kurie vyksta Lietuvoje. Tai yra tarp valstybės ir jos veidrodžio, visada taip ir bus, kas išveda žiniasklaidą į labai dideles aukštumas kaip tikrą valstybės veido atspindį. „Lietuvos aidas“ suvaidino ir kitą vaidmenį mūsų istorijoje. Ne tik atkurtos Lietuvos valstybės veidrodžio vaidmenį, bet ir vyturėlio, kuris dar ankstyvą pavasarį vos tik pakilo aukštai į dangų pranešti kad jau greitai bus pavasaris! Mane iš tikrųjų stebino „Lietuvos aido“ kūrėjų Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos drąsa tuomet beveik prieš metus pasakyt: „Lietuviai, susitelkite, pavasaris jau beldžias į duris, ir 1917 metų rugsėjo 6-ąją, rudenį, pirmajame numeryje Antanas Smetona savo vedamajame parašė, tam laikui, atrodė, beprotiškai drąsiai, apie vokiečių okupaciją: „Atėjo laikas lietuvių tautai tapt laisva. Tai mūsų tautos teisė ir mūsų tautos pareiga kovot už mūsų laisvę ir nepriklausomybę.“ Tame pačiame straipsnyje jis taip pat rašė, kad mums nereikia jokio globėjo: nereikia mums Rusijos, nereikia mums ir kitų globėjų. Mes norim turėt savo valstybę, ją kurti ir padaryti klestinčia ir tikinčia savo ateitimi tauta. Taigi „Lietuvos aidas“ jau nuo pat pirmo numerio paskelbė, kad jo pagrindinis tikslas ir objektas bus tauta ir jos ugdymas: kad valstybė klestėtų, o jos tauta tobulėtų. Taip turėjo išeiti 70 „Lietuvos aido“ numerių, kur numeris po numerio buvo kalbama apie didvyrišką mūsų tautos istoriją, kad mūsų tauta viena iš nedaugelio prieš septynis šimtus metų sukūrusi savo valstybę, turėjo savo karalių ir garbingai įsirašė į kitų tautų ir valstybių šeimą.“

Autorė plačiai papasakojo apie savo pristatomą naująją knygą „Lietuvos aidas – Tautos mokykla. „Lietuvos aidui“ – 100 metų“, kurioje pateikiama laikraščio istorija nuo pirmojo jo išleisto numerio iki šiol. Tai publicistikos ir originalių tekstų knyga, „Lietuvos aido“ istorija knygoje pateikiama per jame dirbusių žurnalistų biografijas, jų kūrybinę veiklą, interesų tematiką ir jų likimus. Todėl knygoje gausu faktų, kurie gali būti įdomūs istorikams, apie Lietuvos Respublikos politinę, ekonominę, socialinę ir kultūros būklę, atspindėtą žurnalistų straipsniuose, šimtmečio tėkmėje.

Prisiminimais, kaip atėjo į „Lietuvos aidą“ ir į kokias kurioziškas politines situacijas buvo patekusi, rinkdama medžiagą straipsniams, dalijosi laikraščio „Karštas komentaras“ vyr. redaktorė Giedrė Gorienė.

Vakarą vainikavo poezijos skaitymas ir melodingos dainos, kurių klausėmės belaukdami kareiviškos košės. Ji buvo labai gardi. Kaip ir „Lietuvos aido“ firminis tortas, atvežtas iš sostinės.
Iš svetingo Kauno išvykome sukėlę savyje gerų emocijų audrą.

Renginį Kaune organizavo Kauno įgulos karininkų ramovė (mjr. Donatas Mazurkevičius) ir Lietuvos moterų lygos Kauno skyrius (pirmininkė Meilutė Asanavičienė). Nuoširdus jiems Ačiū.

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos Žurnalistų sąjungos narė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu