Daugiau 
 

Lietuvos „elfai“ – mitinės būtybės, apie kurias visi girdėjo, bet niekas nematė

12/27/2019 Aidas
elf 1168

2016 metai, kovo 19 d. Diena, kai Johnas Podesta, Hillary Clinton rinkimės kampanijos vadovas, neatsargiu el. pašto naudojimusi nutekino Rusijos žvalgams slaptus elektroninius laiškus ir sudegino paskutinius Hillary Clinton šansus tapti JAV prezidente. Donaldas Trumpas triumfavo. Triumfavo ir Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, dar vadinama „Fancy Bear“ (Prašmatnus lokys – liet.).

Deja, kibernetinių lokių ir „trolių“ darbas tuo nesibaigė, bet toliau lieka aktyvus kaip niekada. Apie informacines atakas ir dezinformacijos sklaidą LRT.lt kalbina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikę Auksę Ūsienę.

Atakų epicentras – gynyba

Analizuodama 2019 m. informacines atakas prieš Lietuvą, A. Ūsienė didesnio pasikeitimo nuo praeitų metų nemato.

„Jau keletą metų tendencija yra tokia, kad gynyba yra ta sritis, kuri atakuojama bene stipriausiai. Ir informacinės operacijos, kurios buvo vykdytos su netikrų naujienų – melagienų sklaida, visos dažniausiai buvo nukreiptos arba kažkuo susijusios su gynyba, kariuomene, įsigijimais, NATO batalionų buvimu čia (Lietuvoje) ir pan.“

Be informacinių atakų prieš pačią kariuomenę, pašnekovė išskyrė vis dar nesenstančias melagienų (fake news – angl.) atakas ir jų veikimo principą: atakos susijusios su dabar vykstančiais ir aktualiais įvykiais. Paimami realiai egzistuojantys dalykai, kurie tikrai yra, o visas kitas įvykis, kurio nebuvo, yra sukuriamas.

Kaip pavyzdį A. Ūsienė pateikia šių metų rugsėjo mėnesį išplatintą propagandinę žinutę, kad Lietuvoje dislokuoti vokiečių padalinio kariai su tanku išvartė žydų antkapius ir pripiešė svastikų. „Vokiečių tankai yra? Yra. Žydų kapai yra? Yra. Faktas. Bet pačio įvykio nėra“ – detalizavo melagienų veikimo principą pašnekovė – „Tai buvo kompleksinė ataka, informacinė – kibernetinė. Paskleista pirmiausia laiškais, po to įsilaužimu į vieną iš portalų, į kurį buvo patalpinta medžiaga, kad nuo visuomenės valdžia tai slepia.“

Kaip savo sklaida įdomesnę, kompleksinę galima išskirti ir kibernetinę–informacinę ataką, kurios metu buvo skleista netikra naujiena, jog Lietuvoje norima steigti karinę bazę branduoliniam ginklui laikyti. Ji sutapo su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų atvykimu į Lietuvą. Ir nors Lietuvoje net pagal Konstituciją negalima laikyti branduolinio ginklo, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai tai žino, todėl pasirinktas būdas, jei tokia melagiena plistų, būtų efektyvi bauginimo priemonė. Šią ataką užkardyti padėjo Lietuvos žurnalistai, bendradarbiaudami su kariuomene ir su Užsienio reikalų ministerija.

Dar viena dažnai pasitaikanti informacinė ataka – elektroninio laiško su netikra naujiena siuntimas. Laiškai gali būti siunčiami Seimo nariams, ministerijų, kariuomenės darbuotojams ar kitoms organizacijoms. Tokiais laiškais bandoma suklaidinti minėtų įstaigos atstovus, atsiunčiant iš pažiūros patikimą elektroninį laišką, kurio viduje slypi ne tik melagiena, tačiau ir užkratas, pasirengęs pasinaudoti kompiuteryje esančia informacija.

Kita karšta puolimo linija – pasikėsinimas į istorinę atmintį

Anot melagienų analitikės A. Ūsienės, yra vykdoma tyčinė ir sisteminga veikla, kuria siekiama griauti Lietuvos įvaizdį ne tik pas mus, bet ir užsienyje kelti nepasitikėjimą valstybe, bauginti žmones, diskredituoti mūsų sąjungininkus ir gynybos politiką, visą politinę sistemą. Taip pat itin stipriai atakuojama istorinė atmintis, ši atakų linija ilgalaikė, aktyviai besitęsianti jau daugiau nei 10 metų.

Vienas iš labiausiai atakuojamų istorinių įvykių – Sausio 13–osios atminimas. Rusija karinę Sovietų Sąjungos agresiją prieš ką tik nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valstybę neigia.

 „Bandoma įtvirtinti pasakojimą, kad savi šaudė į savus, kad čia buvo amerikiečių sąmokslas“ – pasakojo A. Ūsienė.

Šios kampanijos sklaida vyksta ne pirmus metus, o propaguojama įvairiais knygų leidimais, jų vertimais į lietuvių bei užsienio kalbas, dezinformacija skleidžiama Rusijos televizijos kanalais. Tačiau A. Ūsienė akcentuoja , kad šis klausimas nėra paliekamas tik piliečių istorinės atminties testavimui – Lietuvos europarlamentarai kelia šią problemą Europarlamentare ir jau priimta rezoliucija dėl mūsų teisėjų ir prokurorų, tyrusių šią bylą, teisinio persekiojimo Rusijoje. Tai yra didelis Lietuvos laimėjimas.

Strateginės komunikacijos analitikė šių metų naujiena išskyrė Rusijos bandymą itin aktyvia informacine kampanija pateisinti Molotovo – Ribentropo paktą. Teigiama, jog „tai (Molotovo – Ribentropo paktas – LRT.lt) leido Rusijai geriau pasiruošti karui, tai buvo ne paktas, o tik nepuolimo sutartis su Vokietija. Esą tai leido išgelbėti nuo Holokausto Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos gyventojus. Nors Molotovo – Ribentropo paktas priimtas 1939 m., kai Holokaustas dar nevyksta ir niekas, išskyrus jo sumanytojus, apie jį tuo metu negalėjo numanyti, o mirties stovyklų dar nebuvo“, – aiškino A. Ūsienė.

Tokios kampanijos parodo, kad Rusija meistriškai manipuliuoja faktais, pakreipdama ir perkurdama juos savo naudai. Ir šios žinutės paveikiausios nesimokiusiems istorijos ar nenorintiems ir pamirštantiems faktų tikrinimo reikalingumą.

Vis dar vykstanti arši ir skaudi diskusija dėl partizaninio karo ir istorinės atminties Lietuvoje propagandistams suteikia geras sąlygas skleisti dezinformaciją ir taip skaldyti tautą. Analitikė pasakoja, jog pagrindiniai naratyvai yra 1940 m. okupacijos neigimas, partizaninio karo, jų vadų juodinimas: jeigu okupacijos nebuvo, tai ir partizanų nebuvo, reiškia – eiliniai banditai, naciai, nusikaltėliai.

Galima prisiminti, kaip 2016 metais Rūtos Vanagaitės išleista knyga „Mūsiškiai“ sukiršino visuomenę ir suskaldė į dvi priešiškas dalis. Tuo meistriškai pasinaudojo kremliniai propagandistai. Tas pats pasikartojo ir šiais metais, sprendžiant J. Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos likimą.

Atidžiau sekant diskusijas ir viešąją informacinę erdvę, galima pastebėti specialių kiršintojų ir žongliravimo faktais meistrų, kurių pagrindinis tikslas – iššaukti neapykantą ir irzulį tarp diskutuojančių dalyvių. Ir tikrai neatmestina, kad Rusijos propagandistai ne tik naudojasi tokiomis temomis, kurdami savo dezinformaciją, tačiau specialiai šiuos įvykius ir inspiruoja. Tad ir pati pašnekovė ragina skaitytoją visada išlikti budriam ir nesileisti būti provokuojamam.

Ūsienė neslepia, kad kiekvienais metais reikia tobulėti ir ieškoti naujų būdų, kaip apsisaugoti nuo atakų.

„Melagienų sklaida tobulėja, jie ieško naujų formų ir sklaidos kanalų, taip pat ir dažnėjančiais bandymais įsilaužti. Tai rodo, jog greičiausiai vertina mus kaip rimtą priešininką, supranta, kad paprasti būdai mums neveikia. Juk kibernetinio saugumo indekse Lietuva yra 4 pasaulyje. Ir toji pusė puikiai žino, kad pas mus yra specialistai, kurie greitai tai demaskuoja ir informuoja visuomenę“, – plėtojo specialistė.

Kova prieš „trolius“ – su „elfų“ pagalba

Kadangi jokio valstybinio susitarimo su „Facebook“ platforma neegzistuoja, „trolių“ gaudymas ir naikinimas socialiniame tinkle priklauso tik nuo paties „Facebooko“ veiksmų ir geranoriškai veikiančių Lietuvos „elfų“. Turbūt ne vienas girdėjo kalbas apie esą kariuomenės suformuotą karių „elfų“ padalinį. Paprašius patvirtinti arba paneigti šias kalbas, pašnekovė nusijuokė, kalbas paneigė ir „elfus“ prilygino tikroms mitinėms būtybėms: „visi apie juos girdėjo, bet niekas nematė. Elfu gali būti kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris mato, kad veikiama prieš tavo valstybę, prieš tave patį ir skleidžiama dezinformacija.“

Specialistė pabrėžė, kad visa dezinformacijos kampanija reaguoja į mūsų valstybės įvykius – tiek politinius, tiek socialinius ir juos išnaudoja propagandos skleidimui. Tam duoda paskatą ir totalitarinės ideologijos liekanos žmonių mentalitete: dažnai reikalaujama, kad viską suteiktų valstybė, pamirštama, kad valstybė be piliečių būtų tik teritorinis vienetas, kad patys esam atsakingi už savo šalį bei jos kūrimą ir išsaugojimą.

Taip pat socialinių tinklų atsiradimas stipriai pakeitė informacinę erdvę, neigiamas naujienas ir dezinformaciją paskleisti yra daug lengviau nei kada nors anksčiau. O už nuomonės paviešinimą prisiimama daug mažiau atsakomybės. Todėl tai tobula terpė „troliams“ vykdyti dezinformacijos ir visuomenės priešinimo kampanijas.

Paprašius plačiau apibūdinti „trolių“ veikimo principą, A. Ūsienė pirmiausiai išskyrė tris „trolių“ tipus: Rusijoje samdomi „troliai“, kurie už tai gauna atlygį; vietiniai, propagandos paveikti „troliai“, aktyviai veikiantys propagandos skleidėjo naudai ir, galbūt gaunantys už tai atlygį; bei atsitiktiniai „troliai“, kurie nesistemingai rašo komentarus ir skleidžia savo nuoširdų nepasitenkinimą.

Samdomi „troliai“ atsirado dar 2000–2005 m. Kinijoje. Tai buvo apmokamų kinų „trolių“ armija, kurie turėdavo rašyti žinutes, palaikančias komunistų partijos valdžios politiką tam tikrais klausimais. Tokiu pačiu principu veikia ir šiandien aktyvūs Rusijos „troliai“, kurie turi užduotį skleisti neapykantą, kiršinti visuomenes, kelti nepasitenkinimą Lietuva, kaip valstybe, taip pat nepasitikėti mūsų sąjungininkais ir palaikyti Kremliaus vykdomą politiką.

„O atsakančiais „elfais“ gali būti bet kas, kuris laisvu metu gali ir nori tai daryti. Tačiau tikrai nėra „elfų“, kurie gautų atlygį ir valstybė mokėtų jiems. Taigi, „elfu“ gali būti kiekvienas, kuris savo valstybę myli“, – dar apie atsakančiąsias galimybes plėtojo pašnekovė.

Geriausias klausimas yra „kodėl?“

Specialistė skatina neprarasti budrumo ir visada kritiškai žiūrėti į gaunamą, ypač itin negatyvią, sensacingą, melagingą informaciją.

„Žiūrėkite visada priežastį, kodėl tai daroma ir kokia yra priežastis. Geriausias klausimas yra „kodėl?“ Svarbu pačiam piliečiui neįsitraukti į neapykantos bangą ir nepamesti tikrų faktų, neleisti jais manipuliuoti“, – sako A. Ūsienė.

Pagal lrt.lt informaciją

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu