Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Lietuvos gyventojų nuosavybės neliečiamybei iškilo grėsmė

01/25/2019 Aidas
hot 1123

Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė galėtų paimti asmeniui priklausantį žemės sklypą, jei to reikia stambiam investuotojui. Seimo teisininkai pastebi, jog tai gali prieštarauti Konstitucijai.

23 Konstitucijos straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama, jos teises saugo įstatymai, o ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Kaip savo išvadoje pastebi Seimo Teisės departamentas, investuotojas su valstybe iš pradžių turėtų sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį.

„Nurodyta sutartimi investuotojas, investuojantis į apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusio veiklą, turi įsipareigoti įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, investuotojo privačios kapitalo investicijos į investicijų projektą turi sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Teisininkai aiškina, kad siūloma įstatymuose įtvirtinti, jog bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes, pagal įstatymus, tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, kad žemės sklypas reikalingas viešojo intereso tenkinimui, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šios sutarties įgyvendinimui reikalingą žemės sklypą.

„Įstatymuose nėra nuostatų, kokiais kriterijais remiantis investuotojas turėtų pasirinkti stambaus projekto investicijos sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą, taigi jis tai galėtų padaryti savo nuožiūra“, – rašoma išvadoje.

Paims iš silpnesnio ir atiduos stipresniam?

Trečiadienį Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimų atitiktį Konstitucijai svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Laikomės pozicijos, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra kraštutinė priemonė, galima išimtiniais atvejais. Mes vertiname, kad kažkokio specifinio naujo reguliavimo nesukuriame. Vadovaujamės tuo, kas yra dabar. Jei projektas pripažįstamas valstybei svarbiu, remiamės tuo ir visomis procedūromis“, – sakė posėdyje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Tuo metu komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad pasiūlymas skirtas privačių verslo subjektų, o ne visuomenės naudai.

„Nacionalizavimas – žemės paėmimas yra radikalus dalykas, taikomas išskirtiniais atvejais. Jis taikomas tikrai ne privačių verslo subjektų naudai. Šiuo atveju turime įstatymo normą, kuri labai aiškiai sako, kad privačių verslo subjektų naudai bus paimama emė“, – komentavo ji.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad pasiūlymas leistų iš silpnesnio (fizinio) asmens žemę paimti ir ją atiduoti stipresniam (juridiniam) asmeniui.

„Jei esi fizinis asmuo, jei už tavęs niekas nestovi, mes iš tavęs paimsime žemę ir atiduosime kokiam nors koncernui. <...> Nematau nieko pateisinamo tokiam projektui“, – sakė jis.

Tokiai pozicijai pritarė ir liberalas Vitalijus Gailius, komiteto posėdyje sakęs: „Tai akivaizdus teisinės valstybės principų pažeidimas“.

Siekia konkurencinio pranašumo

Ministerijos pateiktame įstatymų pakete yra ir daugiau įvairių pakeitimų. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jo rengimą, be kita ko, paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.

„Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje.

Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos)“, – dėsto ministerijos atstovai.

Taip pat paaiškinama, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypai ar jų dalys galėtų būti paimami visuomenės poreikiams pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus arba savivaldybės lygmens bendruosius planus Žemės įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tik išplečiamas teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos gali būti paimama žemė, reikalinga Stambiems projektams įgyvendinti, sąrašas.

Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti. Tais atvejais, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams numatomas savivaldybės bendruosiuose planuose, tai pasirinktas mastelis turės aiškiai įskaitomai išreikšti konkretų visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu