Daugiau 
 

LIETUVOS NAUJIENOS NR.938

03/13/2015 Aidas
lietuva-foto

Kovo 10 dieną Rukloje (Jonavos r.) kariai ir piliečiai bėgo tradicinį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtą bėgimą. 4 kilometrų distanciją apilnk Ruklą bėgo 800 karių bei civiliai. Renginys prasidėjo vieningu valstybinio himno giedojimu bendroje rikiuotėje. Tradicinio bėgimo startą paskelbė bombardierių šūvis iš istorinio pabūklo. Vienybe ir optimizmu alsuojančioje rikiuotėje drauge bėgo kariai iš Ruklos įguloje dislokuotų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, pavaldžių kuopų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Drauge su „vilkais“ bėgo Sausumos pajėgų štabo kariai, sąjungininkai iš JAV 2-ojo kavalerijos pulko 3-ojo eskadrono Žaibo kuopos, kariai iš Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro, Oro gynybos bataliono, Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai, kadetai iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos, moksleiviai iš Ruklos, Kėdainių ir Bukonių, kiti bėgimo entuziastai. Pasibaigus bėgimui dalyviai mėgavosi šilta arbata, bendravo ir dalijosi įspūdžiais, moksleiviai iš arti susipažino su karių naudojama ginkluote ir technika.

Leista užsiimti farmacine rūpyba

Seimas ketvirtadienį įteisino farmacinę rūpybą, kuria bus leidžiama užsiimti vaistininkams. Už Farmacijos įstatymo pataisas balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo vienas, du susilaikė. Jose numatyta, kad farmacinė veikla, be kita ko, apims farmacinių paslaugų teikimą, farmacinę rūpybą, tam tikrų vaistinių preparatų gamybą ir kokybės kontrolę. Vaistininkai turės teikti individualias konsultacijas pirkėjams apie jiems paskirtus medikamentus, spręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas, informuoti žmones apie vykdomas prevencines programas, galimybes dalyvauti sveikatinimo ir profilaktikos programose. „Vaistinių darbuotojams bus suteiktos galimybės teikti ženkliai daugiau paslaugų, ypač pagyvenusiems, vienišiems žmonėms, kurie nori gauti papildomos informacijos. Pacientai dažniausiai prisiriša prie vienos vaistinės, prie vieno farmacininko, būtent ta nuostata, įpareigojanti atlikti daugiau veiksmų, yra labai teigiama“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Nustatyta, kad vaistinės, prieš pradėdamos teikti farmacinės rūpybos paslaugas, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turės pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pranešimą.

Pradėjo bendros karinės brigados ratifikaciją

Ketvirtadienį Seimas pradėjo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendros karinės brigados ratifikavimą. Po pateikimo už dokumentą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo du, vienas susilaikė. Galutinis sprendimas bus priimtas po dar dviejų balsavimų. Pagal Seimo statutą, įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip dviejų penktadalių, tai yra ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsais. Šis karinis vienetas galės dalyvauti tik misijose, kurioms mandatą suteiks Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o pagrindinis jo tikslas bus kariniai mokymai. Trišalė sutartis dėl bendros brigados steigimo pasirašyta pernai rugsėjį Varšuvoje. Ši sausumos pajėgų brigada bus formuojama pagal Europos Sąjungos kovinių grupių pavyzdį. Lietuva, Lenkija ir Ukraina skirs brigadai po pėstininkų batalioną, visos šalys prisidės formuojant specializuotus junginius. Brigados štabas įsikurs Liubline. Šį susitarimą jau yra ratifikavusi Ukrainos Aukščiausioji Rada. Derybos dėl bendros brigados kūrimo prasidėjo dar 2007 metais.

Kovo 11-osios eitynėse - ir patriotiški lenkai

Kovo 11-ąją, tuoj po Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijos, Vilniaus Gedimino prospektu pajudėjo didžiulė šventiškai nusiteikusių žmonių eisena. Joje šalia Lietuvos vėliavų plazdėjo ir Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Izraelio, Lenkijos vėliavos. Pirmą kartą šiose eitynėse Lietuvos lenkai dalyvavo kaip atskira grupė – su Lietuvos, Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavomis ir plakatu, kuriame užrašė „Laisvė=Wolność“. Tai buvo apie 40 žmonių grupė, o joje – studentai, žurnalistai, menininkai, verslininkai, visuomenės veikėjai, pradedantys politikai. Visi – pakiliai ir šventiškai nusiteikę. „Norėjome parodyti, kad Lietuvoje egzistuoja jokiai politinei jėgai nepriklausanti lenkų visuomenė, kuriai Kovo 11-oji taip pat yra šventė. Tai vertybių, kurios mums, lenkams, yra artimos ir svarbios, diena. Tos vertybės yra meilė tėvynei, laisvė, solidarumas“, – sakė Lenkų diskusijų klubo vadovas Arturas Zapolskis. „Tai mūsų šventė. 1990 metų kovo 11 dieną tarp Nepriklausomybės akto signatarų buvo ir keturi lenkai, lenkai stovėjo Baltijos kelyje, lenkų buvo ir Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto, prie barikadų šalia Seimo, tad negerai būtų, jeigu mūsų pritrūktų čia, per 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines“, – sakė žinomas publicistas ir tinklaraštininkas Aleksandras Radčenko.

Aiškinsis, kodėl nėra sprendimų

Premjeras Algirdas Butkevičius žada aiškintis, kodėl ministerijose nerengiamos pataisos ir nesugriežtinama greitųjų kreditų įmonių veikla. „Šiandien grįžus (iš Seimo į Vyriausybę) bus išsiaiškinta, kas yra nuveikta, kas padaryta ir dėl kokių priežasčių sprendimai nėra priimti“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė A.Butkevičius. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys Povilas Gylys piktinosi, kad Seimas nesvarsto siūlymų griežtinti greitųjų kreditų rinkos reguliavimą, o Vyriausybė neteikia tai numatančių pataisų. P.Gylys yra Seimui pateikęs pataisas, kuriomis siūloma paskolos metinę kainą sumažinti iki 36 proc., tačiau jų svarstymas Seime įstrigo pernai liepą. Seimo vadovybės sudaryta speciali darbo grupė dabar svarsto dvi greitųjų kreditų rinkos reguliavimo alternatyvas - siūloma nuo 200 proc. iki 50 proc. sumažinti paskolos metinę kainą arba ją diferencijuoti, priklausomai nuo paskolos dydžio. Iki 145 eurų paskolos kaina būtų iki 100 proc., 146-580 eurų - iki 75 proc., o daugiau nei 581 euro - iki 50 procentų. Taip pat siūloma nuo 0,05 iki 0,02 proc. sumažinti netesybų mokestį už kiekvieną dieną. Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pernai svarstė įvairias su greitųjų kreditų bendrovių veikla susijusias pataisas, tačiau joks sprendimas priimtas nebuvo.

Bus steigiama Migracijos ir užsienio lietuvių komisija

Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė siūlymui įsteigti nuolatinę Migracijos ir užsienio lietuvių komisiją, kuri pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą būtų sudaroma iš 9 Seimo narių. Už šias Seimo statuto pataisas po svarstymo balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 30 parlamentarų. Tam, kad šie Seimo statuto pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Pagal svarstomas Seimo statuto pataisas Migracijos ir užsienio lietuvių komisija turėtų rengti nuoseklią, ilgalaikę valstybės politikos migracijos srityje strategiją, teiktų siūlymus dėl jos finansavimo, taip pat teiktų Seimui svarstyti migracijos poveikio šalies socialinei ir ūkio raidai vertinimo sistemą bei susietų migracijos duomenis su valstybės ilgalaikės raidos strategija. Komisija privalėtų teikti Seimui išvadas bei pasiūlymus dėl migracijos srautų valdymo ir valstybės politikos migracijos srityje formavimo, skatintų Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintųsi abipuse pagalba ir parama, keistųsi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teiktų pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti Lietuvos valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą ir kt.

Per šventę prisiekė 300 naujų šaulių

Lietuvos šaulių sąjungos gretos toliau sparčiai plečiasi – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ant Gedimino kalno sostinėje bei kituose miestuose visoje Lietuvoje iškilmingai prisiekė daugiau kaip 300 naujų šaulių. Tarp naujokų, kurie davė šaulio priesaiką, yra įvairaus amžiaus ir profesijų atstovų, tarp jų – ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, anksčiau jau ne kartą išsakęs savo paramą Šaulių sąjungos veiklai ir plėtrai. „Lietuvos šaulių sąjunga yra pilietinės visuomenės pagrindas, todėl džiugu, kad tęsiant tarpukario tradicijas, jos vaidmuo tampa vis labiau matomas, o į LŠS gretas stoja žymūs politikai, valstybės tarnautojai ir visuomenės veikėjai. Tai ne tik parama Lietuvos šaulių sąjungai, bet ir asmeninis pavyzdys“, - sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas. Jo teigimu, spartus Lietuvos šaulių sąjungos gretų augimas ir vis aktyvesnė šaulių veikla rodo, kad patriotizmas ir krašto apsauga mūsų visuomenei nėra tik tuščios frazės, todėl Sąjunga remia Valstybės gynimo tarybos siūlymą penkeriems metams grąžinti šauktinius. Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška pilietinio ugdymo ir pilietinės savigynos visuomeninė organizacija, kuri dabar vienija daugiau kaip 8 tūkst. narių. Pernai į sąjungos gretas įstojo tūkstantis piliečių.

Prezidentė - kandidatė vadovauti JTO

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viena iš septynių pasaulio moterų, kurios nuo 2017 m. galėtų užimti Jungtinių Tautų Generalinės sekretorės postą. Be D.Grybauskaitės, kaip galimos kandidatės dabartiniam Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui pakeisti, vardijamos buvusi Naujosios Zelandijos premjerė Helena Clark, Bulgarijos skirta eurokomisarė Kristalina Georgieva, Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt ir Čilės prezidentė Michelle Bachelet. Tradiciškai penkių nuolatinių Jungtinių Tautų tarybos narių – JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos – piliečiai nė nesvarstomi kandidatais į Jungtinių Tautų organizacijos vadovus. Iki šiol visi Jungtinių Tautų Generaliniai sekretoriai buvo vyrai. Todėl pasaulyje pradedama feminisčių kampanija, kad kitai kadencijai į šias atsakingas pareigas pagaliau būtų paskirta moteris. Galimas kandidates akcijos organizatorės ketina kiekvieną savaitę pristatyti internete. Tradiciškai Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriaus pozicija rotuojama tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Būsima kadencija, pagal šią tradiciją, turėtų atitekti Rytų Europos regionui, kurio atstovas dar niekada neužėmė aukščiausio posto Jungtinėse Tautose.

 

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu