Skaidrumą, atvirumą ir atsakomybę kol kas nuosekliai demonstruojantis premjeras S.Skvernelis bei jo vyriausybė – prieš R.Karbauskį, kuris bet kokius ryšius su Rusija, jos oligarchais ir kokiomis nors šios šalies struktūromis neigia ne mažiau uoliai negu netarnybinius santykius su G.Kildišiene. Regis, būtent tokia priešprieša ryškėja dėl ypač svarbių Lietuvos gynybai ir tarptautiniams santykiams sprendimų.

Lietuvai, panašu, daug įdomesnė vis naujų į viešumą lendančių R.Karbauskio malonių žaviajai partijos kolegei bei jos šeimai intriga. Tačiau pasaulyje ar bent jau Jungtinėse Valstijose, kurias šiuo metu turiu progos stebėti iš arti, Lietuva šią savaitę sugebėjo nuskambėti daug svarbesniame mūsų šalies ateičiai kontekste. Tačiau apie tarptautinę šios žinios reikšmę – kiek vėliau.

Kol kas pasvarstykime, ką Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto priimtas protokolinis sprendimas siūlyti partijoms susitarti dėl 2,5 proc. BVP skyrimo gynybai jau 2020 metais reiškia Lietuvos politiniame kontekste. Mano žiniomis, ne tik apie sprendimą paskelbė, bet ir jį inicijavo komiteto pirmininkas „valstietis“ V.Bakas, kuris laikomas premjero S.Skvernelio žmogumi.

Dar anksčiau, tiesa, ne taip ryžtingai ir aiškiai, apie gynybos finansavimo tolesnio augimo būtinybę net pasiekus minimalią NATO aukščiausiojo lygio susitikime Velse sutartą 2 proc. BVP ribą kalbėjo krašto apsaugos ministras R.Karoblis. Todėl nesunku numanyti, kad tokia iniciatyva turi premjero ir Vyriausybės (o tikriausiai ir prezidentės) palaikymą.

Pagrindo manyti, jog šiai idėjai prieštarautų pagrindinė opozicinė konservatorių partija ar liberalai, nelabai yra, o daugiau, išskyrus vyriausybėje esančius socialdemokratus, kurie irgi kažin ar viešai priešintųsi, tartis nelabai ir yra su kuo. Todėl atrodytų, kad itin svarbus sprendimas (apie tai, kodėl jis toks svarbus – taip pat kiek vėliau) galėtų būti labai greitai ir sklandžiai priimtas.

Bet ne – S.Skverneliui skersai kelio vėl viešai stojo Pilypas iš kanapių. Tik šį kartą jau ne buvusi Seimo pirmininkė L.Graužinienė, o dabartinis parlamento vadovas V.Pranckietis.

Nors dar neseniai šis politikos naujokas atvirai kalbėjo, kad net Seimo pirmininku būti jam dar mokytis ir mokytis, pastaruoju metu, atrodo, jis pasijuto ir saugumo bei tarptautinės politikos ekspertu, kuriam jau metas imtis įvairių iniciatyvų šioje srityje. Pavyzdžiui, ne galvoti, kaip gintis nuo kaip niekada didelę grėsmę jau ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai bei JAV keliančios Rusijos, bet vėl staiga ieškoti būdų megzti su ja kažkokius santykius.

Net šios agresorės ambasadorių Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos Seimo pirmininkas priėmė – turbūt krauju aplaistytai draugystei sustiprinti. O paskui jis kažką aiškino, kad grėsmės gali ir pasikeisti, o gali jų net iš viso nelikti. Šiame kontekste ir iniciatyvos ieškoti bendradarbiavimo su Rusija turbūt turėjo nesukelti jokios reakcijos.

Bet dabar sparčiai besimokantis V.Pranckietis pasiekė naujas aukštumas. Pasirodo, jis jau geriau už patį S.Skvernelį žino, ką gali ir ko negali šita Vyriausybė. Mat savo kritiką Lietuvos gynybai ir jos užsienio politikai ypač svarbiai iniciatyvai jis motyvavo itin keistai. „Manau, kad siūlyti 2,5 proc. gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti Vyriausybėje – toje, kuriai reikės skirti 2,5 proc.“, – „Žinių radijui“ trečiadienį autoritetingai aiškino V.Pranckietis. Ir turbūt galvojo, kad tokiai svariai nuomonei niekas nedrįs paprieštarauti – juk visi žino, kaip greitai gali išsitraukti nuvalkiotą argumentą, kad „pinigų reikia ir gydytojams, ir mokytojams“.

Bet jei būtų V.Pranckietis Lietuvos politikos mokslus ėmęs krimsti bent kiek anksčiau negu į Seimą pateko, turbūt būtų žinojęs, kaip S.Skvernelis su Pilypais iš kanapių elgiasi. Bent jau vadovauti nei sau, nei Vyriausybei, kaip anksčiau ir savo vadovautai Vidaus reikalų ministerijai, šis politikas nėra linkęs leisti. Todėl ir viešo atsako V.Pranckietis sulaukti netruko.

„Siūlymas atnaujinti partijų susitarimą yra labai reikšmingas ir yra svarbi žinia mūsų partneriams užsienyje, kad Lietuva tikrai atsakingai ir rimtai yra pasiruošusi savo šalies gynybai ir yra rimtas ir patikimas partneris, kalbant apie kolektyvinio saugumo rėmus“, – suabejoti tuo, kad jis ne tik remia V.Bako bei viso Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyvą, bet ir yra pasiryžęs ją įgyvendinti, neleido S.Skvernelis.

3:0 – S.Skvernelio naudai. Premjeras keliais žodžiais ne vien sumalė į miltus politikos naujoko „argumentus“ ir neleido jam kištis į savo daržą. Vyriausybės vadovas autoritetingai apgynė Lietuvos saugumui labai svarbią iniciatyvą, o tuo pačiu pademonstravo ryžtą darbais išsklaidyti įtarimus, jog ši valdžia gali vykdyti Rusijai palankią politiką.

Ilgus metus profesionaliai tyrinėdamas dabartinį Rusijos režimą, po pastarųjų Seimo rinkimų nė nebandžiau slėpti, kad tokių įtarimų turėjau ir tebeturiu aš pats. Klausimus, kylančius dėl R.Karbauskio verslo pradžios, dabartinių jo verslo, taip pat jo šeimos narių ryšių su Rusija buvau išdėstęs ir viename komentarų 15min. Vėliau tikrai labai atidžiai skaičiau viešą R.Karbauskio atsakymą man, bet kažkaip nieko tai nepaaiškino.

Viešai kėliau klausimus ir dėl to, kad Seimo pirmininko pavaduotoju dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis išrinktas M.Bastys, kuris bene labiausiai išgarsėjo tuo, jog pasidarbavo „Rosatom“ lobistu. Stebėjausi, kad Rusijos propagandą skleidžiančių portalų itin mėgstamu autoriumi kurį laiką buvęs M.Puidokas lyg niekur nieko gali tapti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Ir pastarojo vieši pasiaiškinimai manęs taip pat neįtikino.

Visai kitą kelią įtarimams sklaidyti, atrodo, pasirinko iniciatyvos išlaidas gynybai 2020 metais didinti iki 2,5 proc. BVP autorius V.Bakas. Dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas teigia nutraukęs ryšius su portalu ekspertai.eu dar 2014 metais. Tačiau vieša informacija, kad V.Bakas buvo vienas šio portalo steigėjų, vis tiek meta įtarimų šešėlį šiam politikui. Ypač po to, kai VSD ataskaitoje aiškiai įvardyta, jog ekspertai.eu yra vienas Rusijos propagandos sklaidos Lietuvoje kanalų.

Kaip galima šiuos įtarimus išsklaidyti? Geriausias būdas yra būtent tas, kurį pasirinko V.Bakas – darbais įrodyti, kad apie jokią prorusišką politiką ar atstovavimą svetimos valstybės interesams negali būti ir kalbos.

Iš esmės tą patį, tik jau pats asmeniškai jokių priežasčių skalbtis mundurą neturėdamas, visos valdžios vardu daro ir premjeras S.Skvernelis. Todėl ir įdomu, kaip dabar elgsis R.Karbauskis: ar išdrįs pats viešai prieštarauti šiai itin svarbiai ir jo partijai atstovaujančio premjero bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko jau palaimintai iniciatyvai, ar bandys ją stabdyti svetimomis rankomis, užkulisiniais žaidimais.

Kodėl iš viso keliu tokį klausimą, kai R.Karbauskis dar net nepareiškė savo pozicijos? Tiesiog, nors ir rizikuodamas klysti, manau, kad būtent R.Karbauskis kalba V.Pranckiečio lūpomis. Taip, kaip nėra didelė paslaptis, kad V.Bakas yra S.Skvernelio žmogus, taip nedaug kas abejoja, kad V.Pranckietis gali būti laikomas tiesioginiu R.Karbauskio statytiniu. Žinant iš tiesų mažą Seimo pirmininko patirtį ne tik politikoje apskritai, bet saugumo ir užsienio politikos reikaluose ypač, sunku būtų patikėti, kad tokia aktyvia prorusiška pozicija taip greitai pasižymėti jis būtų spėjęs savo iniciatyva.

Todėl ir manau, kad dėl Lietuvos saugumo reikalų pradėjus kristi kaukėms galime sulaukti pirmos rimtos R.Karbauskio ir S.Skvernelio priešpriešos. Juk jei jau premjeras neišsigando viešai raginti G.Kildišienę atskleisti kortas, kurias slėpti jai padėjo pats R.Karbauskis, galima tikėtis, kad Vyriausybės vadovas nesitrauks ir dėl Lietuvai ypač svarbios iniciatyvos toliau nuosekliai ir ženkliai didinti išlaidas gynybai.

Na, ir pabaigoje šiek tiek apie tai, kodėl ši iniciatyva tokia svarbi būtent dabar ir kaip ji sutikta Jungtinėse Valstijose.. D.Trumpo įžengimas į Baltuosius rūmus kelia nerimą ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Simpatijų V.Putinui ir jo agresyviai politikai neslepiantis naujasis JAV prezidentas nė nesirengia šio nerimo sklaidyti. Atvirkščiai – vos prieš kelias dienas interviu Vokietijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidai jis prabilo kone V.Putino lūpomis: NATO aljansas esą pasenęs, Europos Sąjungos iš viso nereikia.

Žurnalistams tiesiai paklausus, ar gintų Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, D.Trumpas dar kartą susiejo galimą gynybą su tuo, ar tos šalys „apmoka sąskaitas“. Aiškesnio signalo turbūt būti negali. Ir nurašyti šio pareiškimo vien rinkimų retorikai, kaip buvo bandoma daryti prieš išrenkant D.Trumpą ar iš karto po to, tikrai nebepavyks.

Taigi, metas viską formuluoti labai tiesiai ir aiškiai mums patiems: gynybos išlaidų didinimas yra tiesiogiai susijęs su D.Trumpo administracijos pasiryžimu arba nepasiryžimu ginti mus galimos Rusijos agresijos atveju. Ir jei saugumo bei užsienio politikos ekspertu pasijutęs V.Pranckietis (arba galimai jo lūpomis kalbantis R.Karbauskis) neturi laiko arba noro skaityti D.Trumpo interviu, gali pasiklausti patarėjų, koks rimtas tapo šis reikalavimas.

Beje, jei kažkas įsivaizduoja, kad Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims užtenka formaliai įvykdyti įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. BVP ir jau galime būti ramūs, neapgaudinėkime savęs. To, kaip paties minimaliausio įnašo į bendrą saugumo sistemą, reikalavo B.Obamos administracija. D.Trumpas šią problemą formuluoja visiškai kitaip. Iš esmės jis klausia, kodėl JAV turi rūpintis kažkokios šalies saugumu labiau negu ji rūpinasi pati. Paverskime tai skaičiais: JAV gynybai skiria daugiau kaip 3,6 proc. BVP. Ir tikrai tikėtina, kad D.Trumpo administracija sieks šią kartelę dar kilstelėti, nes atkurti JAV armijos galią yra vienas šio prezidento pažadų.

Taigi, net skirdama 2,5 proc. BVP gynybai, Lietuva būdama pafrontės valstybė, kuriai kyla didžiausia grėsmė, skirs proporciškai vis dar gerokai mažiau negu skiria JAV. Būtent tokiomis kategorijomis mąsto D.Trumpas ir jo aplinka.

Tačiau iniciatyva yra ne tik savalaikė, bet ir labai svarbi. Nekalbant jau apie tai, kad žinia nuskambėjo tikrai pakankamai garsiai, jos svarba galėjau įsitikinti ir asmeniškai. Šią savaitę turėjau progos trumpai pasikalbėti su vieno Lietuvai itin palankaus JAV senatoriaus vienu svarbiausių patarėjų. Išgirdęs žinią, kad Lietuva galimai iki 2020 metais didins išlaidas gynybai iki 2,5 proc., jis net perklausė pasitikslindamas: tikrai 2,5, o ne 2,05 proc? Ir išgirdęs, kad tikrai kalbama kalbama apie 2,5 proc., neslėpė nuoširdaus džiaugsmo, pasak jo, „labai labai gera žinia“.

Kodėl ši žinia tokia svarbi Lietuvai palankaus senatoriaus patarėjui? Ogi todėl, kad ir jis bei jo bosas D.Trumpo prezidentavimo laukia su dideliu nerimu ir rengiasi galimiems politiniams mūšiams JAV politiniame lauke. Visai tikėtina, ir dėl Lietuvos. Todėl toliau ženkliai didindami išlaidas gynybai, mes tuo pačiu suteiktumėme naujų ginklų ir argumentų savo sąjungininkams JAV.

Na, ir visai pabaigai – apie tai, apie ką, mano galva, diskusijų iš viso neturėtų būti: pačios Lietuvos gebėjimą gintis. Nei 2,5 proc. BVP gynybai, nei dvigubai tiek nepadarys Lietuvos kariuomenės pajėgios vien savo jėgomis apsiginti nuo Rusijos.

Negarantuos tai ir to simboliniu Manerheimo linijos vardu galimo vadinti kruopštaus, gerai apgalvoto ir sąmoningo pasirengimo karui su Rusija, kuris Suomijai padėjo išsaugoti valstybės nepriklausomybę nuo SSRS okupacijos Žiemos karo metu. Tačiau šioje geopolitinėje aplinkoje privalome padaryti, kad bent jau mūsų kariuomenė būtų maksimaliai šiuolaikiškai ginkluota, gerai parengta ir sugebanti padaryti priešui maksimalią žalą. Tai – taip pat savotiška atgrasymo priemonė šalia visų kitų.

Maža to, jokiu būdų nekeičiant oficialios politikos, kad mūsų saugumas paremtas NATO ir pirmiausia JAV galia, bei dedant visas pastangas, kad taip ir būtų, metas pradėti mąstyti, kas būtų, jei D.Trumpo administracijos pagalbos mes vis dėlto nesulauktume.

Reaguodama į D.Trumpo interviu, Vokietijos kanclerė A.Merkel viešai pareiškė, kad Europai metas pačiai imtis atsakomybės už save. Perfrazuojant šiuos žodžius, Lietuvai ne tik metas pačiai imtis atsakomybės už savo saugumą, bet ir būtent taip formuluoti klausimą diskusijose dėl krašto gynybos finansavimo. Būtent tuomet galutinai nukris visos kaukės ir galima bus išvysti, kas yra kas.

Šaltinis: 15min