Rahmas Emanuelis

2014 metų pradžioje, prasidedant svarbiam laikotarpiui prieš pradedant perrinkimo kampaniją, mero Rahmo Emanuelio dienotvarkė buvo kimšte prikimšta susitikimų ir renginių. Tačiau dauguma jų buvo slapti.

Štai 2014 metų vasario 11 d., vienas iš pirmųjų susitikimų pusę dešimtos ryto jo kalendoriuje pavadintas „kava su bičiuliais“. Bičiuliai liko neįvardinti, nors susitikimas ir vyko mero darbo vietoje, jo kabinete. Po pietų meras patraukė į vieną mylimiausių savo itališkų restoranų Coco Pazzo „pietums ne darbo reikalais“. Jo kompanionai neįvardinti. Pusę šešių vakaro jis jau buvo kepsniais garsėjančiame Gibsons restorane kitais „ne darbo“ reikalais, po ko sekė „ne darbo susitikimas“ greta esančioje Erie Cafe.

Net ir merui Rahmui Emanueliui reikia miegoti, tačiau kitą rytą jis dieną pradėjo nuo „ne darbo pusryčių“ dar vienoje iš pamėgtų vietų, 312 Chicago. Atėjus laikui vėl valgyti, jis patraukė „ne darbo pietų“ į Dillman's restoraną, o dieną užbaigė „ne darbiniais reikalais“ nuo 6:30 v.v. iki 8 v.v. restorane Naha.

Meras, kuris giriasi sukūręs skaidriausią administraciją miesto istorijoje, viena duoda suprasti aiškiai: jo reikalai - ne visuomenės reikalas. Štai prezidentas Obama viešai įrašo visus susitikimus, tad visuomenė labai gerai žino, kas lankosi pas prezidentą Baltuosiuose rūmuose. Tačiau buvęs prezidento administracijos vadovas Emanuelis net ir po ketverių metų mero poste vis dar neviešina savo užimtumo, o informaciją galima gauti tik pateikiant prašymą remiantis Informacijos laisvės aktu. O naujausi gauti duomenys (iš pirmosios 2014 metų pusės, kai jo kampanija surinko $2,5 milijono) atskleidė dar mažiau informacijos apie tai, kas susitinka su metu, nei tada, kai jis tik perėmė šias pareigas.

Jau nuo 2011 metų žurnalistus domino, kodėl mero dienotvarkė nėra vieša ir ne vienas leidinys prašė gauti šią informaciją. Pasirodė straipsnių, informuojančių visuomenę apie gausius mero susitikimus su korporacijų vadovais, rizikos draudimų fondų valdytojais, investicijų bankininkais, dešiniojo sparno donorais ir kitais milijonieriais bei tų žmonių verslo (ar kitokius) reikalus, susijusius su miestu. Tas pats tęsėsi ir 2012 metais. Meras susitiko su tokiais žmonėmis, kaip turtingiausias Ilinojaus gyventojas Kennethas Griffinas ir milijardierius TeleTech vadovas Kenas Tuchmanas, kurie abu netrukus paaukojo šimtatūkstantines sumas mero kampanijai. Mero atstovai spaudai primygtinai tikino, kad meras susitikinėja su žmonėmis, kurie gali kurti darbo vietas ir skatinti Čikagos ekonominę plėtrą – tai yra pats svarbiausias dalykas.

Tačiau artėjant 2014 metams (po to, kai kritikai Emanuelį pakrikštijo „Meras 1 proc.“, o jo reitingai gerokai smuktelėjo), Emanuelis ir jo administracija nusprendė, kad vis daugiau kasdienių mero susitikimų yra niekieno reikalas.

Žinoma, meras turi teisę ir atsipūsti nuo sunkios darbo savaitės bei atsipalaiduoti, tačiau įdomu tai, kad kai kuriuose „ne darbiniais“ pažymėtuose renginiuose savo darbo metu dalyvavo kai kurie miesto darbuotojai, dažniausiai, jo padėjėjai ir administracijos žmonės. Mero administracijos ir kampanijos atstovai spaudai atsisakė plačiau pakomentuoti mero susitikimus ir darbotvarkę.

Taigi, rezultatas toks, kad turime kelis mero tvarkaraščius. Pirmasis yra viešas tvarkaraštis, kurį kasdien paviešina jo spaudos tarnyba. Čia pranešama apie mero viešus pasirodymus, kad fotografai ir operatoriai galėtų tinkamai įamžinti merą su tinkamais žmonėmis, apie kuriuos jis nori, kad visuomenė žinotų. Štai šį pirmadienį čikagiečiams buvo pranešta, kad meras apsilankys Nenumatytų atvejų valdymo administracijoje, kur jam bus atraportuota apie miesto atsaką į savaitgalio pūgą.

Kitas tvarkaraštis – neskelbiami mero susitikimai, apie kuriuos praneša žurnalistai, prieš tai teisiškai išsireikalavę gauti informaciją. Tačiau šiame tvarkaraštyje yra tiek daug nežinomųjų, kad kyla klausimas – ar tik nėra trečiojo mero tvarkaraščio, su čia neįvardintų „kavos bičiulių“ ir „ne darbo susitikimų“ dalyvių vardais.