Sugriuvus užtvankai, geografija pasikeitė akimirksniu. Iš namų, iš kurių prieš tai atsiverdavo vaizdas į ežero krantą su privačiomis prieplaukomis, dabar matosi tik purvina dykynė su ant šonų nevykusiai nugriuvusiomis jachtomis. Žemiau, kur nutekėjo visas vanduo, privatūs namai ir verslai atrodo kaip po karo, automobilių parduotuvės stogas pilnai įlūžęs, o elektros stulpai yra pavojingai palinkę virš drumzlinų lagūnų, susidariusių asfaltui neatlaikius stichijos šėlsmo.
Neįpratai gausus pavasarinis lietus buvo pirmasis ženklas, perspėjantis apie artėjančią tragediją. Praėjusią savaitę penkių dešimtmečių senumo Edenvilio užtvanka nebeatlaikė vandens kiekio. Jai sugriuvus, vanduo pasileido nekontroliuojamai bėgti, sugriaudamas antrą užtvanką ir priversdamas iš Midlando regiono evakuotis 11 tūkstančių gyventojų. Dabar grįždami į savo namus gyventojai nebegali jų atpažinti.
Nelaimė Mičigane daugumą gyventojų užklupo netikėtai, tačiau tai nebuvo didelis siurprizas hidrologams ir inžinieriams statybininkams, kurie jau anksčiau perspėjo apie tai, kad besikeičiantis klimatas ir besidėvinčios struktūros kelia didelius iššūkius prastai prižiūrimoms užtvankoms, kurių dauguma (kaip ir abi Midlando užtvankos) buvo pastatytos XX amžiaus pradžioje ir naudotos elektrai gaminti. Pasak ekspertų, tai, kas nutiko Mičigane, nesunkiai gali pasikartoti bet kurioje šalies vietoje.
„Dauguma šių užtvankų yra struktūriškai pasenusios, – sako didžiausio Didžiųjų Ežerų baseino užtvankų restauravimo ir griovimo projekto „Boardman River Implementation Team“ pirmininkas Frankas Dituri. – Jos buvo sukurtos ir pastatytos kitokioms sąlygoms nei turime dabar.“
Pelno nesiekiančios organizacijos „American Rivers“ upių atkūrimo vyresnysis direktorius Brianas Graberis sako, kad yra gausybė panašių pavyzdžių, įskaitant neseniai įlūžusias užtvankas Pietų Karolinoje ir Nebraskoje, bei 2017 metų beveik 200 tūkstančių žmonių evakuacija iš Orovilio miesto Kalifornijos valstijoje, pratrūkus aukščiausiai šalies užtvankai Feather upėje.
„Tai vyksta visur“, – sako Graberis.
Kitaip nei keliai ir tiltai, dauguma šalies užtvankų yra privati nuosavybė, įskaitant apie 75 procentus Mičigano užtvankų, rodo Amerikos inžinierių statybininkų asociacijos (ASCE) duomenys. Pasak ASCE, daugelis privačių užtvankų savininkų nefinansuoja reguliarių remonto projektų. O jei užtvankos netenka federalinės licencijos elektros gamybai (o tuo pačiu ir pajamų iš to), dažnai nėra aiškaus mechanizmo, kaip sumokėti už jų remontą ir priežiūrą (licencijos neteko ir minėtoji Edenvilio užtvanka).
Naujausiame šalies infrastruktūros įvertinime, ASCE 95 tūkstančius šalies užtvankų įvertino balu D. Vidutinis užtvankų amžius yra 56, o vis augant gyventojų skaičiui, vis daugiau užtvankų – tame tarpe ir Mičigane sugriuvusios Edenvilio ir Sanfordo struktūros – yra įvardijamos „itin pavojingomis“, nes avarija jose gali nusinešti gyvybių. Valstijų užtvankų saugumo pareigūnų asociacija (ASDSO) identifikavo 2000 nepatenkinamos būklės užtvankų su didelio pavojaus reitingu.
Dauguma senesnių užtvankų nebeatlieka savo pirminės paskirties gaminti elektrą arba teikti energiją malūnams. Kaip rodo „American Rivers“ duomenų bazė, daugiau nei 1700 tokių užtvankų buvo pašalintos, įskaitant penkias pernai metais Mičigane.
Paprastai šiuos projektus pavyksta finansuoti argumentuojant natūraliu gyvosios gamtos arealo atkūrimu, sako Graberis, pasak kurio, užtvankų griovimo darbus dažnai remia JAV Žuvų ir gyvosios gamtos departamentas, Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija ir pelno nesiekiančios organizacijos.
„Visuomenės saugumas yra labai svarbi antrinė nauda“, – sako jis.
Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo tarnyba finansuoja didžiausią pavojų keliančių užtvankų tvarkymo darbus, tačiau per pastaruosius dvejus metus tam tebuvo skirta vos 10 milijonų dolerių (padalinant juos tarp visų valstijų).
„Tai lašas jūroje“, – sako ASDSO prezidentas Billas McCormickas, pridurdamas, kad remontai gali kainuoti „mlijardus“.
Penktadienį potvynio Mičigane aukos pateikė klasės ieškinį užtvankų savininkams ir valdytojams. Kitas vietos gyventojas, Edenvilio savivaldos tarybos patikėtinis Jimas Sperlingas ieškinį pateikė valstijai.
