Bendras kraujo tyrimas ‒ vienas dažniausiai atliekamų tyrimų tiek pacientams, atėjusiems profilaktiniam sveikatos patikrinimui, tiek turintiesiems rimtų nusiskundimų. Pagrindiniai kraujo rodikliai gali nežymiai svyruoti: jei žmogus sveikas, kraujo rodiklių svyravimai turėtų būti nedideli ir neperžengti normos ribų. Kraujo pokyčiai, nustatyti bendru kraujo tyrimu, gali padėti atsekti įvairių negalavimų priežastį ar būti pagrindas atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
Atlikus kraujo tyrimą, apie žmogaus sveikatą galima sužinoti išties nemažai, todėl ragintume pasirūpinti savo sveikata ir bent kartą per metus atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą. Kai kurios ligos gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais, tad bendras kraujo tyrimas leis laiku pastebėti ligos pradžią ir užkirsti kelią jos progresavimui. Taigi pasidomėkime kraujo rodiklių ‒ eritrocitų, leukocitų, trombocitų, hematokrito, hemoglobino kiekio ‒ reikšme mūsų organizmui.
Kai kurios ligos gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais, tad bendras kraujo tyrimas leis laiku pastebėti ligos pradžią ir užkirsti kelią jos progresavimui. Taigi pasidomėkime kraujo rodiklių ‒ eritrocitų, leukocitų, trombocitų, hematokrito, hemoglobino kiekio ‒ reikšme mūsų organizmui.
Eritrocitai (trumpiniai RBC, ERY)
Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, kurie atlieka deguonies pernešimo funkciją iš plaučių į viso organizmo ląsteles. Taip pat iš ląstelių jie prisijungia anglies dvideginį ir nuneša jį į plaučius, kad šis būtų pašalintas. Eritrocitų skaičius gali padidėti sergant lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis. Bandydamas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų organizmas gali imti gaminti daugiau eritrocitų nei įprastai. Pavyzdžiui, aukštai kalnuose gyvenančių žmonių organizme eritrocitų kiekis yra didesnis, nes kalnuose trūksta deguonies. Taip pat ir tų žmonių organizme, kurie rūko. Kai eritrocitų kiekis sumažėja, diagnozuojama anemija, įprastai vadinama mažakraujyste. Anemija išsivysto tada, jei dėl ligos arba nusilpusio organizmo susilpnėja kraujo ląsteles gaminančių organų veikla arba suintensyvėja eritrocitų irimas.
Eritrocitų norma. Vyrams eritrocitų norma yra 4,5-5,9 X 1012/l (litre), o moterims ‒ 4,1-5,1 X 1012/l.
Leukocitai (trumpiniai WBC, LEU)
Leukocitai ‒ baltieji kraujo kūneliai, kurių yra kelios rūšys. Kraujo tyrimo metu nustatoma leukocitų formulė, t. y. įvairių rūšių leukocitų kiekis. Kadangi leukocitai dalyvauja įvairiose imuninėse organizmo reakcijose, šių ląstelių pakitimai gali parodyti patologiją. Sumažėjus tam tikros rūšies leukocitų kiekiui (pavyzdžiui, sergant AIDS ar onkologinėmis ligomis), susilpnėja organizmo imuninė apsauga, todėl žmogus tampa itin pažeidžiamas.
Leukocitų norma. Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4,3-8,0 X 109/l.
Trombocitai (trumpinys PLT)
Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, ‒ itin svarbi kraujo sudedamoji dalis, nes dalyvauja kraujo krešėjime. Svarbu, kad trombocitų kiekis būtų normos ribose, nes tiek per didelis, tiek per mažas trombocitų skaičius yra pavojingas. Jei trombocitų skaičius per didelis, didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Trombocitų skaičius gali padidėti po operacijų, nukraujavus, persirgus infekcinėmis ligomis ir uždegimais. Mažesnis nei normalus trombocitų skaičius taip pat labai pavojingas, nes sumažėja kraujo krešėjimo galimybės, todėl susižeidus ar patyrus traumą stipriai kraujuojama, žmogus gali numirti. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą gali lemti kaulų čiulpų veiklą slopinančios ligos, autoimuniniai sindromai, gausiai vartojamas alkoholis, nėštumas.
Trombocitų norma. Trombocitų normos ribos yra 180-320 X 109/l.
Hematokritas (trumpinys HCT)
Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę.
Hematokrito norma.Šio rodiklio norma vyrams yra 40-48 %, o moterims 36-42 %.
Hemoglobinas (trumpinys HB)
Hemoglobinas ‒ tai baltymas, esantis eritrocituose. Būtent hemoglobinas prisijungia deguonies molekules, todėl pakankamas jo kiekis yra labai svarbus. Sumažėjus hemoglobino kiekiui, susergama mažakraujyste. Hemoglobino kiekis gali sumažėti dėl nevisavertės mitybos, geležies stokos ar sutrikusio jos įsisavinimo, dėl dažno ar gausaus kraujavimo. Hemoglobino kiekis gali padidėti dėl organizmo prisitaikymo prie gaunamo sumažėjusio deguonies kiekio.
Hemoglobino norma. Hemoglobino norma vyrams yra 135-160 g/l, o moterims 120-150 g/l.
Eritrocitų nusėdimo greitis (trumpinys ENG)
ENG ‒ tai svarbus rodiklis, dažnai parodantis organizme slypinčią ligą. Padidėjęs eritrocitų greitis gali signalizuoti apie organizme vykstančią uždegimo reakciją, infekcinę ar navikinę ligą. ENG mažėja esant kraujotakos nepakankamumui.
Eritrocitų nusėdimo greičio norma. Šio rodiklio norma vyrams yra 1-20 mm/val., moterims – 2-30 mm/val.
