Daugiau 
 

Moldovos bankų aferos pėdsakai veda pas lietuvius

07/10/2015 Aidas
lt-zinios-953

Maždaug milijardas JAV dolerių – tokia suma, tarptautinių tyrėjų duomenimis, buvo išpumpuota iš trijų neseniai žlugusių Moldovos bankų. O prie vienos didžiausių finansinių aferų šios šalies istorijoje galbūt prisidėjo ir lietuviai.

Trijų bankų – „Banca Sociala“, „Banca de Economii“ ir „Unibank“ – griūtis Moldovoje tapo tikru skandalu su veiksmo filmo elementais. Ten figūruoja ir politikų pavardės, ir gudrios finansinės schemos, ir rusiški pinigai, ir mįslingai dingstantys dokumentai.

Visa tai verta detektyvo darbo. O detektyvai savo darbo ir ėmėsi – Moldovos centrinis bankas pasamdė vieną garsiausių finansinių tyrimų kompanijų pasaulyje „Kroll“. Jos specialistai išnarstė visą trijų bankų aferos tinklą, prisikasdami iki latviškų bankų ir šioje istorijoje figūruojančių dviejų lietuvių.

Bendri vardikliai: Moldovos milijonierius ir latviškos sąskaitos

Neseniai paviešinta „Kroll“ ataskaita apie trijų bankų griūtį narsto didelę ir komplikuotą finansinių machinacijų schemą. Bankų griūties rezultatas – nacionalinė finansų krizė ir aštundalio šalies BVP dydžio skylės susiformavimas Moldovos finansų sistemoje.

Šios schemos centre – Moldovos verslininkas, Rusijos popžvaigždės Žasmin vyras Ilanas Šoras. Su juo „Kroll“ sieja didžiąją dalį įmonių, kurioms trys bankai išdalijo ir nesusigrąžino paskolų už milijardą dolerių.

Vienas kelių bendrų vardiklių, kurių dėka „Kroll“ susiejo iš pirmo žvilgsnio menkai susijusius trijų bankų valdytojus ir klientus, – sąskaitos Latvijos bankuose.

Pinigai į Moldovos finansų katilą ir iš jo labai dažnai keliavo per kelis latvių bankus. Tarp jų – dvejopą reputaciją turintį ABLV banką.

„Kroll“ nustatė, kad Moldovos bankų užvaldymui naudotos užsienio kompanijos, o pinigai labai dažnai keliavo per sąskaitas ABLV ir kai kuriuose kituose Latvijos bankuose. Finansų detektyvais ne be pagrindo tituluojama kompanija konstatuoja, kad pasikartojančios „latviškos sąskaitos“ negalėjo būti tik sutapimas.

Moldovos įstatymai numato, jog įsigyjant 5 proc. viršijančią banko akcijų dalį reikalingas centrinio šalies banko leidimas.

Šį reikalavimą įtariami aferistai apėjo paprastai. Štai „Unibank“ akcininkų struktūra, „Kroll“ ataskaitos duomenimis, pakeista akcijas įsigyjant 21 naujam akcininkui. Kiekvienas iš jų įgijo 5 proc. nesiekiančią banko akcijų dalį. Taip bankus nuo galimai nepatikimų investuotojų atėjimo saugantis mechanizmas buvo apeitas pasitelkus elementarią matematiką.

Tarp tokiu būdu „Unibank“ akcininkų sąraše atsidūrusių įmonių – ir Škotijoje registruota kompanija „Novland Ltd“. Britų registro duomenimis, vienintelis šios įmonės akcininkas – lietuvis Remigijus Mikalauskas. Ir tai tik viena iš ilgo sąrašo įmonių, kuriose figūruoja ši pavardė. Bet apie tai – truputį vėliau.

„Kroll“ nustatė, kad iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusios įmonės sietinos su Moldovos verslininku I.Šoru. Taip pat nustatyta, kad visi trys panašiais būdais užvaldyti bankai milžiniškas lėšas paskolino būtent su šiuo žmogumi siejamoms palyginti šviežiai įsteigtoms įmonėms. Visą šią struktūrą „Kroll“ pakrikštijo „Šoro grupe“.

„Neabejotina, kad šios įmonės sudaro vieningą grupę (Šoro grupės įmones), o Ilanas Šoras yra jų bendrasis vardiklis. Šiuo metu neaišku, ar jis veikė vienas, ar su kitais, kol kas nenustatytais asmenimis“, – rašoma Moldovą sudrebinusioje ataskaitoje.

Keisti sandoriai su Rusijos bankais

Šioje istorijoje figūruoja ir su Kremliumi tiesiogiai siejamos Rusijos finansų įstaigos. Štai Rusijos vyriausybės valdomas bankas „Vnešekonombank“ (ataskaitoje vadinamas tiesiog VEB) pernai tapo stambiu „Banca de Economii“ akcininku su ketvirtadalio banko akcijų paketu. I.Šoras, kaip VEB atstovas, paskirtas banko valdybos nariu.

„Šoro ryšiai su VEB ir jo paskyrimo akcininko atstovu priežastys šiuo metu yra nežinomos“, – rašo „Kroll“.

Tyrėjai taip pat atrado įtartinus „Banca di Economii“ sandorius su dar viena Kremliui artima struktūra – „Gazprombank“. Nustatyta, kad per vos per kelias praėjusių metų lapkričio savaites „Banca di Economii“ indėlių vertė trijuose Rusijos bankuose – „Alef“, „Gazprombank“ ir „Interprombank“ – išaugo daugiau nei keturgubai: nuo 3,35 mlrd. Moldovos lėjų iki 13,96 milijardo. Skaičiuojant to meto euro ir lėjos kursu – nuo maždaug 177,5 mln. eurų iki daugiau nei 739 mln. eurų.

Gal ir nebūtų keista, jei ne įdomus sutapimas – „Kroll“ nustatė, kad tie patys Rusijos bankai tuo pačiu metu į Moldovos banką įnešė beveik identišką sumą – 13,95 mlrd. lėjų. Anot „Kroll“, taip greičiausiai imituotas didelis banko likvidumas, taip dirbtinai išpučiant jo skolinimo galimybes, o atsiradę pinigai panaudoti paskoloms, kurios išdalintos „Šoro grupės“ įmonėms.

O milijardai lėjų dingo labai greitai. „Kroll“ ataskaitoje rašoma, kad lapkričio 25 ir 26 dienomis „indėliai iš „Alef“, „Gazprombank“ ir „Interprombank“ sumažėjo iki nulio“. Lapkričio 28 d. šiuose bankuose nebeliko ir „Banca di Economii“ pinigų.

„Netikėta“ netektis: sudegė svarbiausi dokumentai

Visai šiai istorijai dar daugiau parako prideda keista aplinkybė. Prieš pat valstybės įsikišimą į „Banca di Economii“ mįslingai sudegė itin svarbūs dokumentai. Ir ne šio vieno, o visų trijų aferoje minimų bankų.

Prieš pat banko griūtį su „Šoro grupės“ paskolomis ir Rusijos bankais susijusius dokumentus, anot „Kroll“, – 12 maišų, buvo nutarta perkelti į archyvą. Tai patikėta įmonei „Klassica Force SRL“. Anot „Kroll“, banko personalas paliudijo, esą šią įmonę valdo I.Šoras.

Dokumentai sukrauti į įmonės furgoną, tačiau dėl vėlyvo meto, „Kroll“ duomenimis, vairuotojas esą pasiūlė transportavimą nukelti į kitą dieną, mašiną paliekant saugomame garaže. O per naktį, lyg tyčia, mašina buvo pavogta. Vėliau ji buvo surasta. Sudegusi, kaip ir joje buvę dokumentai.

„Lietuviška“ įmonė suvaidino itin svarbų vaidmenį

O dabar keliaukime į Škotiją. Royston Mains Street 18/2. Šiuo adresu rasite nedidelį butą visiškai neišvaizdžiame trijų aukštų name. Ir turbūt net nepagalvosite, kad per šį butą plaukia milžiniški pinigai.

Šiame bute virte verda ekonominis gyvenimas. Bent jau virtualiai. Čia veikia kompanija „Royston Business Consultancy Ltd“. Jungtinės Karalystės registro duomenimis, po 50 proc. įmonės akcijų valdo du lietuviai – jau minėtas 1963 m. gimęs R.Mikalauskas ir jo partnerė, 1978 m. gimusi Viktorija Žirnelytė.

„Royston Business Consultancy Ltd“ verčiasi, paprastai tariant, įmonių kepimu. „Mes esame profesionalai, besispecializuojantys JK įmonių registravime ir administravime. Turime ilgametę patirtį ir tiekiame visą spektrą korporatyvinių paslaugų“, – rašoma V.Žirnelytės profilyje socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Edinburgo bute registruota keli šimtai įmonių įvairiais juridiniais statusais. Šių įmonių valdyme dažnai figūruoja ir dviejų jau minėtų tautiečių pavardės.

„Kroll“ identifikavo bent dvi su lietuviais susijusias Škotijos įmones, veikusias Moldovos bankų istorijoje. Pirmoji – jau minėta „Novland Ltd“ – tiesiogiai dalyvavo vieno iš bankų valdyme. Antroji, kur kas svarbesnė, pakrikštyta turbūt laimę nešti turinčiu vardu – „Fortuna United LP“.

„Nurodoma, jog 2014 m. lapkričio 26 d. Ukrainoje, Kachovkoje, įvyko neeilinis BS (taip „Kroll“ trumpina „Banca Sociala“ pavadinimą, – aut. past.) akcininkų susirinkimas. Jo metu, kaip teigiama, patvirtintas BS paskolų, išduotų „Danmira SRL“, „Davema Com SRL“, „Caritas Group SRL“, „Contrade SRL“ ir „Voximar Com“ (tai įmonės iš „Šoro grupės“ sąrašo, – aut. past.), perleidimas JK registruotai „Fortuna United LP“, – rašoma „Kroll“ ataskaitoje.

Anot tyrėjų, prieš surengiant neeilinį akcininkų susirinkimą turėjo būti gautas centrinio banko leidimas, bet jo nebuvo. Be to, „Kroll“ įtaria, kad šiais sprendimais bankas pažeidė ir daugiau reikalavimų. O galutinis rezultatas toks, kad „Šoro grupės“ įmonės keliolika milijardų lėjų skolingos jau nebe Moldovos bankui, o „Fortuna United LP“.
Ši įmonė, skirtingai nei „Novland Ltd“, britų registrui teikia tik ribotą informaciją apie savo savininkus. Tai leidžia įmonės juridinis statusas „limited partnership“.

15min.lt gautuose „Fortuna United LP“ steigimo dokumentuose nurodomi du šios įmonės partneriai – Seišeliuose registruotos ofšorinės kompanijos „Trafford United Limited“ ir „Brixton Ventures Limited“. Pastarosios vardu pasirašo tautietis R.Mikalauskas. Autografas mirga ir prie „Trafford United Limited“, tačiau pavardės įskaityti šiame paraše neįmanoma – to nenustatė ir „Kroll“ ekspertai.

Seišeliuose registruotos kompanijos – itin kietas riešutas net labiausiai pasikausčiusiems finansų detektyvams. Šio mokesčių rojaus įmonių duomenys beveik neprieinami, ir daugelis pasaulio turtingųjų negaili didžiulių pinigų, kad už Seišelių kompanijų paslėptų savo turtus bei interesus. Taigi nieko nuostabaus, kad ir „Kroll“ detektyvai neaptiko tvirtų duomenų, patvirtinančių tikrųjų „Fortuna United LP“ savininkų tapatybę.

15min.lt pavyko susisiekti su „Šoro grupės“ bylą narstančiais Moldovos prokurorais, tačiau jie atsisakė telefonu teikti bet kokią informaciją apie „Kroll“ ataskaitoje figūruojančius lietuvius. Į raštu pateiktus klausimus Moldovos prokurorai kol kas neatsakė.

Centrine bankų aferos struktūra įvardijamas I.Šoras oficialiai įvardijamas įtariamuoju. Savo kaltę Moldovos verslininkas kategoriškai neigia.

Su R.Mikalausku ir V.Žirnelyte Lietuvos žurnalistams nepavyko susisiekti. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos tarnybų akiratyje šie tautiečiai kol kas nėra atsidūrę.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu