Šiame ir ateinančiuose straipsniuose pristatome jums ištraukas iš populiarios gydytojo Vadimo Dechtiario knygos „Natūralus lieknumas su NLP ir hipnoze“.
Apetito kontrolė
Napoleonas maitinosi labai nereguliariai, valgė greitai ir prastai. Tačiau vos tik jis pajusdavo apetitą, turėdavo iš karto jį patenkinti. Bet kokioje vietoje ir bet kuriuo metu lauko virtuvė jam ir karto patiekdavo žvėrieną, kotletus ir kavą.
Tik praėjusiame amžiuje mokslininkai atrado smegenyse pogumburį, reguliuojantį mūsų svorį. 1997-aisiais buvo atrastas hormonas leptinas, reguliuojantis mūsų apetitą ir signalizuojantis smegenis apie sotumą. 2005-aisiais amerikiečių mokslininkai aptiko dar vieną hormoną – obestatiną, atsakingą už medžiagų apykaitą organizme, apetito slopinimą ir svorio mažinimą.
Naujasis hormonas formuojasi iš to paties baltymo kaip ir grelinas – hormonas, keliantis apetitą. Šis faktas tapo didžiule mįsle mokslininkams, tačiau jie optimistiškai tikisi per ateinančius 5-10 metų išmokti kontroliuoti apetitą. Mums žadama nauja dopingų karta.
Tačiau juk šiuos savo nepakartojamo gyvenimo metus galite pragyventi ne kovodami su savo vis sunkėjančiu kūnu, o mėgaudamiesi visais liekno kūno privalumais. O tai, kad šiuo metu skaitote šį skyrių, byloja, kad jūs pakankamai subrendote tam, kad sužinotumėte, kaip perprogramuoti savo smegenis vaizduotės pagalba. Keliaujame toliau!
Vienas iš efektyviausių savo būsenos keitimo metodų yra darbas su pojūčiais kūne – taip vadinamas permodeliavimas (repatterning), kas iš esmės reiškia „įprasto pojūčių ciklo pakeitimą“. Permodeliavimas yra pagrįstas Richardo Bandlerio atradimais ir remiasi informacijos smegenyse funkcionavimo ir perdavimo principu. Šio principo esmė yra ta, kad viena nervų ląstelė perduoda informaciją kitai tam tikra kryptimi. Tam, kad būtų galima iššaukti kokią nors organizmo reakciją, tiek pojūčių, tiek elgesio lygmenyje, nervų aktyvavimas praeina kelią, kurį sudaro tam tikras neuronų skaičius. Pakartotinai išgyvenant tą patį jausmą ar dar kartą atliekant tą patį veiksmą, yra aktyvuojamos tos pačios nervų ląstelės tuo pačiu eiliškumu.
Šį procesą labai lengva pailiustruoti bet kokio judesio pavyzdžiu. Tam, kad galėtumėte sulenkti dešiniosios rankos rodomąjį pirštą, mūsų smegenyse įsijungia jo „projekcija“ – konkreti sritis, esanti kairiojo pusrutulio judėjimo zonoje. Kas kartą, kai bus sulenkiamas šis pirštas, nervų impulsas eis vienu ir tuo pačiu keliu per šią smegenų sritį. Lygiai tas pats principas valdo ir mūsų patirčių ir pojūčių atsiradimo mechanizmą. Tam, kad liftu važiuoti bijantis žmogus patirtų baimės būseną su visais būdingais simptomais, jam reikia, kas kartą pagalvojus apie liftą, aktyvuoti atitinkamą neuronų grandinę atitinkamoje smegenų srityje. Tam tikra „byla“ (failas) su supratimu „Liftas“ pas tokį žmogų stipriai susieta su byla „Baimė“, kurioje yra įrašyta pastovi baimės reakciją keliančių pojūčių seka (modelis). Ir tai dar ne viskas. Pagal Bandlerio prielaidą, tam, kad baimę jaustum ilgą laiką, ši grandinė turi būti sujungta, o aktyvavimo signalas turi keliauti ratu. Priešingu atveju, mūsų pojūtis būtų trumpalaikis, kaip, pavyzdžiui, tada, kai išsigąstame.
Pažiūrėkime, kas vyksta jūsų organizme, jums esant baimės būsenos (apskritai, bet kokios ilgalaikės būsenos, pavyzdžiui, jaučiant alkį). Šis jausmas turi kažkur prasidėti („krūtinėje“, „pilve“, „skrandyje“), plisti tam tikra kryptimi ir, suformavus visą ratą, sugrįžti į tą pačią vietą tam, kad dar kartą atliktų savotišką spiralės vingį – stipresnį ir apimantį didesnį plotą, ar, priešingai, silpnesnį.
Galite tai patikrinti tiesiog dabar, pagalvodami apie maistą, kuriam niekada negalėjote pasakyti „ne“. Galbūt tai šokoladas ar kiti saldumynai, o gal kiti patiekalai: pica, gruzdintos bulvytės, makaronai ir t.t. Kai kuriuos vien tas faktas, kad šaldytuve yra maisto, „verčia“ nuolat traukti prieš šaldytuvo susirasti ko užkąsti, ypač vakarais. Atkreipkite dėmesį, kokioje jūsų kūno vietoje dabar gimsta potraukis prisivalgyti. Duokite sau laiko kreiptis į kūną ir atrasti tą vietą. Kokiu būdu tas „alkio“ jausmas plinta? Ar jis kyla į viršų? O gal leidžiasi žemyn? Juda iš kairės į dešinę, o gal iš dešinės į kairę? Kaip šis jausmas cirkuliuoja jūsų viduje? Tai nustatyti jums bus kur kas lengviau, jei įsivaizduosite, kad šis pojūtis turi spalvą. Tarkime, tebūna jis raudonas. Arba bet kokios kitos spalvos. Jau įsivaizduojate? Tuomet esate pasirengęs Richardo Bandlerio padarytam atradimui.
Dr. Vadimas Dechtiaris
