Šiame ir ateinančiuose straipsniuose pristatome jums ištraukas iš populiarios gydytojo dr. Vadimo Dechtiario knygos „Natūralus lieknumas su NLP ir hipnoze“.

Bendravimas su skrandžiu

– Jei neišgyvenčiau, kad pilnėju, būčiau dar storesnė! – sakydavo viena ironiška dama. Tačiau tai ne tas bendravimas su savo organizmu, kokį aš jums noriu pasiūlyti.

Antsvorio turintys žmonės nenaudoja skrandžio komunikacijos su smegenimis mechanizmo, nepastebi tikrojo alkio jausmo, jau nekalbant apie sotumo signalus. Būtina šį mechanizmą atkurti.

Šįkart mes kalbame ne apie emocinį, o apie fiziologinį alkį. Jie skiriasi tuo, kad fiziologinis alkis stiprėja palaipsniui, o emocinio alkio priepuolis prasideda staiga. Su kažkuo susipykote ir pakilo apetitas. Vėliau išmoksime, kaip susitvarkyti ir su emocinės kilmės alkio jausmu.

Kai esate sotus, sveikas protas ragina sustoti. Tačiau kas vyksta realybėje? Žmonės ir toliau kemša į save maistą, net tada, kai tai daryti tampa vis sunkiau ir sunkiau. Tam yra daugybė priežasčių.

O dabar užmerkite akis ir prisiminkite, kada esate buvęs labai alkanas. Visą dieną daug dirbote ir neturėjote laiko net pagalvoti apie maistą, ir tik užbaigęs visus reikalus supratote, kad jaučiatės žvėriškai išalkęs. Sugrįžkite į tą būseną, pamatykite, ką tada matėte, išgirskite, ką girdėjote, ir tada vėl pajuskite buvusį alkį, kokio jis buvo stiprumo. Atmerkite akis. Dar kartą užsimerkite ir prisiminkite savijautą po gausių vaišių, pavyzdžiui, per Naujuosius Metus, gimtadienį ar Padėkos dieną. Prisiminkite tą persivalgymo jausmą. Grįžkite prie alkio jausmo. Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp šių radikaliai priešingų būsenų. Vėl pajuskite persivalgymą. Paskui vėl alkį. Leiskite organizmui suvokti skirtumą tarp tų dviejų būsenų.

Kai esate sotus, sveikas protas ragina sustoti. Tačiau kas vyksta realybėje? Žmonės ir toliau kemša į save maistą, net tada, kai tai daryti tampa vis sunkiau ir sunkiau. Tam yra daugybė priežasčių. Matant maistą lėkštėje sunku ir gaila palikti skanų gabalėlį. Pas daugelį žmonių veikia programos, įrašytos jų tėvų dar vaikystėje, kai juos vertė suvalgyti viską, kas yra lėkštėje.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu alkani žmonės buvo atvesti į restoraną ir jiems užsakyta gausybė maisto. Po kurio laiko lėkštės buvo tuščios. Kitą dieną tie patys žmonės vėl buvo pakviesti, su sąlyga, kad vėl ateis alkani, o jiems buvo pateiktas tas pats kiekis maisto. Tačiau šįkart kiekvienam dalyviui ant akių buvo užrištas juodas raištis. Valgydami užrištomis akimis visi eksperimento dalyviai ne tik nesugebėjo pabaigti savo patiekalų, bet ir pakomentavo, kad šįkart buvo ne taip skanu. Negaunant vizualinės informacijos, jiems teko labiau pasitikėti savo pojūčiais. Jie ėmė degustuoti tai, kas anksčiau nepateko į sąmonės akiratį.

Noriu pasiūlyti jums pratimą, kuris padės atkurti komunikaciją su skrandžiu. Įsivaizduokite, kad jūsų skrandis atrodo kaip mėgintuvėlis arba matavimo indas, kuris yra sugraduotas, kad būtų matyti, kiek jis yra užpildytas. Skirtingi užpildymo lygiai yra sužymėti skirtingomis spalvomis. Labai svarbu, kad pasitreniruotumėte ir išmoktumėte susieti šį paveikslą vidiniame įsivaizduojamame ekrane su realiais pojūčiais skrandyje.
1. Kildami nuo mėgintuvėlio apačios, įsivaizduokite ir nustatykite pačią komfortabiliausią, „žaliąją“ zoną. Tai yra ta riba, kurioje būdami jūs jausitės geriausiai. Kitaip sakant, tai yra tas maisto kiekis, kuris jums yra būtinas, kad numalšintumėte alkį ir pasimėgautumėte skoniu.

2. Kita zona – „geltonoji“, kai jaučiate, kad šiek tiek „padauginote“. Tai pasireiškia diskomfortu, skrandžio įsitempimu, perpildymo pojūčiu.

3. Toliau – „oranžinė“ zona. Tai mechaninio perpildymo zona, kai suprantate, kad nebegalite praryti nė kąsnelio ir pradedate jaustis iš tiesų blogai.

4. Yra ir raudonoji zona. Jei valgydami pasiekiate raudonąją zoną, vadinasi, pas jus pažeisti visi reguliaciniai ir apsauginiai mechanizmai, o jūs savo gyvybei keliate rimtą pavojų.

Jums reikia išmokti kreipti dėmesį į tai, kiek paprastai pripildote savo „mėgintuvėlį“. Koks būna jausmas? Taip pat labai svarbu įsisąmoninti taisyklę – visada likti „žaliosios“ zonos ribose.

Ateinančias tris savaites išbandykite šį pratimą valgymo metu (nepamirškite lėtai ir gerai sukramtyti maisto). Tiesiog pažiūrėkite į tai kaip į žaidimą. Svarbiausia – pasakyti sau „stop“, kai užsipildo žalioji zona.

Dr. Vadimas Dechtiaris