Ką šiomis dienomis Vašingtone galėtume pakrikštyti didžiausiais progreso stabdžiais? Jei kelis pastaruosius metus nors kiek sekėte politikos aktualijas, atsakymas jus gali nemenkai nustebinti. Beveik penkerius metus Kongreso demokratai respublikonams sėkmingai lipino „ne“ partijos etiketę už tai, kad šie naudojosi Senato obstrukcijos taisykle, kad paprastu daugumos balsavimu užkirstų kelią įstatymų priėmimui ir prezidento nominuojamų asmenų patvirtinimui. Antradienį buvo apsikeista vaidmenimis: šįkart kelią pastojo demokratai.
Visi 46 naujosios mažumos senatoriai suvienijo jėgas, kad pasipriešintų $40 milijardų krašto apsaugos departamento biudžeto įstatymo projektui, kuriuo Atstovų rūmų respublikonai siekė atšaukti vienašališką prezidento Baracko Obamos žingsnį apsaugoti nelegaliai šalyje esančius imigrantus nuo deportacijos. Įstatymo projektui pritarė 51 kongresmenas, tačiau iki 60 narių daugumos, kuri garantuotų įstatymo projekto svarstymą Senate, balsų pritrūko. Respublikonai pažadėjo pabandyti dar kartą, tačiau jau tampa pakankamai akivaizdu, kad jiems teks rasti kitą būdą, kaip užtikrinti tolimesnį šio departamento finansavimą iki galutinio vasario 27 dienos termino, kai baigiasi dabartinio finansavimo laikotarpis.
Tai buvo įdomus demokratų taktinis žingsnis. Jie galėjo leisti Kongresui priimti šį įstatymo projektą, nes garantuotai žino, kad prezidentas Obama jį tikrai vetuos. Buvęs daugumos, o dabar – mažumos – lyderis Harry Reidas anksčiau buvo sakęs, kad nenori atkartoti respublikonų obstrukcijos strategijos, kuri jam kainavo tiek nervų ir kantrybės jo vadovavimo Senatui metu. Leisti priimti krašto apsaugos departamento įstatymo projektą būtų puikus būdas praktiškai įrodyti tokius savo ketinimus. Tačiau reikalas yra tame, kad demokratai taip pat puikiai žinojo, kad jei jie leis respublikonams savaitę ar dvi sugaišti diskutuojant dėl šio įstatymo projekto ir jį priiminėjant, tai būtų paprasčiausias brangaus laiko švaistymas – juk liko tiek mažai laiko iki baigsis departamento finansavimas. O įstatymo projekto laikymas įklampinus į procedūrinį purvą apsunkina gyvenimą naujajam daugumos lyderiui Mitchui McConellui, kuris su malonumu pasinaudotų galimybe dėl nepriimto įstatymo apkaltinti Obamos veto, nei sunkiai suprantamas balsavimo taisykles. Šitaip atsakomybė rasti sprendimą vis tiek krenta ant respublikonų pečių.
Šie debatai dėl krašto apsaugos departamento finansavimo mums jau įprastą Vašingtono politinę dinamiką apvertė aukštyn kojom. Sunku įsivaizduoti karingai nusiteikusius George’o W. Busho eros respublikonus, reikalaujančius kokių nors sąlygų bet kokių su nacionaliniu saugumu susijusių įstatymų atveju. Tačiau štai dabar jau demokratai yra tie, kurie kaltina respublikonus „žaidžiant politinius žaidimus su nacionaliniu saugumu“, kaip antradienį išsireiškė tiek Obama, tiek Reidas. Žinoma, senatorius Tedas Cruzas atkirto, kad „obstrukcija krašto gynybos finansavimui, tam, kad būtų apsaugota Konstitucijai prieštaraujanti prezidento Obamos amnestija, yra aukščiausio lygio Senato demokratų neatsakingumas“. Tačiau respublikonų lyderiai gerai žino, kad net Atstovų rūmų patvirtintas įstatymo projektas niekada nebūtų prezidento pasirašytas. Štai kodėl Atstovų rūmų spikeris Johnas Boehneris jau ruošiasi duoti leidimą kelti ieškinį prezidento veiksmams imigracijos srityje – tai, galima sakyti, tam tikras atsarginis planas.
Dabar respublikonams privalu atrasti būdą, kaip užtikrinti, kad net ir po vasario 27 dienos tūkstančiai pirmosiose šalies eilėse esančių saugumo agentų ir toliau gautų atlyginimus. (net jei ir nebūtų pratęstas finansavimas, didžioji departamento dauguma nenutrauktų darbo, mat didžioji dalis jo darbuotojų yra laikomi būtinais – tiesiog užsilaikytų jų atlyginimai). Demokratai tikisi, kad respublikonai iš įstatymo projekto apskritai išbrauks visas su imigracijos sritimi susijusias šalutines nuostatas, tačiau respublikonų lyderiai gali bandyti atrasti bent jau simbolinį būdą apriboti prezidento politiką – vien tam, kad nenukentėtų jų savigarba. Kaip ten bebūtų, antradienio balsavimas mums parodė, kad nepaisant demokratų skundų dėl respublikonų procedūrinių manevrų, kai jie vadovavo paradui, dabar, apsikeitus vaidmenims, jie ir patys nevengia taikyti oponentų išbadytų metodų.
