Stambiosios amerikiečių kompanijos labai dažnai elgiasi kaip bjaurūs kaimynai, kurie išmėto jūsų namų raktų kopijas po visą miestą. Tada, kai jums išvykus apiplėšiami jūsų namai, kaimynai sumurma, „labai apgailestaujam“, tačiau visi nuostoliai yra jūsų problema. Kita vertus, tie patys kaimynai mielai pasisiūlytų atidžiau prižiūrėti jūsų namus – už nemenką sumelę, žinoma. Pasibjaurėtini kaimynai, tiesa? Pasibjaurėtinos stambiosios amerikietiškos kompanijos.
Po įsilaužimo į kredito kompanijos „Equifax“ duomenis kilęs skandalas dar kartą patvirtino milžinišką JAV problemą – milžiniškos korporacijos visiškai nesiskaito su mūsų privatumu ir finansiniu saugumu. Kompanijos susigriebia mūsų asmeninę informaciją (vardus, adresus, socialinio draudimo numerius, bankų sąskaitas, vairuotojo pažymėjimų numerius ir taip toliau) be mūsų žinios ir sutikimo, o tada visiškai nepasirūpina jų tinkamai apsaugoti nuo nusikaltėlių.
O už tai sumokėti tenka mums. Sveiki atvykę į ilgus metus trunkančią kovą dėl jums nepriklausančių sąskaitų, bandymo atgauti teisę išsimokėtinai pirkti automobilį, ilgų svarstymų, kodėl jūs taip ir nesulaukėte to darbo pasiūlymo, ar net jums gresiančių svetimų kriminalinių kaltinimų. Ir nors dabar Vašingtone madinga kalbėti apie reglamentavimo mažinimą, mūsų teisei į privatumą yra iškilęs kritinis pavojus, kuris reikalauja rimtų valdžios veiksmų.
Praėjusią savaitę buvo įsilaužta į „Equifax“ duomenų bazę ir pasisavinta visa maždaug 143 milijonų amerikiečių asmeninė informacija, su kuria galima padaryti viską – nuo vairuotojo pažymėjimo svetimu vardu išsiėmimo iki kredito sąskaitos atsidarymo ir pinigų, kuriuos vėliau teks grąžinti kitiems, švaistymo. Pasak tapatybės vagysčių išteklių centro, tai buvo mažiausiai 976-as įsilaužimo į asmeninius gyventojų duomenis atvejis šiais metais.
Be griežtesnio reglamentavimo, situacija tik blogės. Kadangi kompanijoms negresia jokia atsakomybė, jos neturi priežasčių stiprinti savo kibernetinio saugumo. Korporacijoms labiau apsimoka remti Vašingtono politikų kampanijas, kad šie užtikrintų, jog jokie reglamentai nekaišiotų pagalių į nevaržomos korporacijų savivalės ratus.
Kaip praneša „Wall Stree Journal“, likus keliems mėnesiams iki šio įsilaužimo į „Equifax“, kompanija užsiėmė aktyviu lobizmu, siekdama, kad įstatymų leidėjai sumažintų reglamentavimą. O blogiausia yra tai, kad kompanija gali labai nemenkai pasipelnyti iš šio įsilaužimo, jei tai privers daugiau žmonių rinktis specialią mokamą jų duomenų apsaugos programą.
Kodėl tuomet Kongresas nieko nesiima daryti, nors šie metai, pagal įsilaužimo į asmeninius duomenis rodiklius, yra rekordiniai? Nes politikai turi svarbesnių reikalų – jiems reikia užtikrinti, kad mes negalėtume patraukti kompanijų teisminėn atsakomybėn, kai iš jų yra pavagiama pati jautriausia mūsų informacija. Vartotojų finansinės apsaugos biuras išleido įsaką, apsaugantį vartotojų teisę kreiptis į teismą, tačiau Atstovų rūmuose liepą buvo nubalsuota dėl šio įsako atšaukimo. Dabar šis įstatymo projektas yra svarstomas Senate.
Reaguodama į visuomenės spaudimą „Equifax“ pirmadienį paskelbė, kad 30 dienų laikotarpiui panaikina mokestį žmonėms, norintiems įšaldyti savo kreditinę informaciją. Kaip miela iš jų pusės. Tačiau dabar reikia rimtesnių veiksmų.
Vašingtone sklando daug racionalių pasiūlymų: kompanijos turi būti įpareigotos iš karto pranešti apie visus įsilaužimus; žmonės turi turėti teisę gauti nemokamas savo kreditingumo ataskaitas kada panorėję; asmenys turi turėti galimybę įšaldyti savo paskyras ir jas „atšildyti“ be jokių papildomų mokesčių; turi būti apribojama, kokią informaciją korporacijos gali rinkti ir saugoti; turi būti rastas kitas būdas identifikuoti žmogų, ne tik socialinio draudimo numeris, kurio neįmanoma pakeisti, net jei jį iš jūsų kažkas pavogė. Kai pavagiama tapatybė ir žmogaus vardu atidaromos sąskaitos, aiškintis situaciją ir bylinėtis turėtų duomenų apsaugoti nesugebėjusi kompanija, o ne nukentėjęs vartotojas. Privalo būti griežtinama atsakomybė už nesugebėjimą apsaugoti asmens duomenų.
Europos Sąjungoje įstatymai reikalauja kompanijų informuoti gyventojus, kaip yra renkama, saugoma ir platinama jų asmeninė informacija. JAV turėtų daryti taip pat. Ekspertai pataria mums būti itin atsargiems, nepakliūti į apgavikų pinkles, tikrinti, ar kreditinių kortelių išklotinėse nėra jums nepriklausančių išlaidų. Tačiau mes patys mažai ką galime padaryti. Tikrasis sprendimas yra priversti Amerikos korporacijas geriau saugoti šimtų milijonų vartotojų, sunešančių joms turtus, asmeninius duomenis.
