Kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pasižymėjo optimizno suteikiančiu skeptiškumu Vidurio Rytų klausimu.
„Visi, kurie bent prisilietė prie Vidurio Rytų, smarkiai nudegė. Mes nudegėme“, – kalbėjo Trumpas prezidento rinkimų kampanijos metu.
Jis taip pat norėjo pasirodyti ir kaip kietas vyrukas, todėl savo susitikimuose su rinkėjais ne kartą pasižadėjo sunaikinti „Islamo valstybę“. Panašu, kad ši jo pusė nugalėjo – Trumpas dabar sėdi Baltuosiuose rūmuose apsuptas generolų. Administracija padidino karinių veiksmų Vidurio Rytuose skaičių: daugiau karių, daugiau atakų, daugiau misijų. Tačiau kokia strategija slepiasi po visu tuo?
Kovos su „Islamo valstybe“ metu JAV pajėgos agresyviai iniciavo atakas. Dėl to padidėjo civilių mirčių Irake ir Sirijoje skaičius. Praėjusią savaitę JAV numušė Sirijos karinį lėktuvą, o dėl to Vašingtonas susipyko su pagrindine Sirijos sąjungininke Rusija. Taip pat neaišku ir tai, kuo Amerikos priešiškumas Basharo Assado režimui padeda kovoje su „Islamo valstybe“ ar jai trukdo. Jeigu režimas nusilps, sustiprės pagrindinės opozicijos pajėgos – įvairios islamo kovotojų grupuotės, tarp kurių yra ir IS. Administracija visus tik dar labiau supainiojo paaiškinusi, kad nors ir puolė Assado pajėgas, su Assado režimu karas nevyksta, o lėktuvas buvo numuštas savigynos tikslais. Dar keletas tokių „savigynos“ atvejų ir Amerikos kariai gali atsidurti mūšio lauke Sirijoje.
Afganistane Trumpas delegavo 4000 naujų karių Gynybos sekretoriui Jamesui Mattisui bei kitiems vyresniesiems armijos lyderiams. Tačiau netgi pasižymėjusių generolų požiūriai į perspektyvas turi ribas. Pavyzdžiui, karininkai gali pasakyti, kad gali užimti pilį. Tačiau ar ši pilis padės platesnei Amerikos strategijai? Ar išvis apsimoka užimti šią pilį iš finansinės pusės? Ar tokia misija nenublankina svarbesnių Amerikos interesų kitose pasaulio vietose? Tokius klausimus privalo atsakyti šalies vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
JAV pajėgos Afganistane tupi jau 16 metų. Karių skaičius šioje šalyje buvo padidintas bent keletą kartų. Šiai šaliai Amerika išleido beveik trilijoną dolerių. Praėjusiais metais JAV parama Afganistanui siekė beveik 40 procentų šios šalies BVP, tačiau Mattisas pripažino, jog Jungtinės Valstijos „vis dar nelaimi.“ Jeigu 130 tūkstančių karių nesugeba pasiekti pergalės, ką padarys papildomi 4 tūkstančiai?
Jemene Jungtinės Valstijos šiuo metu aktyviai dalyvauja konflikte, kuris nėra susijęs su karu prieš radikalaus islamo teroristus. Vašingtonas ir toliau kursto Saudo Arabijos karą prieš Iraną. Dėl šio karo karalystė sudarė de facto aljansą su al-Qaeda Jemene. Naujasis Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmas neplanuoja nieko keisti, nors konfliktas nenusisekė taip, kaip buvo tikėtasi ir virto tikra humanitarine katastrofa. „UNICEF“ duomenimis, kas dešimt minučių Jemene nuo išvengiamų priežasčių žūva vienas vaikas. Vargingiausia arabų pasaulio šalis virto visiška dykyne, kurioje teroristų grupuotės galės dominuoti dar keletą dešimtmečių.
Beveik visose situacijose, į kurias yra įsivėlusios Amerikos pajėgos, sprendimai yra politiniai, o ne kariniai. Kariniai veiksmai be strategijos ir rimto politinio bei diplomatinio proceso negali būti sėkmingi ir yra labiau linkę sukelti neigiamus padarinius.
Kampanijos metu buvo panašu, jog Trumpas yra giliai susimąstęs apie Amerikos vaidmenį Vidurio Rytuose.
„Tai visiškai nepanašu į mane, nes aš paprastai esu labai aktyvus, tačiau visų pirma reikėtų prisėsti ir pasižiūrėti, kas dedasi“, – kalbėjo Trumpas.
Taip. Po 16 metų besitęsiančio karo, šimtų tūkstančių žmonių mirčių, trilijonų iššvaistytų dolerių ir masyvaus regioninio nestabilumo, kažkam Vašingtone reikėtų sustoti ir paklausti: „Palaukit, kas čia dedasi?“
