Kadaise maistas buvo laikomas energijos ir malonumo šaltiniu. Bet šiandien pietų stalas virsta kone minų lauku.

Ar tiesa, kad perdirbta mėsa tokia pat kenksminga kaip cigaretės? Ar tikrai kava gali sukelti infarktą? O kviečiai, iš kurių kepama duona, kenkia smegenims? Net burbuliukai gazuotuose gėrimuose, ir tie yra pripažinti pavojaus šaltiniu. O blogiausia yra tai, kad sveikos mitybos rekomendacijos nuolatos keičiasi. Ištyrinėję visus šiuo metu turimus duomenis, pamėginkime susigaudyti visoje šioje painiavoje. Jums tikriausiai bus malonu sužinoti, kad daugelis jūsų mėgstamų produktų anaiptol nėra sulėtinto veikimo bomba, kad ir kas būtų teigiama.

Šoninė ir kumpis

Iš tiesų: PSO paskelbė, kad yra neginčijamų įrodymų, jog perdirbta mėsa gali skatinti tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi. Tačiau pavojus yra ne toks didelis, kaip bando įtikinti kai kurios žiniasklaidos priemonės. Britų onkologijos tyrimo centro duomenimis, tiesiosios žarnos vėžys yra gana retas susirgimas. Visiškai atsisakius mėsos, tokio auglio išsivystymo rizika per gyvenimą siekia 5,6 proc. Bet net kasdien valgant šoninės ir kumpio, tikimybė susirgti padidėja tik iki 6,6 proc. Kitaip tariant, iš šimto žmonių, kurie nustos valgyti šoninę, vėžio dėl to išvengs tik vienas. Norėdami palyginti, patyrinėkime analogiškus duomenis apie tabako vartojimą: iš šimto žmonių, metusių rūkyti, cigarečių atsisakymas 10-15-kai gali išgelbėti gyvybę. Visiškai kitas vaizdas, tiesa? Bet vis dėlto įpročio per dieną suvalgyti 20 riekelių šoninės, ko gero, reikėtų atsisakyti. Panašių produktų vartojimo norma vidutiniškai būtų 70 g per dieną - tai maždaug trys šoninės riekelės arba dvi dešrelės.

Išvada: Taigi kiaušinienė su šonine gal ir nėra tokia naudinga kaip lėkštė avižų dribsnių, bet ir nenuodinga.

Kava

Iš tiesų: Įrodymų, kad kavos puodelis gali žmogų per anksti nuvaryti į kapus, beveik nėra. Maža to, tikėtina, kad yra kaip tik priešingai. 2012 m. autoritetingame Amerikos leidinyje „New England Journal of Medicine“ buvo publikuoti 400 tūkst. amerikiečių sveikatos stebėjimo 13 metų duomenys. Mokslininkai nustatė, kad žmonėms, per dieną išgeriantiems 3-6 puodelius kavos, tikimybė mirti šiuo laikotarpiu buvo 10 proc. mažesnė. Jie rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių bei infekcinėmis ligomis, taip pat insultu ir diabetu. 2014 m. apžvelgus įvairių tyrimų, kuriuos atliekant buvo stebima daugiau kaip milijono žmonių sveikatos būklė, rezultatus, vaizdas susidarė analogiškas: žmonėms, kurie per dieną išgerdavo 4 puodelius kavos, tikimybė mirti buvo 16 proc. mažesnė. Priminsime, kad čia kalbama vien apie stebėjimų, o ne eksperimentų rezultatus. Nors mokslininkai stengėsi atsižvelgti ir į kitus veiksnius, iš tokių tyrimų neįmanoma suprasti, ar kava ir buvo širdį apsaugantis veiksnys, ar yra kitas paaiškinimas. Gali būti, kad sveiki žmonės tiesiog labiau mėgsta kavą. Beje, ši „priklausomybė“, palyginti su kitomis, yra gana nepavojinga.

Išvada: Gal kava ir nėra „eliksyras“, kaip kai kas mano, bet bent jau puodelį espreso ryte galima sau leisti.

Kviečiai

Iš tiesų: Tikru glitimo netoleravimu, kuris vadinasi celiakija ir pažeidžia žarnyną, sukeldamas virškinimo sutrikimus, serga labai mažai žmonių - apie 1 proc. Kiti žmonės, nesergantys celiakija, gali būti gana jautrūs glitimui: nuo nedidelės dozės simptomai nepasireiškia, tačiau duonos pavalgius per daug, gali atsirasti diskomfortas. Toks padidėjęs jautrumas glitimui aiškinamas prieštaringai: nemalonią būseną gali sukelti ne glitimas, esantis kviečiuose, o įvairūs baltymai ir angliavandeniai, kurių taip pat yra ir kituose maisto produktuose, tarp jų - vaisiuose. Tokiu atveju vien kviečių atsisakymas simptomų nepalengvins. O kai kurie žmonės laikosi beglitiminės dietos net nejausdami kokių nors konkrečių simptomų, tiesiog todėl, kad kviečius laiko toksiškais. Populiarus teiginys, kad produktai, kurių pagrindas yra kviečiai, sukelia organizme uždegiminius procesus, kurie gali paskatinti kognityvinę disfunkciją ir padidinti rimtų ligų, kaip Alzheimerio liga, išsivystymo riziką. Nepaisant to, kad vartojant pernelyg daug angliavandenių turinčio maisto galima pakenkti smegenims, rupiai maltų kvietinių miltų gaminiai vis dėlto yra naudingesni už kitus energijos šaltinius, nes virškinant kviečius energija išskiriama lėčiau.

Išvada: Žmonės valgo kviečius jau mažiausiai 10 tūkstančių metų, ir jeigu jums nenustatyta alergija kviečiams, rimtų priežasčių atsisakyti šio produkto nėra. Bent jau tol, kol bus surinkta daugiau duomenų.

Sviestas, sūris ir riebus pienas

Iš tiesų: Dešimtmečius mums buvo teigiama: sotieji riebalai, esantys svieste, sūryje ir riebiame piene, didina cholesterolio kiekį kraujyje ir kartu infarkto riziką. Dėl to daugelis medicinos atstovų ragino vartoti daugiau margarino ir aliejaus, sočiuosius riebalus keičiant polinesočiaisiais, tradiciškai naudojamais Viduržemio jūros regiono virtuvėje, kuri yra sveikos mitybos pavyzdys. Tačiau pastaraisiais metais mus užgriuvo labai įdomių faktų, prieštaraujančių šiai visuotinai žinomai „tiesai“, srautas. Išanalizavę visus turimus duomenis, išsamios apžvalgos, neseniai publikuotos Amerikos mokslo žurnale „Annals of Internal Medicine“, autoriai daro išvadą, kad „gausus sočiųjų riebalų vartojimas nėra susijęs su širdies koronarinės ligos išsivystymu“. Keisčiausia yra tai, kad nors paprastas pienas ir sviestas yra tikra kalorijų bomba, riebių pieno produktų mėgėjams nutukimas išsivysto ne dažniau negu tiems, kas renkasi liesą pieną. Maža to, pagal 12 įvairių tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad tie žmonės vidutiniškai yra liesesni už lieso pieno gaminių vartotojus. Galbūt esmė yra ta, kad patys riebalai padeda reguliuoti medžiagų apykaitos procesus, ir todėl organizmas efektyviau degina kalorijas, arba riebūs pieno produktai ilgam nuslopina alkio jausmą, mažindami poreikį užkrimsti ko nors kenksmingo.

Išvada: Kol kas nežinoma, kodėl, bet gali būti, kad riebūs produktai netrukus bus pripažinti dietiškais.

Pasterizuotas pienas

Iš tiesų: Paplitęs įsitikinimas, kuo „natūralesnis“ maistas, tuo jis naudingesnis, todėl kai kas ėmė vengti pasterizuoto pieno. Šios teorijos šalininkai mano, kad pasterizuojant žūva daugelis vertingų maisto medžiagų, esančių piene, tarp jų baltymai, apsaugantys organizmą nuo alergijos. Be to, jų manymu, pasterizuojant žūsta „naudingi mikrobai“, kurie būtų naudingi žarnyno mikroflorai. Tačiau daugelis medikų yra įsitikinę, kad tokios išvados yra pirmalaikės. Silpnai kaitinant turi išlikti visos maisto medžiagos. Be to, mažai tikėtina, kad šviežiame piene esančios naudingosios bakterijos būtų organizmui tokios svarbios. Kad virškinant išliktų ir į žarnyną patektų pakankamas tokių bakterijų kiekis, jų kolonijos turėtų būti tūkstančius kartų didesnės. Negana to, šviežias pienas gali būti pavojingas, juk jis pasterizuojamas, kad būtų sunaikinti mikrobai.

Išvada: Prieš puolant gerti šviežią pieną ir rizikuojant susigriebti pavojingą infekciją, vertėtų palaukti tokių keistų teiginių mokslinio patvirtinimo.

Kiaušiniai

Iš tiesų: Kadaise buvo manoma, kad kiaušiniai, kaip ir įprasto riebumo pienas, prisideda prie aterosklerozės vystymosi ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Šiuose teiginiuose dalis tiesos gal ir yra, bet sveikam žmogui iki 7 kiaušinių per savaitę tikrai neturėtų pakenkti.

Išvada: Kiaušinius reikėtų pripažinti nepavojingu ir vertingu baltymų šaltiniu.

„Dietiniai“ nealkoholiniai gėrimai

Iš tiesų: Mes jau žinome, kad nesaikingas cukraus vartojimas gresia nutukimu, diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. O ką galima pasakyti apie dirbtinius saldiklius, cukraus pakaitalus, dedamus į „dietinius“ gėrimus? JAV nacionalinis onkologijos institutas nustatė, kad žmonėms, vartojantiems labiausiai paplitusį cukraus pakaitalą - aspartamą, rizika susirgti smegenų vėžiu, leukemija ar limfoma nedidėja. Matyt, tą patį galima pasakyti ir apie kitus cukraus pakaitalus.

Išvada: Galbūt dirbtiniai saldikliai - mažiausias blogis. Nors jie gali kenkti, bet vis dėlto ne tiek, kiek kenkia cukrus.

Šaltinis: Respublika.lt