Štai ir sulaukėme kol kas paties ryškiausio ženklo, kokią įtaką padarė Aukščiausiojo teismo teisėjo Antonino Scalia mirtis. Antradienį profesinės sąjungos pasiekė pergalę labai svarbioje byloje, kurią kadaise jos atrodė pasmerktos pralaimėti. Aukščiausiojo teismo teisėjai pranešė, kad jų nuomonė dėl sprendimo, ar valstybinio sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos gali rinkti mokesčius iš darbuotojų, pasirenkančių nestoti į jas, pasidalino 4-4. Šitaip pasidalinti balsai toliau leidžia galioti Apeliacinio teismo sprendimui, palaikančiam šią praktiką.
Toks rezultatas yra labai netikėtas, mat iki šiol buvo tikima, kad Aukščiausiasis teismas sprendimu 5-4 panaikins šią beveik 40 metų galiojusią sistemą. Mirus Scalia, kuris, kaip buvo tikėtasi, turėjo balsuoti profesinių sąjungų nenaudai, Aukščiausiasis teismas dirba tik su aštuonių teisėjų sąstatu. Galutiniame paskelbtame nutarime nėra detalizuojama, kaip balsavo kiekvienas teisėjas, o tik konstatuojama, kad lieka galioti Apeliacinio teismo sprendimas.
Tai yra didžiulis smūgis konservatyviosioms grupėms, kurios paskyrė ilgus metus, kad priverstų teismą panaikinti 1977 metų precedentą, kuris leidžia profesinėms sąjungoms rinkti „sąžiningos dalies“ mokesčius tiek iš savo narių, tiek iš į sąjungos gretas neįstojusių darbuotojų. Šios lėšos keliauja padengti kolektyvinio derėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas buvo paskelbtas praktiškai tuo pat metu, kai kandidatas į Aukščiausiąjį teismą Merrickas Garlandas turėjo susitikti su senatoriumi iš Ilinojaus Marku Kirku – tai turėjo būti jo pirmasis susitikimas su respublikonu senatoriumi. Prezidentas Barackas Obama nominavo Garlandą užimti Scalia vietą, tačiau Senato respublikonų lyderiai pasižadėjo nerengti kandidatūros svarstymų ir nebalsuoti dėl kandidatūros tol, kol nebus išrinktas naujasis prezidentas.
Toks rezultatas yra labai netikėtas, mat iki šiol buvo tikima, kad Aukščiausiasis teismas sprendimu 5-4 panaikins šią beveik 40 metų galiojusią sistemą. Mirus Scalia, kuris, kaip buvo tikėtasi, turėjo balsuoti profesinių sąjungų nenaudai, Aukščiausiasis teismas dirba tik su aštuonių teisėjų sąstatu.
Ši profesinių sąjungų byla yra vienas iš kelių svarbių ginčų, kuriuose Scalia balsas turėjo nulemti persvarą konservatoriams palankaus sprendimo link. Kai sausį vyko paskutinis šios bylos svarstymas, Scalia ir keturi kiti konservatyvių pažiūrų teisėjai aiškiai leido suprasti, kad jie yra pasirengę suduoti smūgį profesinėms sąjungoms. Kadangi Aukščiausiojo teismo sprendimai įsigalioja tik tada, kai jie yra oficialiai paskelbiami, visa tai, ką Scalia darė ar sakė bylos metu, jos rezultatui įtakos neturėjo.
Ilinojaus gubernatorius Bruce’as Rauneris suskubo šį Aukščiausiojo teismo sprendimą pavadinti „tragišku“ ir „netektimi žodžio ir politinės išraiškos laisvei Jungtinėse Valstijose“.
Teismo sprendimas prieštarauja gubernatoriaus reformų planui, kuriame yra numatomi „darbuotojų laisvės įstatymai“, kaip tik ir numatantys, kad atsisakiusiems stoti į profesines sąjungas darbuotojams nereikės mokėti nario mokesčių. Gubernatorius patikino, kad savo planų neatsisakys, ir pažadėjo bylinėtis dėl to, kad darbuotojai nebūtų verčiami mokėti profesinėms sąjungoms.
Aukščiausiojo teismo svarstytoje byloje mokytojos iš Kalifornijos, remiamos konservatyviosios grupės, tikino, kad tai, jog jos, nebūdamos narės, yra verčiamos mokėti profesinės sąjungos mokesčius, pažeidžia sąjungoms nepriklausančių darbuotojų, nepritariančių profesinės sąjungos pozicijai ir sprendimams, žodžio laisvę. Ankstesnis bylą svarstęs teismas suabejojo 1977 metų precedento, „Abood prieš Detroito švietimo tarybą“, gajumu, tačiau dviejų prieš tai buvusių bylų atveju, precedento vis dėlto nepanaikino. 1977-ųjų byloje teismas nusprendė, kad valstybinio ir viešojo sektoriaus darbuotojai gali mokėti mokestį profesinei sąjungai, jei iš jų surinktos lėšos nėra naudojamos politiniams tikslams.
Pagrindinė ieškovė dabartinėje byloje buvo valstybinės mokyklos mokytoja iš Orange apygardos Rebecca Friedrichs, kuri tikino iš Kalifornijos mokytojų asociacijos pasitraukusi dėl pažiūrų skirtumų, tačiau iš jos ir toliau reikalaujama mokėti $650 per metus derybų išlaidoms padengti.
Ši byla turi įtakos daugiau nei 5 milijonams darbuotojų 23 valstijose ir Vašingtone, kuriuos prie derybų stalo atstovauja profesinės sąjungos. Profesinių sąjungų atstovai nerimauja, kad jei prarastų dešimtis milijonų iš mokesčių surenkamų lėšų, tai apribotų jų galią derėtis dėl aukštesnių atlyginimų ir geresnių sąlygų valstybinio sektoriaus darbuotojams. Šią bylą profesinių sąjungų atstovai pavadino koordinuotomis konservatyviųjų grupių pastangomis susilpninti organizuotas darbuotojų teises. Amerikos federalinių, valstijų, vietos ir savivaldybių darbuotojų (AFSCME) sąjungos prezidentas Lee Saundersas sakė, kad visi profesinės sąjungos atstovaujami mokytojai turi teisinę prievolę mokėti mokestį, nes sąjunga atstovauja visus mokytojus, nesvarbu, ar jie yra jos nariai. Jis taip pat šią bylą pavadino „politiniu puolimu“ prieš profesines sąjungas ir „bandymais nutildyti dirbančių šeimų balsus“.
