Istoriškai Atstovų rūmų pirmininkai šį postą palieka skandalų ir intrigų sūkuryje arba tada, kai juos gėdingai atmeta rinkėjai. Priešingai, Paulo Ryano trečiadieninis pranešimas apie tai, kad jis nesieks perrinkimo ir metų pabaigoje paliks postą, buvo visiškai ramus, o priežastimi jis nurodė pačią „vašingtoniškiausią“ priežastį – norą daugiau laiko praleisti su šeima.
Tačiau, nepaisant nerūpestingos Ryano povyzos, jo sprendimas turės audringų pasekmių – liko vos septyni mėnesiai iki rinkimų, kurių metu bus nuspręsta, ar jo įpėdinis bus respublikonas ar demokratas.
Visų pirma, Ryano pasitraukimas dar labiau stiprina nuojautą, kad Atstovų rūmų respublikonai susiduria su rimtomis problemomis, jei jau svarbiausias jų asmuo (ir trečias asmuo eilėje į prezidento postą) pasitraukia savo noru ir garbingai, nelaukdamas, kol tai teks padaryti priverstinai.
Tai sukurs galios vakuumą jau ir taip chaotiškuose Atstovų rūmuose, kai jo svarbiausi pavaduotojai – kongresmenai Kevinas McCarthy iš Kalifornijos ir Steve’as Scalise’as iš Luizianos – sieks užimti Ryano vietą. Tai apsunkins respublikonų partijos rinkiminių kampanijų lėšų rinkimą ir suteiks dar daugiau pasitikėjimo savimi demokratams, kurie jaučia, kad svarstyklės pamažu krypsta jų pusėn. Tai gali paskatinti atsistatydinti daugiau respublikonų ir dar labiau sustiprinti įspūdį, kad „trumpizmas“ galutinai įsiviešpatavo respublikonų partijoje ir klasikiniams konservatoriams joje vietos nebėra (kuo nepaprastai džiaugiasi kraštutinis dešinysis šalies sparnas). Trumpai tariant, priešaky tikėtinas chaosas.
Tačiau tai, kad Ryanas nebebus kito Kongreso pirmininkas, jokiu būdu nėra siurprizas. Jo nepasitenkinimas nesuvaldomais Atstovų rūmų respublikonais Vašingtone buvo gerai žinomas, kaip ir tai, kad jis nebuvo atžagaraus Trumpo valdymo stiliaus gerbėjas. Praktiškai buvo visuotinai sutariama, kad net respublikonams lapkritį laimėjus daugumą, jis šioms pareigoms perrinktas nebūtų.
Nustebino tai, kad jis nusprendė apie savo sprendimą pranešti būtent dabar. Tradiciškai tokiais atvejais pasirenkama nutylėti ir toliau gyventi įprastu ritmu: taip Atstovų rūmų pirmininkas išlieka galingu lėšų rinkimo magnetu bei neišsiduodama, kad partijos viduje kažkas braška – ypač kai visai ant nosies tokie pavojingi rinkimai.
Tačiau pačiam Ryanui šis sprendimas yra naudingas. Nusprendęs savanoriškai pasitraukti iš Atstovų rūmų, šis 48-erių politikas galės nusimesti didelę dalį atsakomybės, jei respublikonai lapkričio rinkimuose praras daugumą Atstovų rūmuose, taip pasilikdamas galimybę grįžti į politiką ateityje.
„Tai suteikia jam galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais, užsidirbti pinigų, o vėliau, įpusėjus šeštą dešimtį, kandidatuoti į prezidento postą, jei jis sumanys tai daryti“, – sakė respublikonas Atstovų rūmų narys Peteris T. Kingas iš Niujorko.
Ar Ryanas turi tokių planų, kol kas nėra aišku. Pranešime apie atsistatydinimą jis paminėjo, kad toliau sieks įgyvendinti savo politines idėjas, tokias kaip federalinių socialinių programų reformavimas.
Jei jis vis dėlto kada nuspręstų grįžti į nacionalinę politiką, jo karjera Atstovų rūmuose jam galėtų pakišti koją. Jis buvo fiskalinės atsakomybės proponentas, po savęs palikęs milžinišką ir vis augantį biudžeto deficitą, nepaisant to, kad respublikonai kontroliuoja abu Kongreso rūmus ir Baltuosius rūmus. Taip, jis reikšmingai prisidėjo prie mokesčių sistemos reformos, tačiau pagrindinis jo tikslas – mokesčių kodekso supaprastinimas – buvo ne toks dramatiškas, mat siekiant surinkti pakankamą balsų kiekį šiam įstatymui, daugelyje vietų teko nusileisti.
Ryanas pripažino esąs nusivylęs, kad nepavyko sutvarkyti fiskalinės situacijos, tačiau sakė besiguodžiantis tuo, kad bent jau pavyko „normalizuoti“ idėją, kad būtina riboti išlaidas tokioms politiškai angažuotoms programoms kaip Socialinė apsauga ar „Medicare“.
Vos prieš kelis metus Paulas Ryanas buvo vadinamas šviesia respublikonų partijos ateitimi. Dabar jis iš politikos traukiasi, o už jo nugaros liekančių Atstovų rūmų respublikonų ateitis kol kas atrodo ne itin šviesi.
