Mes visi mėgstame dėl nuovargio kaltinti savo užimtą gyvenimą. Ir labai dažnai esame teisūs. Tačiau jei nuovargį jaučiate nuolatos ir ilgą laiką, jei nuolat užduodate sau klausimą, kokios galėtų būti to priežastys, tačiau niekaip nerandate atsakymo, nereikėtų į savo savijautą numoti ranka.
Skirkite 2-3 savaites gyvenimo būdo pokyčiams: daugiau miegokite, sumažinkite socialinių įsipareigojimų kiekį, valgykite pilnavertiškesnį ir sveikesnį maistą, vartokite daugiau skysčių, papildykite mitybą multivitaminais, sumažinkite alkoholio ir kofeino kiekius.
„Net jei po visų šių pokyčių nuovargis nepraeina, jums reikalinga profesionalo pagalba“, – sako vidaus ligų gydytoja dr. Sandra Adamson Fryhofer.
Nesibaigiantis didelis nuovargis gali būti rimto sveikatos sutrikimo, kurį galima (ir reikia) gydyti, požymis. Štai šešios dažniausios medicininės ilgalaikio nuovargio priežastys.
Anemija
Anemijos sukeltas nuovargis atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį iš plaučių į audinius ir ląsteles, trūkumo. Tai gali lemti nuovargį ir oro trūkumą. Anemiją gali sukelti geležies arba vitaminų trūkumas, kraujo praradimas, vidinis kraujavimas arba lėtiniai negalavimai, tokie kaip reumatoidinis artritas, vėžys ar inkstų nepakankamumas. Geležies sukelta anemija labiausiai gresia vaisingo amžiaus moterims, dėl per menstruacijas netenkamo kraujo, o taip pat didesnio geležies poreikio organizme nėštumo ir žindymo metu, sako gydytojas Laurence’as Corashas, profesorius adjunktas iš Kalifornijos universiteto medicinos laboratorijos.
Simptomai: Pagrindinis simptomas yra nuolatinis nuovargis. Kiti simptomai gali būti: ypatingas silpnumas, miego problemos, koncentracijos trūkumas, pagreitėjęs širdies ritmas, skausmai krūtinės srityje ir galvos skausmai. Nuovargį sukelti gali pačios paprasčiausios fizinės užduotys, tokios kaip lipimas laiptais ar neilgo atstumo nuėjimas.
Tyrimai: Diagnozuojant anemiją reikalinga išsami gydytojo apžiūra ir pilnas kraujo tyrimas, kurio metu yra nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis. Taip pat įprasta patikrinti, ar nėra kraujo pėdsakų išmatose.
Skydliaukės problemos
Kai sutrinka skydliaukės hormonų pusiausvyra, išvargina net menkiausios kasdienės užduotys. Maždaug kaklaryšio mazgo dydžio skydliaukė yra žmogaus kaklo priekyje; ji išskiria hormonus, reguliuojančius jūsų metabolizmą. Per daug hormonų (skydliaukės hiperfunkcija) – ir metabolizmas pagreitėja. Per mažai (skydliaukės hipofunkcija) – metabolizmas sulėtėja.
Simptomai: Skydliaukės hiperfunkcija gali sukelti raumenų nuovargį ir silpnumą, kuris pirmiausia pasireiškia šlaunyse. Tampa sudėtingiau atlikti tokią fizinę veiklą kaip minti dviratį ar lipti laiptais. Kiti simptomai: svorio netekimas (be jokių priežasčių), nuolatinis karščio pojūtis, pagreitėjęs širdies ritmas, trumpesnės ir retesnės menstruacijos ir padidėjęs troškulys. Skydliaukės hiperfunkcija dažniausiai diagnozuojama 20-40 metų moterims, tačiau gali pasireikšti ir vyresnėms moterims bei vyrams, sako gydytojas Robertas J. McConnellas, Kolumbijos universiteto medicinos centro Niujorke Skydliaukės centro direktorius.
Skydliaukės hipofunkcija sukelia nuovargį, dėmesio nekoncentravimą ir raumenų maudimą net nuo menkiausios fizinės veiklos. Kiti simptomai: svorio augimas dėl skysčių susilaikymo organizme, nuolatinis šalčio pojūtis (net šiltu oru), gausesnės ir dažnesnės menstruacijos, vidurių užkietėjimas. Skydliaukės hipofunkcija būdingiausia 50 metų ir vyresnėms moterims – skydliaukės hipofunkcija vargina net 10 proc. 50-metį peržengusių moterų, sako McConnellas.
Tyrimai: Skydliaukės problemas parodo kraujo tyrimas. „Skydliaukės problemos yra gana lengvai išgydomos, tad kiekvienas, kenčiantis nuo nuovargio ir raumenų silpnumo, turėtų išsitirti“, – sako McConnellas.
Diabetas
Kasmet antrojo tipo diabetas yra diagnozuojamas maždaug milijonui žmonių, tačiau dar daugiau gali nė nežinoti, jog serga šia liga. Cukrus, dar vadinamas gliukoze, yra organizmo varomoji energija. O tai yra didžiulė problema II tipo diabetu sergantiems žmonėms, nes jų organizmas negali tinkamai panaudoti gliukozės, tad ji ima kauptis kraujyje. Kadangi organizmo funkcijoms ima trūkti reikalingos energijos, diabetu sergantys asmenys kaip vieną pirmųjų simptomų pastebi nuovargį, sako Johns Hopkins universiteto tyrėjai.
Simptomai: Be nuolatinio nuovargio taip pat kamuoja ypatingas troškulys, dažnas šlapinimasis, alkis, svorio mažėjimas, dirglumas, mielių infekcijos ir suprastėjusi rega.
Tyrimai: Diabetui nustatyti yra naudojami du svarbiausi tyrimai. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra dažniausiai skiriamas tyrimas, kurio metu nustatomas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius 8 valandas (atliekamas ryte, nepusryčiavus). Gliukozės toleravimo tyrimui kraujas imamas du kartus: prieš išgeriant gliukozės sirupo ir po 2 valandų.
Depresija
Depresija – tai daugiau nei „liūdesys“. Tai rimta liga, daranti įtaką mūsų miegui, mitybos įpročiams, požiūriui į save ir aplinkinius. Negydant depresijos simptomai gali kamuoti ištisas savaites, mėnesius ar metus.
Simptomai: Kiekvienas pacientas depresiją išgyvena vis kitaip ir skirtingai. Tačiau labai dažnai depresija pasireiškia energijos sumažėjimu, miego ir mitybos įpročių pokyčiais, atminties ir dėmesio koncentracijos problemomis, beviltiškumo, bevertiškumo ir negatyvumo pojūčiais.
Tyrimai: Nėra jokio specialaus kraujo ar kitokio tyrimo, galinčio atskleisti depresiją, tačiau jūsų gydytojas gali identifikuoti šį sutrikimą užduodamas specialių klausimų seriją. Jei ilgiau nei dvi savaites jaučiate mažiausiai 5 iš žemiau išvardintų simptomų, arba jie trukdo jūsų normaliam gyvenimui, kreipkitės į savo gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą: jaučiate nuolatinį nuovargį arba neturite energijos; miegate per daug arba per mažai; nuolat jaučiate liūdesį, nerimą arba tuštumą; sumažėjo apetitas, numetėte svorio; padidėjo apetitas, priaugote svorio; nebedomina anksčiau patikusi veikla, ji nebeteikia malonumo; vargina neramumas ir dirglumas; jaučiate nuolatinius fizinius simptomus, kurie nereaguoja į gydymą, tokius kaip galvos skausmai, lėtiniai skausmai, vidurių užkietėjimas ir kiti virškinamojo trakto negalavimai; sunku sutelkti dėmesį, prisiminti, priimti sprendimus; vargina kaltės, beviltiškumo ar bevertiškumo jausmas; kamuoja mintys apie mirtį ar savižudybę.
Lėtinio nuovargio sindromas
Šis gluminantis negalavimas sukelia staiga pasireiškiantį smarkų nuovargį. Nuo šio negalavimo kenčiantys žmonės jaučiasi per daug pavargę atlikti įprastas kasdienes užduotis, juos išsekina net menkiausia fizinė veikla.
Simptomai: Be nuovargio žmones taip pat kamuoja galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, silpnumas, skausmingi limfmazgiai ir dėmesio koncentravimo problemos. Lėtinio nuovargio sindromas yra keblus ir mįslingas negalavimas, nes iki šiol nėra žinomos jo priežastys.
Tyrimai: Nėra. Sindromas diagnozuojamas atmetant kitus negalavimus, pasireiškiančius panašiais simptomais, tokias kaip vilkligė ar išsėtinė sklerozė.
Miego apnėja
Jei rytais nuolatos nubundate pavargę, nesvarbu, kiek laiko manote miegoję, gali būti, kad jums yra miego apnėja. Tai sutrikimas, pasireiškiantis trumpais kvėpavimo pertraukimais miegant. Obstrukcinės miego apnėjos (tai yra dažniausias šio negalavimo tipas) atveju viršutiniai kvėpavimo takai kelioms sekundėms yra užspaudžiami, o žmogus nebegali įkvėpti. Tuomet yra siunčiamas signalas smegenims jus pažadinti, kad vėl įkvėptumėte. Tokie prabudimai būna labai trumpi (dar vadinami mikroprabudimais), žmogus dažniausiai jų neatsimena, tačiau jie suardo miego struktūrą ir neleidžia patekti į gilias, atstatomąsias miego stadijas, miegas tampa paviršutiniškas. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis keliasdešimt kartų per valandą, sako dr. Roseanne S. Barker, buvusi Baptistų miego instituto Noksvilyje medicinos direktorė.
Simptomai: Apie miego apnėją dažnai signalizuoja knarkimas ir nuovargis kitą dieną. Kadangi miego apnėja gali sukelti širdies ligas, aukštą kraujospūdį ir insultą, labai svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis atliktų reikiamus tyrimus.
Tyrimai: Reikia nakčiai apsistoti miego klinikoje, kur jums bus atliktas polisomnografinis tyrimas – neskausmingas ir neinvazinis tyrimas, stebėsiantis ir užfiksuosiantis jūsų miego ypatumus, kvėpavimo pokyčius ir smegenų aktyvumą.
