Antradienį Atstovų rūmų respublikonai pristatė savo biudžeto projektą fiskaliniams 2016 metams, prasidedantiems spalio 1 dieną. Šią savaitę savo biudžeto projektą pristatyti turi ir Senato respublikonai. Šie fiskaliniai planai seka prezidento Baracko Obamos praėjusį mėnesį pristatytą biudžetą. Prasidėjus biudžeto svarstymo procesui, štai penki dalykai, kuriuos reikia žinoti.
Biudžetai yra abstraktūs planai, ne specifinės išlaidų sąmatos. Biudžeto projektai yra savotiškos partijų fiskalinės ir politinės vizijos, ir yra skirti padėti piliečiams pamatyti skirtumus tarp partijų. Juose gali būti įtraukti išdidūs politiniai pareiškimai, kaip antai stambių vyriausybės programų reformos. Atstovų rūmų respublikonų antradienį pristatytas biudžetas, pavyzdžiui, numato daugiau atsakomybės už Medicare perduoti valstijoms ir atšaukti 2010 metų sveikatos priežiūros įstatymą.
Biudžetai neturi įstatymo galios, tačiau jie nustato bendrą vyriausybės išlaidų lygį. Asignavimų komitetai tuomet paima bendrą sumą ir padalina tarp 12 išlaidų sąskaitų, kurios finansuoja vyriausybines programas per fiskalinius metus.
Šie metai – išskirtiniai. Kadangi respublikonai kontroliuoja abu Kongreso rūmus, biudžeto svarstymo metu jie turi galimybę imtis stambių ir esminių politinių pokyčių.
Atstovų rūmai ir Senatas ne visada sutardavo dėl biudžeto. Tačiau jei šiemet jiems vis dėlto pavyks pasiekti susitarimą, jie galės pasinaudoti procedūrine išimtimi, vadinama suderinamumu. Tai leistų respublikonams apeiti Senato demokratus priimant susijusius įstatymų projektus, kurių tarpe, labai tikėtina, bus ir Prieinamos sveikatos priežiūros akto pakeitimai. Respublikonai Senate turi 54 vietas, mažiau nei speciali 60 vietų dauguma, leidžianti išvengti procesinių kliūčių priimant daugumą įstatymų. Tačiau pagal suderinamumo taisyklę tvirtinant tiek biudžeto rezoliucijas, tiek įstatymo projektus, pakanka paprastos daugumos Senate.
2011 metų apribojimai tebegalioja. Po karčios kovos dėl biudžeto lubų pakėlimo 2011 metais, Kongresas priėmė, o Obama patvirtino Biudžeto kontrolės aktą, kuriuo per 10 metų federalinio biudžeto deficitas turėtų būti sumažintas $1,2 trilijono. Kai specialiai įkurtas superkomitetas nesugebėjo sutarti dėl biudžeto deficitą sumažinti galinčių priemonių, 2013 metais buvo pritaikyti plataus masto gynybos ir vidaus išlaidų apkarpymai, dar žinomi kaip sekvestracija. Abiejų partijų susitarimu, 2013 metų pabaigoje apkarpymai buvo sušvelninti iki fiskalinių 2015 metų pabaigos – o jie, kaip žinia, baigiasi rugsėjį.
Dabar kai kurie įstatymų leidėjai tikisi, kad jiems pavyks sukurpti dar vieną susitarimą, sumažinantį apkarpymus ir kitiems fiskaliniams metams. Tačiau respublikonai siekia didesnių išlaidų gynybai, apkarpymus tikėdamiesi nukreipti į kitas sritis, o demokratai didesnių lėšų tikisi vidaus išlaidoms. Tai demonstruoja, kad bendrą susitarimą pasiekti bus sunku.
Išlaidoms gynybai – ypatingas dėmesys. Atstovų rūmų respublikonų biudžetas, neva, laikosi jau mūsų minėtų apkarpymų karinėms ir vidaus išlaidoms. Tačiau tam, kad įsiteiktų didesnio finansavimo gynybai reikalaujantiems partijos nariams, Atstovų rūmų respublikonų biudžete lėšos keliauja į specialų karo fondą, nepatenkantį į 2011 metų biudžeto apribojimus, pavadintą Užjūrio nenumatytų atvejų operacijos (Overseas Contingency Operations, OCO).
Kritikų tikinimu, išlaidų gynybai didinimas pervedant daugiau lėšų OCO yra biudžeto triukas, kuriuo abiejų partijų įstatymų leidėjai naudojasi jau ne vienerius metus, kad finansuotų pačius įvairiausius projektus. Sprendimo šalininkai tikina, kad karai užjūriuose kainuoja brangiai ir sekina gynybos departamento biudžetą. Be to, didesnės išlaidos gynybai gali padėti respublikonams pritraukti karybos šalininkų balsus priimant biudžetą.
Šie debatai – tik dėl dalies visų vyriausybės išlaidų. Greičiausiai debatai Kongrese dėl biudžeto ir toliau sekančių išlaidų projektų užims didžiąją ateinančių šešių mėnesių dalį. Tačiau 12 išlaidų sąskaitų, kurias Kongresas privalo patvirtinti kasmet – atskirai, arba visas viename pakete – sudaro taip vadinamas „išlaidas savo nuožiūra“ ir atspindi apie 40 % visų federalinės vyriausybės išlaidų.
Kita dalis – vadinamosios „privalomosios išlaidos“ – iš vienų fiskalinių metų į kitus yra tęsiamos autopilotu, nebent Kongresas turi kokių nors pakeitimų jų parametruose ir sudaro apie 60% vyriausybės išlaidų. Į šias išlaidas patenka didžiausių šalies apsaugos programų, tokių kaip Social Security, Medicare ir Medicaid finansavimas. Augančios šių programų išlaidos yra labai didelis padidėjusių vyriausybės bendrųjų išlaidų veiksnys, štai kodėl, ekspertų manymu, siekiant iš tikro sumažinti biudžeto deficitą, būtina rimtai reformuoti šias programas.
