Tai ne toks jau ir keistas klausimas – gydytojai skelbia, kad, tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu, 20 mln. moterų ir 10 mln. vyrų JAV sirgo arba susirgs mitybos sutrikimu. Ir nors pirmiausia turbūt pagalvojate apie anoreksiją ar bulimiją, daugumą retesnių mitybos sutrikimų nustatyti labai sunku, nes jie moka puikiai maskuotis.
Neretai kompulsyvų persivalgymą (angl. binge eating disorder) maskuojame kaip „mėgavimąsi maistu“, anoreksiją – kaip „išrankumą“, o ortoreksiją (obsesiją maisto kokybei ir grynumui) – kaip „sveiką mitybą“. Nors pastaroji psichiatrų dar nėra oficialiai pripažinta mitybos sutrikimu, DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas; 5-asis leidimas) 2013 m. pirmą kartą juo pripažino kompulsyvų persivalgymą, ir jis jau yra vadinamas dažniausiu mitybos sutrikimu JAV.
Nuo kompulsyvaus persivalgymo kenčia 3,5 proc. moterų, 2 proc. vyrų, ir iki 1,6 proc. paauglių, sako licencijuota psichoterapeutė Kathleen Murphy iš Kalifornijos, dirbanti su žmonėmis, sergančiais įvairiais mitybos sutrikimais.
„Kompulsyvų persivalgymą charakterizuoja pasikartojantys epizodai, kai prarandama maisto kiekio suvartojimo kontrolė. Tai yra paprastai labai greitas didelių maisto kiekių suvartojimas, iki tokio lygio, kai atsiranda fizinis skausmas ar stiprus diskomforto jausmas, - paaiškina Murphy. – Šiuos epizodus paprastai seka stiprūs gėdos, kaltės, neapykantos sau jausmai ir pasižadėjimai daugiau taip nedaryti. Šis ciklas kartojasi ir kartojasi, o pacientas vis labiau nusivilia savimi.“
Ne tik kompulsyvus persivalgymas, bet ir reguliarus badavimas, išsivėmimas ar laisvinamųjų vartojimas siekiant numesti svorio, kaip ir obsesyvus valgymas naktį, DSM-5 yra priskiriami „kitiems specifiniams mitybos ar valgymo sutrikimams“, kurie sudaro apie 70 proc. visų su mityba susijusių sutrikimų atvejų, skelbia Nacionalinė nervinės anoreksijos ir susijusių sutrikimų asociacija. Tačiau, kadangi apie šiuos sutrikimus pranešama rečiau ir jie diagnozuojami ne taip dažnai kaip fiziškai akivaizdūs anoreksijos ir bulimijos atvejai, jie gali būti kur kas labiau paplitę.
„Ne visi simptomai iškart yra akivaizdūs, ypač tais atvejais, kai jie neturi jokio ryškaus fizinio poveikio, - sako Nacionalinės mitybos sutrikimų asociacijos vadovė Claire Mysko. – Mitybos sutrikimai gali būti labai pavojingi sveikatai ir gyvybei ir be ekstremalaus svorio kritimo ar augimo, o juos identifikuoti be specialių tyrimų gali būti sudėtinga.“
Ankstyva intervencija gali būti labai naudinga sprendžiant mitybos problemas. Kuo anksčiau suprantate turįs problemą ir kreipiatės pagalbos, tuo greičiau medikai gali padėti jums užmegzti sveiką santykį su maistu.
Na, o jeigu 30 mln. suaugusių amerikiečių kovoja su mitybos sutrikimais, tai dar daugiau kenčia nuo sutrikusios mitybos.
„Daugybė žmonių neatitinka klinikinių kriterijų, kad jiems būtų galima diagnozuoti mitybos sutrikimą, bet jie taip pat kenčia“, - sako Mysko. Galbūt jie persivalgo būdami vieni, galbūt išvemia maistą, jausdamiesi kalti dėl to antro pyrago gabalėlio, o gal nuolat šokinėja nuo vienos sekinančios dietos prie kitos. Vis tik sutrikusi mityba dar nereiškia, kad žmogus serga mitybos sutrikimu – jis diagnozuojamas tik tuomet, kai mitybos problemos trukdo gyventi normalų, įprastą gyvenimą. Tačiau svarbu prisiminti, kad kone visi mitybos sutrikimai prasideda nuo kelių disfunkcinių maitinimosi įpročių, kurių turime daugelis iš mūsų.
Kaip žinoti, ar kartais jums nereikia pagerinti savo santykių su maistu? „Pagalvokite apie savo kasdienius mitybos įpročius ir kiek lankstūs esate, kalbant apie maistą“, - pataria Mysko. Galbūt jūsų mitybos įpročiai yra pernelyg griežti, kad leistumėte sau pavalgyti užkandinėje ar pasikviestumėte vakarienei draugų? Kita vertus, galbūt jūs kaip tik jaučiatės prarandantys kontrolę, kai netoliese yra maisto? Galbūt pavalgę jaučiate nerimą ir nusivylimą savimi? Ar kas nors iš jūsų šeimos narių kenčia arba kentėjo nuo mitybos sutrikimų? Turėtumėte sau užduoti visus šiuos klausimus.
Na, o jeigu jaučiate, kad jūsų mityba gali būti sutrikusi, nebijokite kreiptis į profesionalą. „Ankstyva intervencija gali būti labai naudinga sprendžiant mitybos problemas. Kuo anksčiau suprantate turįs problemą ir kreipiatės pagalbos, tuo greičiau medikai gali padėti jums užmegzti sveiką santykį su maistu“, - sako Mysko.
