„Gallup“ reguliariai skelbia ataskaitas apie valstijų ir apskritai šalies partines pažiūras bei jų pokyčius. Naujausia organizacijos ataskaita yra dar vienas įrodymas, kad nuo to laiko, kai Barackas Obama pirmą kartą buvo išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, šalis pasistūmėjo į respublikonų pusę.
Pastarųjų aštuonerių metų demokratų istorija yra gerai žinoma. Obama dukart laimėjo balsų daugumą prezidento rinkimuose, o Baltuosius rūmus paliko su beveik 60 % palankiais reitingais. Nepaisant to, jo partija patyrė skaudžius pralaimėjimus rinkimuose į Kongresą, valstijų gubernatorių ir valstijų parlamentų rinkimuose. Hillary Clinton lapkritį pralaimėjo prezidento rinkimus.
Prezidentas Trumpas visoje šalyje sukėlė pyktį ir suteikė energijos tiems, kas prieštarauja jam ir didžiajai daliai jo politinių planų. Jo neigiami reitingai yra didesni nei bet kokio kito prezidento kadencijos pradžioje. Kongreso respublikonai neretai atrodo sugluminti ar sunerimę dėl Trumpo kalbų ir veiksmų. Demokratai tai vertina kaip galimybę atsitiesti ir susigrąžinti rinkėjus. Tačiau jie pradeda nuo labai gilios duobės.
Naujausi „Gallup“ duomenys apie tai, su kuria politine partija tapatinasi skirtingų valstijų gyventojai, yra indikatorius, kaip kito partinės pažiūros nuo Obamos valdymo pradžios, bei suteikia galimybę pamatuoti, ar Trumpo prezidentavimas pajudins švytuoklę į kitą pusę.
Apklausos rodo, kad tapatinimasis su partija (ne registravimasis tos partijos rinkėju) nuolat kinta, priklausomai nuo to, kas vyksta šalyje. Jei demokratams yra sunki savaitė, su jais tapatintis nori mažiau žmonių, ir atvirkščiai. Tačiau pats reikšmingiausias yra naujausios Jeffery M. Joneso parengtos ataskaitos pavadinimas: „Visas judėjimas nuo 2008-ųjų yra respublikonų kryptimi“.
Pavyzdžiui, 2008-ieji, pagal rinkėjų tapatinimąsi su demokratais, buvo pavyzdiniai metai šiai partijai – visa tai dėka Obamos kandidatavimo į prezidentus. Palaipsniui, entuziazmas blėso, o to pasekmė – smarkiai pakitęs šalies politinis portretas.
„Gallup“ duomenimis, 2008-aisiais 35 valstijos buvo arba visiškai demokratiškos, arba linkstančios į demokratų pusę, lyginant su penkiomis respublikoniškomis valstijomis. Likusios 10 buvo nurodomos kaip neapsisprendusios, nes skirtumas tarp save tapatinančių su demokratais ir su respublikonais rinkėjų buvo mažesnis nei penki procentiniai punktai. 2016 m. demokratiškų valstijų liko vos 14, lyginant su 21 respublikoniška valstija. „Gallup“ pažymi 15 neapsisprendusių valstijų.
Dalis šių pokyčių atspindi dešimtmečius vykusį ideologinį skirstymąsi tarp dviejų partijų. Pavyzdžiui, labai daug pietiečių net ir pradėję reguliariai balsuoti už respublikonus (pradžioje prezidento rinkimuose, o vėliau – ir kongresiniame lygmenyje), toliau save vadino demokratais. Du tokie pavyzdžiai yra Arkanzasas ir Vakarų Virdžinija, kurios už demokratą prezidentą nebalsavo nuo 1996-ųjų. 2008-aisiais Arkanzase buvo 12 procentų daugiau demokratų, o 2016-aisiais – 14 procentų daugiau respublikonų. Per tą patį laiką Vakarų Virdžinijos gyventojų respublikonų padaugėjo 28 procentais. 2016-aisiais Trumpas laimėjo Arkanzase 27 procentais, o Vakarų Virdžinijoje – 42 procentais. Pensilvanija, Mičiganas ir Viskonsinas, kur Trumpas laimėjo nedidele persvara, suteikusia jam rinkikų kolegijos daugumą, per Obamos valdymo metus iš stabiliai demokratiškų valstijų pavirto neapsisprendusiomis valstijomis.
Kaip žinia, kol kas nėra geresnio indikatoriaus nuspėti, kaip balsuos rinkėjas, nei jo partinis priklausymas arba tapatinimasis. Lapkritį apie 9 iš 10 respublikonų balsavo už Trumpą ir apie 9 iš 10 demokratų - už Clinton. Tai yra ilgalaikė ir nekintanti tendencija – nepaisant visų ankstesnių prognozių, kad Trumpas atstums tikruosius respublikonus.
Tai prasta naujiena savo galią Atstovų rūmuose ir Senate trokštantiems atkurti demokratams: rinkimų geografija ir balsavimas tik už savo palaikomą partiją jiems demonstruoja blogus ženklus. Demokratai artėjant 2018 m. kadencijos vidurio rinkimams į Senatą yra nepalankioje padėtyje: jie gins 25 vietas, o respublikonai - vos 8. Dešimt šių demokratų atstovauja valstijas, kuriose laimėjo Trumpas, iš kurių penkios yra visiškai raudonos valstijos.
„Gallup“ pažymi, kad dėl to, jog demokratiškose valstijose paprastai yra daugiau gyventojų, nacionaliniu mastu daugiau žmonių tapatinasi su demokratais, o ne respublikonais. Tai padeda paaiškinti, kodėl Clinton laimėjo daugiau rinkėjų balsų, bet pralaimėjo rinkikų kolegijoje, bei rodo nepalankią padėtį demokratams rinkimuose į Atstovų rūmus ir Senatą. Žinoma, daug kas priklausys nuo visuomenės reakcijos į Trumpo prezidentavimą. Štai George’o W. Busho prezidentavimas nemažai žmonių pastūmėjo link demokratų. Tačiau pastariesiems nereikia pamiršti, kad dabar šalis geografiškai yra išsidėsčiusi taip, kaip palanku respublikonams – o šitai taip paprastai nepasikeis.
