Turkijai suaktyvinus savo vykdomą oro kampaniją prieš šalies pietuose įsikūrusią kurdų bendruomenę po to, kai pirmadienį šalies sostinėje kurdų ekstremistų padėta bomba pražudė mažiausiai 40 žmonių, o dar daugiau nei šimtą sužeidė, sustiprino tarptautinį susirūpinimą dėl saugumo ir žmogaus teisių padėties šioje ES narystės siekiančioje šalyje.
Šis pasipiktinimas siunčia Ankarai aiškią žinutę „persvarstyti“ savo karinę kampaniją prieš kurdus, kuri kelia civiliams neįsivaizduojamas kančias ir į pavojų stato visą regioninį stabilumą, naujienų portalui „RT“ sakė buvęs Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas Hansas Christofas von Sponeckas.
- Kaip jūs vertinate humanitarinę padėtį Turkijos pietryčiuose, kur Ankara vykdo antiteroristinę operaciją prieš kurdų kovotojus? – diplomato paklausė „RT“.
- Noriu pažymėti, kad Turkija atnaujino atakas prieš visas kurdų grupes; ne tik prieš PKK (atsakomybę už išpuolį prisiėmusią Kurdų darbininkų partiją – red. past.), bet ir prieš tokius kurdų miestus kaip Dijarbakyras, kas, savaime suprantama, yra milžiniška kliūtis užtikrinant bendrą saugumą ne tik Turkijoje, bet ir visuose Vidurio Rytuose.
Prezidento Erdogano vyriausybė Turkijoje nusprendė, kad yra verta rizikuoti ir bandyti vienu šūviu nušauti du zuikius. Viena vertus, jis tvirtina esąs Vakarų sąjungininkas kovoje prieš „Islamo valstybę“. Kita vertus, jis tuo pat metu vykdo karines operacijas ne tik prieš kurdus Turkijoje, bet ir, be jokios abejonės, prieš kurdus ties šalies siena su Sirija.
Prieš smurto bangos tarp kurdų ir Ankaros prasiveržimą, klausimas dėl Turkijos narystės ES nebuvo visuotinai išspręstas. Daugybė politikų net ir dar stabilesnėmis sąlygomis priešinosi Turkijos narystei ES.
Nepamirškime ir kurdų šiaurės Irake. Kurdistano demokratinės partijos (KDP) lyderis Masoudas Barzani teigia, kad Turkijos pajėgų karinė intervencija stato į pavojų Irako Kurdistano suverenitetą. Prieš kelis metus matėme šiokį tokį progresą derybose tarp PKK ir Ankaros, o dabar grįžome į labai priešišką ir nedraugišką aplinką, kas gali būti regioninio nestabilumo faktorius.
- Matėme ypač daug pranešimų apie civilių kančias Cizrės mieste. Kaip į tai reaguoja tarptautinė bendruomenė?
- Kaip ir minėjau, dėl to nerimauja visi, kurie seka įvykius pietryčių Turkijoje. Turime parlamentą Ankaroje, turime HDP (Demokratinę liaudies partiją), kuriai priklauso gana nemažai kurdų parlamentarų – būtent čia turėtų prasidėti dialogas, o ne pietryčių Turkijos miestuose, įtraukiant į konfliktą žmones, kurie visiškai nesusiję su PKK.
- Turkija neigia, jog yra specialiai taikomasi į civilius, bet šaltiniai mūšio lauke tvirtina priešingai. Ar Ankarai bus didinamas išorinis spaudimas reaguojant į jos veiksmus kurdų regione?
- Jeigu spaudimo ir nebus, tie veiksmai bus pastebėti bent jau Briuselyje ir Niujorke, ir taps milžiniška kliūtimi bet kokiems Erdogano siekiams derėtis su Europos Sąjunga dėl narystės bloke. Taigi, į tai bus atkreiptas tarptautinis dėmesys. Europos šalių vyriausybės ir visuomenė, žmonės, su kuriais bendrauju kiekvieną dieną, reiškia nerimą dėl demokratinės situacijos prastėjimo Turkijoje. Mes grįžtame prie labai autokratinės sistemos, ir tai nepasitarnaus niekam – nei Europai, kuri trokšta į Turkiją žvelgti draugiškomis akimis, nei Turkijos žmonėms, kurie jokiu būdu nenorėjo tokių baisių žudynių, kokias matėme Ankaroje, Hatajuje, ar Stambule. Erdoganui siunčiama žinia yra labai aiški: jis turėtų susilaikyti nuo naujų žiaurumų ir karinių operacijų, kurios yra vykdomos ne tik prieš PKK, bet ir prieš nekaltus civilius.
Prieš smurto bangos tarp kurdų ir Ankaros prasiveržimą, klausimas dėl Turkijos narystės ES nebuvo visuotinai išspręstas. Daugybė politikų net ir dar stabilesnėmis sąlygomis priešinosi Turkijos narystei ES. Dabar, šių naujų įvykių fone, dvigubi standartai, kurių laikosi Erdogano vyriausybė, dalyvaudama sprendžiant konfliktą Sirijoje ir jį kurstant pietryčių Turkijoje, mano nuomone, lems, kad vargu ar dauguma politikų atviromis rankomis norės pasikviesti Turkiją į ES.
Nuotraukoje: Hansas Christofas von Sponeckas
