Ar esate respublikonas iš Konektikuto už savo pietus mokantis kreditine kortele? Naujo „CreditCards.com“ tyrimo duomenimis, tikriausiai negailite arbatpinigių.

Šis kreditinių kortelių informacijos tinklalapis kartu su tyrėjais iš Prinstono stebėjo 1000 amerikiečių. Jų tyrimas rodo, kad didžiausius arbatpinigius palieka vyrai, respublikonai iš šiaurės rytų bei kortele mokantys žmonės. Vakarieniaudami restorane tokie žmonės vidutiniškai palieka 20 procentų valgio vertės arbatpinigius.

Tyrimas taip pat rodo, kad moterys, demokratai, pietiečiais bei grynaisiais atsiskaitantys žmonės vidutiniškai palieka 15-16 procentų valgio vertės arbatpinigius.

„Iš esmės tai priklauso nuo pajamų. Kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnius arbatpinigius galite palikti,“ – teigė „CreditCards.com“ analitikas Mattas Schulzas.

Arbatpinigių palikimo etiketas gali sukelti audringus debatus. Šios srities ekspertai rekomenduoja palikti 15-20 procentų arbatpinigius. Tokius arbatpinigius palikdavo beveik pusė tyrimo dalyvių. Tačiau 1 iš 5 vakarieniautojų pavalgę nepaliko jokių arbatpinigių.

„Mane labai nustebino daugiau nei 15 procentų arbatpinigius mokančių žmonių skaičius, tačiau taip pat nustebino tai, kad kai kurie žmonės restoranuose niekada nepalieka arbatpinigių. Kaip tai gali būtų įmanoma? Nemanau, kad kitą kartą jie bus gerai aptarnauti,“ – kalbėjo Schulzas.

Arbatpinigių palikimas Amerikoje yra kultūros norma. Daugeliui padavėjų šie pinigai yra vienintelis būdas susimokėti mokesčius. Daugumoje valstijų arbatpinigius gaunantys darbuotojai gauna vos 2,13 dolerių valandinį atlyginimą, o kitą jų pajamų dalį sudaro arbatpinigiai, kuriuos neretai tenka pasidalinti ir su kitais restorano darbuotojais. Arbatpinigius gaunantys darbuotojai minimalų federalinį atlyginimą gauna tik devyniose valstijose: Aliaskoje, Kalifornijoje, Havajuose, Minesotoje, Montanoje, Nevadoje, Niujorke, Oregone bei Vašingtone.

„Restaurant Opportunities Center United“ organizacijos atstovo Teofilo Reyeso teigimu, padavėjų pajamos visiškai priklauso nuo restoranų lankytojų geranoriškumo.

„Arbatpinigiai gali būti labai įvairūs, todėl tokio tipo pajamos yra labai nestabilios. Niekas negarantuoja, kad gausi arbatpinigių,“ – teigė Reyesas.

Reyeso teigimu, arbatpinigiai labai priklauso nuo kliento asmenybės ir gali būti pagrįsti įvairiausiais faktoriais, tokių kaip aptarnavimas ar netgi rasė. 2008 metais atliktas tyrimas, parodė, jog tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai klientai palieka daug mažesnius arbatpinigius juodaodžiams padavėjams.

Internetinės atlyginimų duomenų bazės „Payscale“ duomenimis, valandiniai arbatpinigiai gali vyrauti nuo 1,01 dolerio iki 16,16 dolerio. Tokios pajamos gali sudaryti daugiau nei 58 procentus padavėjo atlyginimo.

Nors darbdaviai privalo mokėti savo darbuotojams minimalius atlyginimus, 2016 metais maisto industrija savo darbuotojams buvo skolinga beveik 40 milijonų dolerių.

Aptarnavimo industrijoje dirbančios moterys bei spalvotieji neproporcingai kenčia nuo darbo užmokesčio pažeidimų. 70 procentų padavėjų yra moterys. „Restaurant Opportunities Center United“ atlikto tyrimo duomenimis, beveik 90 procentų iš arbatpinigių gyvenančių moterų darbo vietoje patyrė seksualinį priekabiavimą tiek iš savo darbdavių, tiek iš klientų.

„Idėja, jog „klientas visada teisus“ tampa daug ryškesnė. Negali pakovoti už save, nebent esi pasiruošęs netekti labai daug pinigų,“ – teigė Reyesas.

Kai kurie klientai tvirtina, jog vietoje arbatpinigių, restoranai paprasčiausiai turėtų mokėti didesnius atlyginimus. Atsakydami į tokius reikalavimus kai kurie restoranai uždraudė arbatpinigius. Tačiau kai tai nusprendė padaryti „Joe‘s Crab Shack“, klientai pradėjo skųstis išaugusiomis kainomis bei prastesniu aptarnavimu. Nėra aišku ar aptarnavimo kokybė tikrai sumažėjo, ar klientus nuliūdino vien tikimybė, jog aptarnavimas gali suprastėti. Po nesėkmingo bandymo „Joe‘s Crab Shack“ sugrįžo atgal prie arbatpinigių.