Sekant saulėtą Kalifornijos pakrantę į pietus pasitinka viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje – JAV ir Meksikos pasienis tarp San Diego ir Tichuanos yra vienas karštųjų taškų, ypatingai saugomas šiaurinės kaimynės ne tik nuo narkotikų ir kontrabandos, bet ir nelegalių imigrantų.
Net kelias fizines metalo ir mūro sienas stebi šimtai vaizdo ir šilumos kamerų, nuolat zujantys sraigtasparniai ir krūvos pareigūnų. Tiesa, į Baja iki Ensenados įvažiuoti šešioms dienoms galima ir be vizos. Jeigu pasiseks, sieną galima kirsti be jokios patikros, ar net stabtelėjimo, tačiau jeigu važiuosite toliau į pietus, ar planuojate užsibūti ilgiau – gauti vizą vis dėlto patogiausia pasienyje.
Sieną kirsti iš San Diego galima keliuose perėjimo punktuose. Važiuojantiems pirmą kartą ir norintiems šiek tiek ramesnės aplinkos rekomenduočiau rinktis šiek tiek toliau į rytus esantį Tekatės (Tecate) sienos perėjimo punktą. Apie 40 min. nuo San Diego centro nutolęs perėjimo punktas – pakankamai mažas, o Tekatės miestelis pasienyje šiek tiek ramesnis. Net jeigu muitinės pareigūnai ir nuspręstų patikrinti jūsų automobilį – patikra daugiau simbolinė.
Žinoma, susikalbant ispaniškai procesas labai palengvėja ir didžioji dalis laiko bus praleista pasakojant apie Lietuvos kraštovaizdį ir demonstruojant mūsų monetas pareigūnams. Tačiau kirtus sieną teks susirasti kur pasistatyti automobilį ir grįžti iki sienos perėjimo punkto susitvarkyti vizos klausimus. Taupant laiką svarbiausia negrįžti viso kelio iki Jungtinių Valstijų, o sekti rodykles vedančias į imigracijos biurą. Čia pareigūnai dažniausiai kalba angliškai ir yra paslaugūs. Užpildžius vizos formą teks grįžti šiek tiek atgal iki banko, susimokėti porą šimtų pesų už vizą ir gavus apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – grįžti į imigracijos biurą antspaudui bei atsiimti vizą. Pesus geriausia išsikeisti prieš pat kertant sieną, dar Amerikoje. Čia ir kursas geresnis, ir mažiau streso.
Arčiausiai San Diego esantis San Ysidro perėjimo punktas kasdien sulaukia iki 300 000 sieną kertančių žmonių. Galima įsivaizduoti, jog tokiems srautams sureguliuoti yra metamos nemažos pajėgos, o abiejose sienos pusėse – penkių juostų greitkelis. Turint vizą čia sieną kirsti žymiai paprasčiau ir greičiau, tačiau jeigu norite susitvarkyti vizos dokumentus pasienyje – turite neišvažiuoti iš pasienio teritorijos, nes įsiliejus į Tichuanos greitkelius kelio atgal nebebus.
Kaip patogiausia grįžti į JAV
Jau patekus į Meksiką, važiuojant per Tekatę, gali šiek tiek klaidinti ženklai į Ensenadą, tačiau nusileidus nuo kalno ir pasukus į kairę užtenka iškart pasukti į dešinę, kad atsidurtumėte tiesiai kelyje, vedančiame per kalnus ir vynuogynų slėnius iki pat Ensenados.
Tuo tarpu kertant sieną Tichuanoje, ženklai dar neišvažiavus iš pasienio zonos nurodo laikytis dešinės, kad patektumėte į pirmą Bajos greitkelį, vedantį per visą 2 000 km pusiasalį iki pat Bajos pietų – Šventojo Luko kyšulio (Cabo San Lucas). Tiesa, greitkelis turi dvi atšakas – nemokamą 1 greitkelį, einantį šiek tiek toliau nuo Ramiojo vandenyno, ir 1D – mokamą greitkelį, vedantį įspūdinga Ramiojo vandenyno pakrante. Mokamas greitkelis kainuoja po porą dolerių keturiuose mokėjimo postuose, kurių tikrai negaila tiek važiavimo komfortui, tiek pasigrožėti vaizdais.
Jeigu į Meksiką šiek tiek paprasčiau kirsti sieną per Tekatę, į Ameriką rekomenduočiau važiuoti per Tichuaną ir San Isidrą (San Ysidro). Tiesa, greitkeliams įsiliejus į Tichuaną reikia būti atidžiam, arba naudotis GPS navigacija – prašokus reikiamą posūkį, ką padaryti nėra labai sudėtinga, gali tekti nejuokais paklaidžioti, kol rasite kelią link sienos. Tuo tarpu Tekatėje ženklai – šiek tiek aiškesni, o lėtesnis gyvenimo tempas mažame miestelyje nekelia papildomo streso.
Nors man beveik dešimt kartų kirtus sieną pavyko išvengti bet kokių problemų, vis tiek rekomenduočiau išlikti budriems ir pasirinkti „saugiausią“ laiką. Sieną į Meksiką geriausia kirsti ryte ir iki Ensenados nuvažiuoti su šviesa. Tuo tarpu grįžtant planuoti kelionę taip, kad saulėlydžiu grožėtumėtės jau Amerikoje. Pasienio ruože stengiuosi nepalikti daiktų ir automobilio be priežiūros, važiuojant be reikalo nestovinėti, kas nėra sudėtinga, nes iki Ensenados – tik valanda kelio.
Keliautojų ir banglentininkų forumuose ir tinklaraščiuose kartas nuo karto pasirodo bauginančios istorijos apie apiplėšimus ir be transporto bei kelnių, tiesiogine ta žodžio prasme, paliktus keliautojus. Tačiau sunku pasakyti, kiek jose tiesos, o kiek tai – tik bandymas sumažinti amerikiečių banglentininkų skaičių karščiausiose Baja bangų vietose.
Patarimais dalijosi Girmantas Neniškis
