„2014 m. įsigaliojo įstatymas dėl susijusių asmenų sklypų įsigijimo, draudžiantis įsigyti didesnį kiekį žemės, jei tai susijusios bendrovės valdomos vieno akcininko arba šeimos narių. To įstatymo vykdymą turėjo prižiūrėti Nacionalinė žemės tarnyba. Panašu, kad vis dėlto nebuvo imtasi šio įstatymo priežiūros. Prokuratūrai neužkliuvo, kad įstatymas nevykdomas, iki šiol buvusiems žemės ūkio ministrams ir premjerams taip pat neužkliuvo – visi sėdi ir sako, kad kalčiausi konservatoriai, kurie kadaise, dar gerokai iki 2014 m., vadovavo Vyriausybei ir galėjo kažką pasiruošti iš anksto. Manau, kad šiandien vienintelė institucija, galinti imtis tyrimo, surinkti ir viešinti duomenis bei pateikti juos visuomenei yra Seimas, kadangi iki šiol kitos institucijos nesiėmė jokių tyrimų. Ir Ramūnui Karbauskiui tai yra tam tikras egzaminas taip pat. Jei nuoširdžiai jis yra už atsakymų pateikimą visais klausimais – jis turėtų juos pateikti iš šiuo atveju. Jei jis sako, kad LRT komisija man tinka, bet žemės ūkio bendrovių komisija netinka – atleiskite, bet tuomet jis renkasi tik tai, kas jam paranku. Jei visuomenė turi klausimų – ji turi teisę gauti atsakymus. Ir tie klausimai keliami jau kuris laikas. Pagrindinis jų tikslas – įstatymų pakitimai ir R. Karbauskis yra tik vienas iš komisijos tyrimo dalyvių. Jei matysime, kad yra sisteminiai pažeidimai, galimybės apeiti ar išvengti įstatymo kontrolės – tokios skylės turės būti užkamšytos, turės būti priimtos įstatymo pataisos, kurios užtikrintų, kad jau galiojančio įstatymo būtų laikomasi, kaip buvo numatyta priimant tą įstatymą iš pradžių“, – sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu kalbėdamas apie Rusijos programišių netikros informacijos skleidimą, TS-LKD lyderis teigė, jog tai įrodymas, kad saugumas nėra baigtinis ir turime stengtis ateityje užkirsti kelią tokioms atakoms.
„Mes matome tikrai didelį užsienio programišių suaktyvėjimą. Per kelias dienas atsirado kelios netikros žinutės – dėl keistų sankcijų Mongolijai ir dėl ministro elgesio. Dėmesys tikrai išaugęs. Ministras Raimundas Karoblis šią ataką turėtų priimti kaip savo darbo įvertinimą. Manau, kad tai stiprus, gerai savo pareigas atliekantis ministras, todėl nenuostabu, kad sulaukia atakos. Kitas klausimas, ką mes turime daryti ateityje? Gal Užsienio reikalų ministerija turi įsteigti padalinį kovai su netikromis naujienomis? Gal stebėti ne tik mūsų žiniasklaidą, bet ir užsienio naujienų portalus? Nes naujienos gali atsirasti ir naktimis, įsilaužus ne tik į Lietuvos portalus, bet ir užsienietiškus. Taip pat svarbu pasirengti reaguoti, paneigti ir būti nuolat pasiruošus, kadangi akivaizdu, kad tai dar viena hibridinio karo forma, šį kartą naudojama prieš Lietuvą. Tiesa, verta pažymėti, jog esame kur kas saugesni priklausydami stipriausiai pasaulio saugumo organizacijai – NATO. Tačiau ar galime pareikšti, kaip Premjeras, kad grįžkime bendradarbiauti su Rusija nepaisant jos nesibaigiančio agresyvumo Ukrainoje, arba leisti sau pasakyti, kaip kai kurių partijų vadovai, kad daugiau pinigų nebereikia skirti gynybai? Tarsi saugumas būtų paskutinė, baigtinė stotelė. Tai – apgaulingas jausmas. Jei mes neinvestuosime į saugumą, nerinksime šauktinių, neinvestuosime į savo žmonių sąmoningumą, nekovosime su netikromis naujienomis – galime atsibusti vieną dieną visiškai nesaugiame pasaulyje. Saugumas yra procesas, kurį mes kuriame, tačiau sustojus, jis automatiškai mažėja“, - kalbėjo G. Landsbergis.
„Žinių radijo“ laida „Opozicija“
