Suskaičiavus visus balsus, buvusi valstijos sekretorė Karen Handel nugalėjo demokratą Joną Ossoffą 52-48.

Nuo pat tos akimirkos, kai Price’as paskelbė paliekantis kėdę, kad taptų prezidento Donaldo Trumpo sveikatos ir socialinių paslaugų sekretoriumi, kova dėl jo vietos tapo perdėtai finansuojamu nacionalinio masto lemtingu mūšiu. Ši kova turtingų Atlantos priemiesčių apylinkėje tapo (ypač demokratams) referendumo dėl Trumpo prezidentavimo simboliu – juolab, kad Trumpo pergalė praėjusį lapkritį čia buvo pasiekta labai menka persvara.

Po to, kai Atstovų rūmų kongresmenas demokratas Johnas Lewisas iš Džordžijos išreiškė paramą tuo metu niekam nežinomam 29-erių metų demokratui Ossoffui, gyvenančiam prie pat šios rinkimų apylinkės ribos, visos šalies liberalų aktyvistai puolė aukoti jo kampanijai ir per penkis mėnesius sunešė daugiau nei $23 milijonus. Vos per kelias savaites jis šovė į priekį respublikonų perpildytuose 17-os kandidatų pirminiuose rinkimuose balandį.

Kai Ossoffui pritrūko mažiau nei 2 procentų balsų, kad peržengtų 50 procentų ribą ir iš karto laimėtų pirminiuose rinkimuose balandį, jam teko susigrumti su vietos respublikonų politikos veterane Handel antrame rinkimų rate. Handel daugiausiai dėmesio skyrė uždariems lėšų rinkimo vakarams, vengė nacionalinių žurnalistų ir organizavo tik respublikonams skirtus renginius, kur patekti galima buvo tik su kvietimais. Tuo tarpu Ossoffas beldė į visas duris, rengė susitikimus respublikoniškuose gyvenamuosiuose rajonuose ir dalyvavo visuose įmanomuose renginiuose. Jo strategija buvo siekti visų balsų. Jos strategija buvo ta pati, kuri šioje apylinkėje veikia jau 40 metų: prie balsadėžių sukviesti patikimus respublikonus.

Abi puses palaikyti suskubo ir Vašingtono šulai: Atstovų rūmų pirmininko Paulo Ryano politinių veiksmų komitetas atsiuntė milijonus dolerių Handel kampanijai, kad kandidatė galėtų įpirkti televizijos reklamą ir nors truputį nukreipti dėmesį nuo neigiamų Trumpo-Comey skandalo antraščių.

O demokratų pusėje bendros Ossoffo kampanijos, Nacionalinio demokratų komiteto ir demokratų Kongresinių kampanijų komiteto pastangos sukūrė milžinišką struktūrinį variklį, iki šiol nematytą Džordžijos politikoje. Iki rinkimų dienos buvo pasibelsta į daugiau nei 500 tūkstančių durų, priimta 100 darbuotojų, užverbuota 12 tūkstančių aktyvių savanorių ir išleista daugiau nei $11 milijonų reklamoms, išplatintoms visur – nuo laidos „Today“ iki korėjietiškų laikraščių ir krikščioniškų radijo stočių. Kaip tik tai demokratams bus skaudžiausia ir sunkiausia susitaikyti: to vis tiek buvo negana.

Sakydamas pralaimėjimo kalbą, Ossoffas padėkojo savo rėmėjams, kurie padarė daugiau, nei tik dirbo jo kampanijai.

„Jūs suteikėte vilties spindulį ne tik Džordžijos, bet ir viso pasaulio žmonėms, – sakė jis. – Kova tęsiasi. Viltis dar gyva.“

Po šių rinkimų vietos respublikonams reikės paklausti savęs, kodėl jie laimėjo tokia menka persvara bendruomenėje, kur 2012 metais Mittas Romney laimėjo 23 procentų persvara, o taip pat, kaip Handel pavyko savo nuopelnus išlaikyti atskirus nuo Donaldo Trumpo „Twitter“ tornadų.

Tačiau demokratams teks daug rimčiai pakrapštyti galvas. Kol kas jų rezultatas specialiuosiuose rinkimuose nuo Trumpo prezidentavimo pradžios yra 0-4, ir jiems būtina suprasti to priežastis. Jie, žinoma, teisinsis, kad Ossoffas padarė neįmanoma pralaimėjęs tokia maža persvara. Tai tiesa. Jie sakys, kad visiškai respublikoniškoje rinkimų apylinkėje jo rezultatas yra praktiškai pergalingas. Tai iš dalies tiesa.

Tačiau turint galvoje $23 milijonų investiciją į rinkimų kampaniją, kandidatą, sugebėjusį įkvėpti paprastus žmones ir respublikoną prezidentą, kurį gal tiria, o gal netiria FTB ir kuris negali nustoti apie tai šnekėjęs, tikrasis klausimas, į kurį sau turi atsakyti demokratai, yra toks: ko reikia, norint laimėti rinkimus Trumpo eroje?

Paskutiniai rinkimai parodė, kad jie to kol kas vis dar nežino.