Sveikinimai Ilinojaus gyventojams, padėjusiems sugriauti „Trumpcare“. Tai, kad šimtai Ilinojaus gyventojų atakavo savo atstovus žinutėmis ir skambučiais, parodė tikrą pilietiškumą. Dabar trumpam pamirškime Vašingtoną ir imkimės Ilinojaus politinių problemų.
Mūsų valstijai reikia mūsų balsų.
Nauja Paulo Simono visuomeninės politikos instituto apklausa atskleidė, kodėl jau 21 mėnesį mūsų valstija neturi biudžeto. To priežastis – nesutarimai dėl šios problemos sprendimo. 45 procentai apklaustų Ilinojaus gyventojų mano, kad valstijos sąskaitas galima būtų apmokėti sumažinus išlaidas, 46 procentai galvoja, jog šią problemą išspręstų mokesčių padidinimas.
Mūsų išrinkti atstovai atstovauja mus, tačiau mes esame susiskaldę. Diduomenė gali su mumis žaisti žaidimus, badyti pirštais, puikuotis ir gauti savo pinigus, nes mes nereikalaujame, kad jie liautųsi, suaugtų ir imtųsi dirbti. Dabar jau per vėlu bandyti susivienyti.
Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai išgirdo istoriją apie kūdikį su nesveikais plaučiais, kuriam reikia papildomo deguonies. Savo deguonies tiekėjo šis kūdikis beveik neteko, nes Ilinojaus politikai nieko nedaro, kad apmokėtų valstijos įsiskolinimus. Vos prieš kelias dienas pasklido istorija apie 83-etį senjorą, kuris paslydo vonioje ir nukritęs joje prabuvo tris dienas, kol jį aptiko slaugė. Ta slaugė buvo 74-erių metų moteris vardu Lois Porter. Tai moteris, kuriai kartais tenka dirbti už dyką, nes valstija jos darbdaviui skolinga daugiau nei vieną milijoną dolerių.
Žmonės netenka darbų, nes valstija nemoka socialinių paslaugų tiekėjams, nefinansuoja koledžų ir nesuteikia studentams finansinės paramos. Tai yra pasibaisėtina.
Ilinojaus Senato prezidentas John Cullertonas ir Senato respublikonų lyderė Christine Radogno prieš kelias savaites bandė spręsti valstijos problemas, tačiau tada įsikišo gubernatorius Bruce’as Rauneris ir viskas žlugo.
Cullertonas ir Radogno svarstė apie mokesčių padidinimą, nuosavybės mokesčių įšaldymą, darbuotojų kompensacijų reformą, pensijų pokyčius, švietimo įstaigų reformą bei lažybų plėtrą. Jeigu kažkokiu būdu šie svarstymai ir pasiektų Atstovų rūmus, nėra garantijų, kad pirmininkas Mike’as Madiganas į tai atkreips dėmesį. Tai vyksta todėl, kad per mažai mūsų spaudžia politikus.
Dauguma žmonių dabar yra beveik įsitikinę, jog nei Madiganas, nei Rauneris nenusileis iki 2018 metų rinkimų pabaigos. O ir šiuo atveju niekas negarantuoja, kad tada kažkas pasikeis.
Jeigu jūsų nejaudina tai, kad dėl valstijos kenčia jūsų kaimynai, gal jus labiau sujaudins mintys apie tai, kad gali nukentėti jūsų piniginė?
Problemos sprendimas reikalaus pinigų iš jūsų kišenės. Kuo ilgiau lauksite, tuo daugiau tai kainuos. Šiuo metu valstija už atliktus darbus žmonėms yra skolinga 13 milijardų dolerių. Visi valstijos gyventojai – vyrai, moterys ir net vaikai – turėtų sumokėti po 1000 dolerių, kad šis įsiskolinimas būtų padengtas. Kokia suma susidarys jūsų namų ūkyje? Šis skaičius iki kitų rinkimų padvigubės.
Valstija taip pat skolinga 130 milijardų dolerių dabartiniams ir ateities pensininkams.
Čikagos užmiesčiuose gyvenantiems žmonėms žūtbūtinai reikia darbų. Tai rodo ir valstijos nedarbingumo reitingas, kuris yra 5,4 procento, bei nacionalinis – 4,7 procento.
Atokiose valstijos vietose gyvenantiems vaikams taip pat reikia geresnės švietimo sistemos. Tarp sumos išleidžiamos vaikui priemiestyje ir sumos išleidžiamos vaikui atokiose valstijos vietose yra milžiniškas skirtumas.
Kodėl taip paprasta įsitraukti į Vašingtone vykstančias dramas ir ignoruoti Ilinojų? Kur mūsų pasipiktinimas?
Jeigu dauguma mūsų suprastų, kad reikės mokesčių padidinimo ir spaudimo Ilinojaus valdininkams, galėtumėme pradėti gelbėti savo valstiją. Galėtumėme pagaliau nutraukti šią Raunerio-Madigano beprotybę. Galėtumėme atstatyti savo valstiją. Tam prireiks mūsų daugumos ir labai, labai daug darbo. Pasistenkime išgelbėti tiek visus kūdikius, tiek senjorus, tiek visus likusius. Pažiūrėkime į veidrodį ir atlikime savo pareigą.
