Jeigu Vladimirui Putinui tikrai rūpėtų Amerikos piliečių nuomonė, jis paskatintų Donaldą Trumpą padaryti nors vieną simbolišką gestą, kuris įrodytų, kad išrinktasis prezidentas nėra kažkoks Rusijos vasalas. Kol kas nėra jokių ženklų, kad nors vienam iš lyderių tai būtų aktualu.
Visi Trumpo susitikimai bei pranešimai, susiję su užsienio reikalais, buvo tokie, kokių norėtų rusai. „Vyras labai gerai kontroliuoja savo šalį“, „Jis yra daug geresnis lyderis negu mūsų prezidentas“ kalbėjo Trumpas. Na ir kas, kad Putino vadovavimo įgūdžiai pagrįsti politinių varžovų ir žurnalistų įkalinimais bei žmogžudystėmis. Nors Trumpas ir pasižymi aršiu grubumu, jis gali būti ir nepakeliamai malonus. Daug daugiau pasako jo pasirinkimai svarbiems šalies postams.
Pirmiausia, leitenanto generolo Mike‘o Flynno paskyrimas patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Flynnas yra sąmokslo teorijų teoretikas, kuris ne tik vakarieniavo su Putinu, bet ir keletą kartų už pinigus pasirodė „Russia Today‘ televizijos kanale, kurį remia Kremlius.
Antras asmuo yra Rexas Tillersonas, „ExxonMobil“ prezidentas, kuris bendradarbiavo su Rusijos vyriausybės valdomomis naftos kompanijomis bei iš Putino gavo aukščiausią apdovanojimą. „The Guardian“ atskleidė ir tai, kad Tillersonas buvo JAV ir Rusijos naftos kompanijos, įkurtos Bahamuose, direktorius. Viskas legalu, tačiau keista, kai taip elgiasi žmogus, kuris kandidatuoja užimti valstybės sekretoriaus postą. Įsivaizduokite, ko būtų susilaukusi Hillary Clinton, jeigu būtų padariusi kažką panašaus.
Be to, ar žinojote, kad buvęs Trumpo kampanijos direktorius Paulas Manafortas gyvena Trumpo bokšte? Manafortas buvo atleistas, kai buvo išsiaiškinta, kad iš Ukrainos vyriausybės, kuri buvo kontroliuojama Rusijos, gavo keletą milijonų dolerių. Panašu, kad Trumpo kampaniją jis galėjo prižiūrėti „iš šešėlių“, kadangi iš išrinktojo prezidento jis vis dar gauna privatų atlyginimą.
Skeptiški Trumpo žodžiai apie NATO bei abejingumas Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir Sirijoje sukelia įtarimą, kad išrinktasis prezidentas Putinui suteiktų viską, ko tik pastarasis paprašytų. Didelė tikimybė, kad Trumpas nutrauks JAV paramą NATO ekonominėms sankcijoms Rusijoje, o tai būtų didelis smūgis sąjungininkams Europoje ir pagalba nusilpusiai Kremliaus ekonomikai.
Visiškai aišku, ką iš tokių broliškų santykių su Putinu gauna Trumpas. Jo kampanijos atsakas į CŽV bei FTB atliktą tyrimą, kuriuo buvo nustatyta, kad kampanijos metu Kremliaus programišiai siekė padėti Trumpui, yra klasiškas išrinktojo prezidento metodas.
„Tai yra tie patys žmonės, kurie teigė, jog Saddamas Husseinas turėjo masinio naikinimo ginklus. Rinkimai baigėsi didžiausia Rinkikų kolegijos pergale per visą šalies istoriją. Dabar metas sugrąžinti Amerikos didybę,“ – teigė Trumpo kampanijos atstovai.
Beveik visi šio atsakymo žodžiai yra begėdiškas išsisukinėjimas. Trumpas ne tik neišmoko 2003 metų istorijos, bet ir melavo apie pergalę rinkimuose. Jis ne tik pralaimėjo rinkėjų balsų daugumą, bet ir rinkikų balsų gavo daug mažiau nei Billas Clintonas, Barackas Obama, Ronaldas Reaganas bei daugelis kitų.
O ką apie tokius santykius su Rusija galvoja Trumpo rinkėjai? Daugumai paprasčiausiai nusispjauti, rinkimuose jie galvojo apie partiją, o ne šalį. Šie žmonės nekenčia amerikiečių, balsuojančių už demokratus, daug labiau nei Rusijos lyderio, kuris visiškai neveikia jų gyvenimo. Dauguma jų yra per daug užsiėmę, bandydami suprasti ir racionalizuoti Trumpo pagyras ir neturi laiko jaudintis apie tai, kad Baltieji rūmai bus po Putino sparneliu.
Emigrantė žurnalistė iš Rusijos Masha Gessen „New York Review“ nagrinėjo abiejų vyrų panašumus.
„Melas yra pagrindinė žinutė. Bet svarbiausia ne tai, kad jie meluoja, bet tai, jog jie meluoja taip pačiai, siekdami tų pačių tikslų, norėdami būti galingesni nei pati tiesa,“ – aiškino Gessen.
Ji nagrinėjo, kaip 2014 metas Putinas akiplėšiškai neigė Rusijos karių dalyvavimą Ukrainoje. Jo melai, kaip teigia Gessen, skelbia vieną pagrindinę žinutę – Putino tikroji galia slypi tame, kad jis gali pasakyti tai, ką jis nori, tada, kada jis nori, ir nesvarbu ar tam prieštarauja faktai. Jis yra savo šalies prezidentas ir realybės karalius.
Visai neseniai, per prezidentinius debatus, milijonai amerikiečių stebėjo, kaip Trumpas ginčijasi su Clinton dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. „Ne, tai tu marionetė,“ – atšovė Trumpas kaip trečiokas, o dabar neigia, kad kažkas iki jo pergalės išvis užsiminė apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Kaip teigia Gessen, jis taip pat demonstruoja savo sugebėjimą sakyti viską, ką nori apie rinkimus, vien tik todėl, kad juos laimėjo.
Galų gale, amerikiečiai nėra rusai, o Trumpas negalės savo varžovų taip paprastai pašalinti ar įkalinti. Nurimus patinėms aistroms, pabus skepticizmas. O tada ir pamatysime, kas bus.
