Edwardas Sowdenas norėtų sulaukti Baracko Obamos malonės iki šiam kitų metų sausį paliekant Jungtinių Valstijų prezidento postą, argumentuodamas tuo, kad jo atskleista informacija apie milžiniško masto JAV ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų atliekamą savo piliečių sekimą buvo ne tik morališkai teisinga, bet ir atnešė naudos gyventojams.
Šiuos komentarus JAV paslapčių viešintojas išsakė pirmadienio interviu su „The Guardian“ teletiltu iš Maskvos, kur yra gavęs prieglobstį, tuo metu, kai jo rėmėjai, įskaitant jo advokatą Jungtinėse Valstijose, ėmė rengti intensyvesnę kampaniją, siekiančią prezidento malonės. Snowdenas JAV yra laikomas ieškomu asmeniu dėl jam pateiktų kaltinimų pažeidus Šnipinėjimo aktą, už ką jam gresia 30 metų laisvės atėmimo bausmė. Pats Snowdenas sakė esąs tikras, kad bet koks jo 2013 metais išplatintų tūkstančių dokumentų pasekmių vertinimas atskleistų, kad žmonėms šis žingsnis buvo naudingas.
Neįstatymiška, bet moralu
„Taip, įstatymai galbūt skelbia ką kita, tačiau gal dėl to ir egzistuoja galia suteikti malonę – būtent už tas išimtis, už dalykus, kurie teoriškai prieštarauja įstatymams, tačiau kai į juos pažvelgiame iš moralinės ir etinės pusės, kai įvertiname jų rezultatus, pamatome, kad tie dalykai buvo būtini, jie buvo gyvybiškai svarbūs“, – sakė jis.
„Žvelgiant į pasiektą naudą matome, kad po 2013-ųjų mūsų šalies įstatymai pasikeitė. Kongresas, teismai ir prezidentas pakeitė savo politiką dėl šios atskleistos informacijos. Tačiau kartu mes neturime ir jokios informacijos, įrodančios, kad koks nors asmuo būtų dėl šios atskleistos informacijos nukentėjęs“, – pridūrė jis.
Nors JAV prezidentai prieš baigdami savo kadencijas yra patenkinę ne vieną netikėtą malonės prašymą, labai mažai tikėtina, kad Obama tai padarytų Snowdeno atveju, nepaisant to, kad iki patekdamas į Baltuosius rūmus jis buvo konstitucinis teisininkas, dažnai aktyviai kovojęs už teisę į privatumą ir perspėjęs apie masinio sekimo pavojus.
Itin netikėtą postūmį šiai malonės kampanijai gegužę suteikė buvęs Obamos administracijos generalinis prokuroras Ericas Holderis, kuris tuomet pareiškė, kad Snowdenas visuomenei padarė paslaugą.
Papildomo užtaiso ši kampanija gali gauti ir iš naujausio Oliverio Stone’o filmo „Snowdenas“, kuris Amerikos kino teatrus pasieks jau šį penktadienį. Praėjusį savaitgalį režisierius išreiškė viltį, kad juosta padės pakreipti visuotinę nuomonę į paslapčių viešintojo pusę ir padės jo malonės prašymui.
Savo išsamiame interviu, palietusiame daug įvairių temų, Snowdenas tikino, kad visuomeninė NSA dokumentų paviešinimo nauda yra akivaizdi.
„Jei ne visa ta atskleista informacija, mes dabar būtume kur kas blogesnėje situacijoje“, – sakė jis.
Viskas gerai?
Kai 2013-aisiais, jau būdamas Honkonge, Snowdenas perdavė NSA dokumentus „Washington Post“ ir „The Guardian“ žurnalistams, jis atrodė kone nenatūraliai ramus, lyg būtų susitaikęs su savo lemtimi. Pirmadienio interviu jis sakė, kad tuo metu jis tikėjosi „niūrios pabaigos“, kai jis yra arba nužudomas, arba įkalinamas JAV.
Nuo tos lemtingos dienos praėjus daugiau nei trejiems metams jis atrodo žvalus ir atsipalaidavęs. Jam pavyko išvengti liūdnos lemties, kuri teko kitai paslapčių viešintojai, Chelsea Manning, kuri šiuo metu yra kalinama vienutėje JAV. Snowdenas gali laisvai bendrauti su savo šalininkais, tad daug laiko leidžia internete.
2,3 milijono „Twitter“ sekėjų suteikia jam milžinišką platformą savo pažiūroms reikšti. Jis kuria įrankius, kad padėtų žurnalistams. Jis nėra apribotas tik Maskva, jam teko keliauti po Rusiją, o jo šeima buvo atvykusi iš JAV jo aplankyti.
Tačiau Snowdenas vis tiek nori grįžti į JAV ir atrodo užtikrintas, kad tai įvyks, nepaisant to, kad visi požymiai kol kas byloja priešingai.
„Manau, kad galiausiai sugrįšiu namo, – sakė jis. – Kai visi valdininkai, kurie jautėsi turį ginti tas programas, savo poziciją ir savo karjeras, paliks valstybinį darbą, o mes į visa tai pradėsime žiūrėti iš labiau istorinės perspektyvos, taps aišku, kad šis karas, nukreiptas prieš paslapčių viešintojus, netarnauja Jungtinių Valstijų interesams, o priešingai – jiems kenkia.“
Snowdeno situacija pritraukia nemažai sąmokslo teorijų. Nuo pat pradžių jis buvo apkaltintas esąs Kinijos, o vėliau – ir Rusijos šnipas. Rugpjūčio mėnesį po ilgos tylos pasirodžiusi paslaptinga „Twitter“ žinutė paskatino spėliones apie galima jo mirtį. Vėliau Snowdenas pasakė, kad paprasčiausiai buvo išvykęs atostogų.
Sekimas nieko nebestebina
2013-aisiais Snowdeno atskleista informacija sukėlė pasaulinio masto debatus ir tam tikrus nedidelius įstatymų pakeitimus. Būtent jo dėka žvalgyba, sekimas ir technologiniai pokyčiai atkeliavo į populiariąją kultūrą ir yra plačiai analizuojami filmuose, pavyzdžiui, naujojoje Džeisono Borno sagos dalyje, ar televizijoje, pavyzdžiui, seriale „Good Wife“. Pats Snowdenas džiaugiasi „skepsio renesansu“, kai bent jau kai kurie žurnalistai aklai nebepasitiki anonimine valdininkų informacija, pateikiama be jokių įrodymų.
Kai 2013-aisiais, jau būdamas Honkonge, Snowdenas perdavė NSA dokumentus „Washington Post“ ir „The Guardian“ žurnalistams, jis atrodė kone nenatūraliai ramus, lyg būtų susitaikęs su savo lemtimi. Pirmadienio interviu jis sakė, kad tuo metu jis tikėjosi „niūrios pabaigos“, kai jis yra arba nužudomas, arba įkalinamas JAV.
Prieš trejus metus jis perspėjo apie pavojų, kad vieną dieną postą gali užimti prezidentas, kuris tokia sistema gali piktnaudžiauti. Šis perspėjimas didelio atgarsio nesulaukė, juolab, kad Obamos prezidentavimas atrodė pakankamai nepiktybiškas. Tačiau šiandien šis perspėjimas įgauna naują aktualumą: o kaip gi kitaip, kai kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas po rusų programišių įsilaužimo į demokratų partijos komiteto serverį paragino juos įsilaužti dar ir į Hillary Clinton elektroninių laiškų sistemą.
Jei, kaip labiausiai tikėtina, Obama Snowdenui malonės nesuteiks, šansai, kad tai padarys Clinton ar Trumpas, yra dar menkesni. Jis pats 2016 metų prezidento rinkimus pavadino precedento neturinčiais, kalbant apie „priimamas ir skatinamas autoritarines politines programas“.
„Deja, tokios pozicijos laikosi daugelis pagrindinės linijos politikų, o taip pat ekspertų ir komentatorių. Jiems atrodo, kad valdžia gali daryti bet ką, jei tik mano, kad iš to bus nors kažkokios naudos. Tačiau tokia logika yra būdinga policinei valstybei“, – sako jis.
Prioritetas visada yra Amerika
Nuo pat pradžių Snowdenas iš savo oponentų sulaukė kritikos už tai, kad neišsako kritiškos pozicijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino adresu, tačiau pastaruoju metu jis tai daro vis dažniau. Toks jo žingsnis gali būti pavojingas, juolab, kad kitais metais bus svarstoma dėl jo prieglobsčio pratęsimo. Kam taip rizikuoti?
„Na, tai ne pirmas kartas, kai aš rizikuoju dėl dalykų, kuriais tikiu, – sako jis. – Tai sudėtinga situacija. Rusija nėra mano dėmesio centre, ji nėra mano ekspertizės sritis. Aš nekalbu rusiškai tiek laisvai, kad galėčiau iš tiesų dalyvauti viešajame diskurse ar daryti jam įtaką. Tačiau kai įvyksta kažkas, kas, mano supratimu, yra akivaizdus pažeidimas, manau, negalima likti abejingam ir nieko nesakyti.“
„Mano šalis man visada bus prioritetas, ne Rusija. Aš norėčiau padėti reformuoti žmogaus teisių situaciją Rusijoje, tačiau niekada negalėsiu to padaryti efektyviau nei patys rusų aktyvistai“, – pridūrė jis.
Ar yra tikimybė, kad jis taptų kalinių apsikeitimo tarp JAV ir Rusijos dalimi? Gal Putinui tokia idėja pasirodytų visai patraukli, jei valdžioje būtų Trumpas?
„Visada yra tikimybė, kad bet kokia valdžia vieną dieną ims ir nuspręs panaudoti kokį nors asmenį kaip kozirį derybose, nesvarbu, ar tai pažeistų žmogaus teises, ar prieštarautų įstatymams. Tai galioja ne tik man. Tai su aktyvistais visame pasaulyje vyksta kasdien“, – sako jis.
Paslapčių viešintojo šlovė
Paklaustas apie naująjį Oliverio Stone’o filmą „Snowdenas“, jis tikino, kad juostą vertina kaip mechanizmą paraginti žmones kalbėti apie stebėjimą, nors jam ir nėra labai smagu, kad kiti žmonės pasakoja jo istoriją. Jis pats jau kurį laiką vis užsimena apie galimybę rašyti memuarus, tačiau kol kas šioje srityje labai nepasistūmėjo. Šiuo metu yra rengiamos mažiausiai trys knygos apie jį: vieną išsamių tyrimų pagrindu rašo „Washington Post“ apžvalgininkas Bartas Gellmanas, o kitos dvi yra laikomos priešiškomis ir opozicinėmis.
Kaip „besislapstantis“ asmuo, pastaruoju metu jis yra pakankamai matomas. Jis pasirodė Holivudo filme ir „Oskaru“ apdovanotoje dokumentikoje bei net keliuose spektakliuose, įskaitant „Privacy“ su Danieliu Radcliffe’u pagrindiniame vaidmenyje, kuris neseniai baigtas rodyti Niujorke. Tačiau visa tai nepakeičia fakto, kad jo likimas yra netgi labai neaiškus.
Snowdenui jo malonės prašymo kampanija, net jei yra iš esmės beviltiška, suteikia galimybę informuoti žmones apie jo situaciją ir išreikšti dėkingumą tiems, kas jį palaiko. Jis taip pat išreiškė viltį, kad nurimus visoms diskusijoms apie filmą, jis pagaliau vėl galės atsitraukti į antrą planą.
„Noriu, kad visa tai greičiau baigtųsi. Tai iš tiesų būtų pati didžiausia dovana, kokią man kas nors galėtų suteikti“, – sakė jis.
Nuotraukoje: Akimirka iš E. Snowdeno rėmėjų mitingo
