Daugiau 
 

Nuo Los Andželo per Omahą iki Vašingtono, arba viščiukai skaičiuojami rudenį

10/27/2017 Aidas
misevicius-1-e1509098561639

Lietuviška kepykla Omahoje[/caption]

Jau 31-ąjį kartą didžiulė dalis ne vien tik Vakarų pakrantėje gyvenančių mūsų tautiečių pirmąjį spalio mėn. savaitgalį susitinkame vis dar saulutės maloniai šildomame Los Andžele – ir šiemet tai nebuvo išimtis, nors po jubiliejinių 30-ųjų Lietuvių Dienų „Angelų mieste“ pereitais metais daug kas nuogąstavo, kad sekantį kartą lietuviai gal vangokai rinksis Šv. Kazimiero parapijoje netoli Holivudo įžymybių bei garsiųjų Kalifornijos paplūdimių, juo labiau, kad ir visų taip mėgiamo Andriaus Mamontovo antrus metus paeiliui į šią šventę organizatoriai nebeišgalės pasikviesti. Tačiau ir vėl pesimistai suklydo – tūkstančiai lietuvaičių sugužėjo į Los Andželą ir šiais metais, o žvaigždžių netrūko tiek iš Lietuvos, tiek Šiaurės Amerikos. Nuo pat ankstyvo ryto su visais norinčiais fotografavosi kaip visuomet guviai nusiteikusi žinomiausia Holivude išgarsėjusi lietuvė aktorė Rūta Kilmonytė-Lee, publiką pasveikinusi taisyklinga savo tėvų gimtąja kalba, vėliau susirinkusius linksmino Merūnas Vitulskis, Jurga Šeduikytė, o vakaro „vinimi“ tapo po kelerių metų pertraukos į JAV sugrįžę „ŽĄS“. Pasilinksminę iš vasaros rūbų niekuomet neišlipančioje Kalifornijoje, jau sekančią dieną „kėlėme“ sparnus į Omahą, kur trečiajai sesijai rinkosi JAV Lietuvių Bendruomenės XXI-osios Tarybos delegatai.

JAV LB XXI-osios Tarybos trečiosios sesijos dalyviai [/caption]

Kuomet 1991-aisiais pirmąsyk savo gyvenime Ramutė su Virginijum Stakėnai pakėlė sparnus virš Atlanto, jie abu iškeliavo sudalyvauti tarptautiniame meno festivalyje Winnipeg (Manitoba provincija, Kanada). Niekas tuomet nesitikėjo, kad vos už penkių metų Virgis taps startinės oficialios susigiminiavusių miestų – Šiaulių ir Omahos (Nebraskos valst.) – delegacijos nariu, o nuo to laiko Stakėnai šioje Vidurio Vakarų valstijoje lankėsi keliolika kartų. Nuo 2001 metų tam atsirado dar svaresnė priežastis – į Omahą studijuoti atvyko vienturtė Ramutės ir Virgio dukra Agnė. Simboliška ir tai, kad po 2 dešimtmečių Šiauliai ir Omaha tapo dar artimesni – šiemet į JAV LB Tarybos sesiją be Ramutės ir Virgio bei jiems specialiame vakaro pasirodyme talkininkavusio Colorado Romo atskrido ir visas „Saulės“ miesto universiteto studentų choras „Studium“. Šiauliečiai lankėsi Nebraskos universiteto kvietimu, su kuriuo lietuvius sieja itin glaudūs ryšiai. Visgi ir tai dar ne visas šiais metais Omahoje sutiktų menininkų „desantas“ –Lauritzen sode užgimęs kultūrinių darželių projektas subtiliai palietė Šiaulius – dr. Gedimino Murausko ir Nijolės Sudavičiūtės-MacCallum iniciatyva pradėtas „Saulės tako“ projektas įtraukė profesionalų drožinėtoją Aurimą Šimkų iš Kurtuvėnų, kuris jau kelinti metai iš eilės lankosi Omahoje ir baigia iš medžio sukurti visus „Eglės – Žalčių karalienės“ pasakos personažus.

Gediminas ir Nijolė tikisi, kad tai tik unikalios lietuviško tautinio meno vizijos pradžia – nenuilstamai ieškodami rėmėjų abu Amerikos lietuviai tvirtai nusprendę greitu metu užbaigti „Saulės taką“, kuris jei ir nenusidrieks iki pat Šiaulių, tai bent apims visą Lauritzen sodą. Jie kviečia apsilankyti jų sukurtame tinklapyje www.omahasistercities.com/pathofthesun/ ir pasidomėti „Saulės tako“ istorija, Aurimo kūrybiniais sprendimais bei prisidėti prie šių unikalių darbų.

Ateities vizijos diskusija JAV LB XXI-osios Tarybos trečiojoje sesijoje[/caption]

Lietuvių Dienų atidarymo ceremonijoje dalyvavo aktorė Rūta Kilmonytė-Lee[/caption]

2003 m. Omahoje organizuota analogiška stambiausios JAV lietuvių visuomeninės organizacijos Tarybos sesija vyko dar 1936 m. pastatytoje lietuviškoje Šv. Antano bažnyčioje. Nors puošniais gotikos motyvais išpuošta šventovė tebestovi toje pačioje vietoje, šiandien parapijiečiai ten meldžiasi ispaniškai – lietuviai Šv. Antano bažnyčios atsisakė prieš keletą metų. Tačiau mūsų tautos paveldui Omahoje dar nelemta išnykti, o tuo puikiai pasirūpino pokario laikais į šį mėsos pramone ir skerdyklomis pagarsėjusį didmiestį atsikraustę lietuviai imigrantai Vytautas ir Stefanija Mackevičiai. 1962 metais įkurtoje lietuviškoje kepykloje šiandien triūsia trys jų sūnūs Algirdas, Alfonsas ir Vytautas-Juozas. Močiutės Stefos ruginės duonos ir pyragų receptūrą patobulino dabar kepyklai vadovaujančio Algio Mackevičiaus sūnus Arūnas, dirbantis profesionaliu kulinaru viename Omahos centre esančių restoranų. Tuo tarpu A. Mackevičiaus sūnėnas Danielius nepamiršo iš toliau apsilankiusiems svečiams pasiūlyti itin populiaraus „Napoleono“ torto, kuriuo gardumu didžiuojasi jau trečią dešimtmetį lietuviškoje kepykloje dirbanti „trečiabangė“ Salomėja iš Kauno. Tačiau buvusiam ilgamečiam Portlando Lietuvių bendruomenės pirmininkui Viliui Žalpiui iki šiol gardesnė „rūgščių miltų“ Omahos lietuviškos kepyklos duona – būtent jos receptūra turbūt artimesnė Viliaus prosenelių keptai, kurie atvyko į šį miestą dar 1910 m. ir 1930-aisiais atgulė amžinio poilsio priešais šios kepyklos pastatą esančiose beveik „tautinėse“ kapinėse – bene pusė pavardžių ant antkapių grynai lietuviškos.

Diskusijoje apie Lietuvių bendruomenės ateities viziją su kitais delegatais ir sesijos svečiais Vilius dalinosi patirtimi apie „pirmosios“ imigrantų bangos įsijungimą į aktyvesnę tautinę bei visuomeninę veiklą už Atlanto. Būtent jo kartos Amerikoje gimę lietuviai praktiškai nebemoka savo tėvų ar senelių kalbos, retas kuris dalyvauja Lietuvių bendruomenės darbuose. Visiškai kitokia buvusios Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Danguolės Navickienės patirtis, kuri nuo DP pabėgėlių stovyklų Vokietijoje vaikystėje įprato Lietuvą „kurti“ išeivijoje, o jos karta dabar estafetę perduoda mums – „trečiabangiams“. Apie šią, vėliausią emigraciją į Ameriką, kalbėjo Rasa Miliūtė, o jos pranešimą lyg ir papildė buvusi JAV Lietuvių Jaunimo Sąjungos vadovė Giedrė Kazlauskaitė.

Prie lietuviškos kepyklos Omahoje[/caption]

Lietuviškos kepyklos istorija[/caption]

Tris dienas Omahoje vykusioje LB Tarybos sesijoje dalyvavo ir gausus būrys svečių iš Lietuvos bei visas LR diplomatinis korpusas Jungtinėse Valstijose. Tiek oficialias pareigas užimančių dalyvių nematė nei vienas Amerikos lietuvių susibūrimas iki šiol – bet, kaip taikliai išsireiškė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje, dabartinis Seimo narys Žygimantas Pavilionis – „Jūsų organizacijai nėra lygių pasaulyje“!

Na, bet mažiau kalbų, daugiau darbų - kitąmet Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės šimtmetį, nuo tautiečių gimtinėje pažymint šią iškilmingą progą neatsiliksime ir mes. Juo labiau, kad 2018 m. naujosios XXII-osios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmoji sesija vyks Portlande – jai ruoštis pradedame jau dabar. Praeitą savaitgalį nusišypsojus netipiškai „lietuviškam“ rudeniui vasariškai saulutei, didelė grupė šio uostamiesčio lietuvių išsiruošė į kaimyninio Vašingtono miškus… pagrybauti, apmąstyti sekančių metų šventes ir, žinoma, šimtmetį. Viščiukus tebeskaičiuojame, o ir lietuviškas ruduo dar toli gražu nesibaigė.

Laurynas R. Misevičius – specialiai iš LA, Omahos ir Carson-WA
Ingridos Misevičienės ir Tado Kubiliaus nuotr.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu