Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos pasirašys birželio pabaigoje, per Europos Vadovų Tarybą. Juo šalys patvirtins, kad yra pasiryžusios Vilnių, Rygą ir Taliną atjungti nuo rusiškosios elektros sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Tačiau vis dar neatskleidžiama, ar tarp Lietuvos ir Lenkijos bus statoma antra elektros jungtis bei kokie techniniai reikalavimai projektui bus keliami.

Antradienį vykusiame Baltijos energijos rinkos jungčių plano šalių susitikime šalys nusprendė, kad memorandumą dėl sinchronizacijos ketinama pasirašyti per Europos Vadovų Tarybą, kurį vyks birželio 28-29 dienomis. Anksčiau skelbta tik tai, kad pasirašymas turėtų įvykti birželį.

„Antradienį įvykusio susitikimo metu visos šalys dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą sinchronizacijos projektui. Sutarta, kad birželį Europos Vadovų Tarybos metu bus pasirašytas bendras politinis sprendimas dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos energetikos tinklais iki 2025 metų“, - Eltai teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Tačiau vienas pagrindinių klausimų, kaip techniškai Baltijos šalys ir Lenkija bus sinchronizuotos, viešai dar nėra atsakytas. Vadinamoji dinaminė studija turėjo nustatyti, kuris sinchronizacijos variantas yra geriausias: per šiuo metu veikiančią elektros jungtį „LitPol Link“, statant antrą tokią jungtį, ar papildomai nutiesiant jūrinį kabelį. 

A. Vernickaitė Eltai neatskleidė, kuris variantas turėtų būti pasirinktas, tačiau tikino, kad „derybos vyksta pagal sutartą planą ir šiuo metu atliekami paskutiniai techniniai darbai, rengiantis susitarimo memorandumo pasirašymui“.

Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužės viduryje teigė neatmetantis galimybės, kad antroji „LitPol Link“ jungtis bus nutiesta ateityje, kai Baltijos šalys ir Lenkija jau veiks sinchroniniu režimu. Anot jo, elektros poreikis natūraliai augs, tad gali reikėti ir didesnių elektros pralaidumų, tačiau šiuo metu tai nėra būtina. 

Antrosios elektros jungties reikalavimą kėlė Estija, nors Lietuva teigė, kad pakanka dabartinės jungties. Talinas baiminasi, kad esant tik vienai linijai, egzistuoja per didelė rizika, kad ji nutrūks, ar kitaip nustos veikti. Lietuva savo ruožtu tikina, kad pakanka vienos jungties, o antros „LitPol Link“ linijos idėją atmeta, mat šios tiesti nenori Lenkija. Jau anksčiau baimintasi, kad per agresyviai reikalaujant Varšuvos tiesti antrąją jungtį, gali sustoti visas sinchronizacijos projektas. 

Tačiau pati Lenkija yra pasiūliusi idėją nutiesti jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. 

Baltijos šalys yra apsisprendusios iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiškojo tinklo.