Praėjus šešiolikai metų Oskaras Koršunovas sugrįžta į svarbiausiu meno renginiu pasaulyje laikomą Venecijos bienalę. Jau rugpjūčio pradžioje režisieriaus spektaklis „Hamletas“ bus pristatomas bienalės teatro programoje, kurioje šiemet kaip niekad gausu garsiausių Europos teatrinių vardų, tokių kaip italas Romeo Castellucci, vokietis Thomas Ostermeieris ar britas Markas Ravenhillas.
Venecijos bienalės teatro programa – tai daugiau nei 8-is dešimtmečius rengiama pagrindinio pasaulyje meno renginio dalis, kas dveji metai pristatanti įdomiausiai tuo metu kuriančius teatro menininkus. Nors teatro programa ne visada bienalėje užimdavo svarią vietą, tačiau šiemet ji vėl ypatingai stipri ir ryški.
„Pastaruoju metu bienalės programoje stengiamės pristatyti laboratoriniais principais paremtus teatrinius ieškojimus“, - teigia Alexas Rigola, programos meno vadovas bei vienas jos sudarytojų.
Bienalėje teatro menininkai ne tik pristatys šiuo metu ryškiausius savo darbus. Kiekvienas jų kūrybinėse dirbtuvėse dalinsis patirtimi su jaunais aktoriais, režisieriais bei dramaturgais.
Lietuvių „Hamletas“ pastaruoju metu nuolatos sukasi tarp pristatomų pagrindinių bienalės akcentų bei afišuojamas kaip viena iš teatro programos ašių. Pasak O. Koršunovo, tiesiog natūralu, jog šių metų bienalėje pristatoma pirmoji jo trilogijos dalis.
„Bienalės meno vadovas, stebėjęs „Žuvėdrą“ Katalonijoje, buvo ja sužavėtas. Jo nuomone, OKT teatras dabar yra vienas įdomiausių Europoje. Manau, jog vėlesnėse bienalėse parodysime ir „Dugne“, ir „Žuvėdrą“. Logiška ir prasminga, jog pirmiausia vykstame su „Hamletu“ – juk trilogija prasideda būtent nuo šio pastatymo. Jaučiu, jog užsimezgė ilgas bendradarbiavimas, primenantis mūsų draugystę su Avinjono festivaliu“, - teigia režisierius, jau planuojantis „Hamleto“ repeticijas prieš išvykstant į Veneciją.
Kita vertus, tiek „Hamleto“, tiek kitų trilogijos spektaklių sėkmė tarptautiniame kontekste kiek nustebino net patį režisierių. Pasak jo, tai pastatymai, neturintys dažną žiūrovą užkabinančių įspūdingų vizualių triukų.
„Nesitikėjau, jog šie trys spektakliai bus taip aktyviai kviečiami į festivalius. Juk jie neturi išorinio efektingumo, ryškių politinių ar socialinių aktualijų, netgi pakankamai asmeniški. Čia aktoriai nebesislepia už ketvirtos sienos, netgi nevaidina, o personažų tekstais mėgina kalbėti apie save kaip apie žmones. Tačiau užsienio kritikai dažnai pastebi jų novatoriškumą, visiškai kitokį požiūrį į aktoriaus darbą. Patrice`as Pavis, garsus prancūzų teatrologas, ne kartą mini šiuos ieškojimus. Apskritai, dabartiniame Europos teatre juntama tendencija, kuomet vis mažiau dėmesio kreipiama į atrakcijas ir vis labiau atsigręžiama į tai, kas svarbiausia. O svarbiausia teatre – tai aktorius ir žiūrovas bei jų ryšys“, - pasakoja O. Koršunovas.
Bienalėje vyksiantis kūrybinių dirbtuvių ciklas – tai pernai prasidėjusių ieškojimų tęsinys. O. Koršunovas, pernai su italų aktoriais nagrinėjęs Antono Čechovo „Žuvėdrą“, šiemet gilinsis į šiuolaikinę pjesę – lenkų dramaturgo T. Słobodzianeko „Mūsų klasę“. Tai pjesė apie lenkų miestelį, patyrusį sovietinę, vėliau – fašistinę okupaciją bei baisų holokaustą.
Kūrybinės dirbtuvės Venecijoje – ne vienintelis O. Koršunovo susidūrimas su „Mūsų klase“ šią vasarą. Šiuo metu režisierius šį kūrinį stato Oslo nacionaliniame teatre. Premjera įvyks jau rugsėjį.
„Norvegų aktorių susidomėjimas „Mūsų klase“ tiesiog neįtikėtinas. Netgi statydamas Strindbergo ar Ibseno kūrinius nepastebėjau tokio jų susidomėjimo. Kodėl? Visų pirma, tai juos sukrečia. Antra – jie visiškai nežino rytų Europos istorijos. Nežino ne tik norvegai, tačiau apskritai vakariečiai. Jie istoriją suvokia labai egocentriškai. Juk esminiai įvykiai vyko būtent rytų Europoje, ypač kalbant apie II-ąjį pasaulinį karą. Tokie įvykiai vyksta ir dabar. Jiems tai – didelės atvertys. Labai įdomu šią medžiagą nagrinėti su norvegais. Manau, bus įdomu ir su italais“, - teigia režisierius.
„Hamletas“ taps antruoju O. Koršunovo spektakliu, pristatytu Venecijos bienalėje. Prieš šešiolika metų prestižinio renginio duris pravėrė „Roberto Zucco“. 1999-ieji Venecijos bienalėje tapo debiutu ne tik jaunam režisieriui O. Koršunovui – tai buvo pirmieji metai, kuomet bienalės programoje dalyvavo Lietuvos menininkai.
