Jei žili plaukai atskleidžia išmintį, tai prezidentas Barackas Obama labai daug išmoko nuo to laiko, kai prieš devynerius metus įsitraukė į rinkiminę kovą dėl prezidento posto. Kadaise visiškai juodi trumpai kirpti plaukai jau seniai yra nukloti sidabro gijų – kaip simbolis to, kokią kainą reikia sumokėti būnant galingiausiu žmogumi Amerikoje.

Bet nepaisant daugybės politinių kovų, kurias jam teko laimėti ir pralaimėti nuo to laiko, kai užėmė prezidento postą, Vašingtonas neprivertė Obamos atsisakyti savo svajonės ir vizijos apie pilietiškesnį, mandagesnį ir labiau bendradarbiauti linkusį amerikiečių politiką.

Televizijos kameroms susikoncentravus į pirminius rinkimus, kuriuose dominuoja pompastiškas milijardierius, o žiniasklaidai pasiryžus pranešti apie kiekvieną įžeidžiantį iš jo burnos pasigirstantį žodį, Obamos raginimas vykdyti politiką racionaliai, korektiškai ir mandagiai yra dar svarbesnis šiandien nei buvo prieš devynerius metus.

Kai 2007 metais Obama pranešė apie savo kandidatūrą į prezidentus, stingdančiame Čikagos šaltyje jo klausėsi ir džiūgavo tūkstančiai žmonių. O šį trečiadienį Obama kreipėsi į Ilinojaus politikos lyderius, šįkart norėdamas įtaką padaryti būtent jiems.

Obama pasakojo linksmas istorijas apie ankstyvąsias savo dienas Generalinėje asamblėjoje ir iššūkius, su kuriais jam, jaunam įstatymų leidėjui, teko susidurti, tačiau jo tikroji žinutė buvo abiejų partijų „sugėdinimas“.

Vieną asmenį jis net įvardijo tiesiogiai – valstijos kongresmeną, demokratą iš Čikagos Keną Dunkiną. Dunkino konfliktas su Atstovų rūmų pirmininku Michaelu Madiganu dėl aklavietėje atsidūrusio biudžeto paskatino jį mesti Madiganui rasizmu persmelktą kaltinimą „plantacijų“ politika, po ko jo paties partija Dunkiną pakrikštijo išdaviku.

Nors Obama Generalinėje asamblėjoje praleistą laiką vadina mokykla, kurioje jis išmoko „prieštarauti, neįsitraukiant į kivirčą“, nesutarimai dėl biudžeto Springfilde privertė kivirčytis tarpusavyje net tos pačios partijos narius. Amžinas optimistas Obama savo buvusiems kolegoms sakė, kad siekis ieškoti kompromisų ir visiems naudingų sprendimų, jokio politiko nepaverčia „parsidavėliu“ jo partijos akyse. Tokia prezidento pozicija privertė Dunkiną net pašokti iš vietos.

„Sėsk, Dunkinai. Pasikalbėsime vėliau“, – pasakė Obama, priversdamas susirinkusius įstatymų leidėjus balsu kvatoti.

Obamos kalba Generalinės asamblėjos nariams priminė mokyklos direktoriaus kalbą, kai šis tiesiog siekia iškelti ir išanalizuoti problemą taip, kad neatrodytų, jog palaiko vieną ar kitą pusę. Prezidentas kalbėjo, kad jo darbo Generalinėje asamblėjoje metu jis užmezgė daugybę stiprių tarpusavio santykių, kurie išmokė jį diplomatiškai bendradarbiauti ir dirbti tokioje darbo aplinkoje, kurios jam nepavyko perkelti į Vašingtoną.

„Mes turėjome labai daug bendro. Mums rūpėjo mūsų bendruomenės. Mes neatsisakydavome savo pačių esminių ir giliausių principų, tačiau buvome praktiški, kai to reikėjo. Mes galėjome kovoti iš visų jėgų vienu klausimu, tačiau be jokių nuoskaudų paspausti vieni kitiems rankas dėl kito“, – kalbėjo Obama.

Akivaizdu, kad šiandien Springfilde tokios partnerystės ir bendradarbiavimo tarp abiejų partijų atstovų nėra. Buvęs Senato prezidentas Emilis Jonesas, kuris laikė save politiniu Obamos krikštatėviu, sakė, jog norėtų, kad Obamos vizitas „ką nors pakeistų“, tačiau vilties beveik neturi.

„Reikalas tas, kad gubernatorius prie biudžeto įstatymo pririšo tuos klausimus, dėl kurių demokratai ir respublikonai nesutaria, – kalbėjo Jonesas. – Tol, kol gubernatorius nemodifikuos projektų, įtrauktų į bendrą biudžeto įstatymą, tol jis turės didelių problemų.“

Obamos kalba Generalinės asamblėjos nariams priminė mokyklos direktoriaus kalbą, kai šis tiesiog siekia iškelti ir išanalizuoti problemą taip, kad neatrodytų, jog palaiko vieną ar kitą pusę.

Tačiau tai ne tik gubernatoriaus problema, ką tiksliai savo kalboje pastebėjo ir pabrėžė Obama.

„Net kai mes keičiame tai, kaip veikia sistema, mes taip pat turime atsakomybę ir pareigą keisti tai, kaip tarpusavyje bendradarbiauja į valstybinius postus išrinkti politikai ir jų atstovaujami piliečiai. Demokratija sėkmingai veikia tik tada, kai mes tinkamai pasirūpiname abiem šiais aspektais“, – sakė Obama.

Labai norėtųsi viltis, kad tiek įstatymų leidėjai ir jų lyderiai, tiek gubernatorius ir jo aplinka labai rimtai įsiklausys į šiuos žodžius.