Dalis pabėgėlių, atvykusių į Europą, kažkada vadintą pažadėtąja žeme visiems, bėgantiems nuo žiaurumų Vidurio Rytuose, dabar svarsto apie grįžimą į savo gimtąsias šalis dėl nesvetingų sąlygų, su kuriomis susiduria visame žemyne.
Nedidelis, tačiau augantis skaičius pabėgėlių Vokietijoje, kuri iš pradžių buvo laikoma viena svetingiausių Europos šalių kanclerės Angelos Merkel dėka, dabar renkasi grįžti į tokias vietas kaip Irakas ir Sirija vietoje apsigyvenimo užsienyje, kur kenčia nuo priešiškai nusiteikusios visuomenės ir galimybių įsidarbinti stygiaus.
Vokietija taip pat apsunkino pabėgėliams galimybes pasikviesti į šalį savo šeimų narius, kas taip pat skatina juos grįžti į gimtuosius namus vietoje pasilikimo Europoje. Vien per paskutinius tris mėnesius Irako ambasada Berlyne pabėgėliams išdavė daugiau nei 1 500 grįžimo į Iraką dokumentų.
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida jau kelis kartus pranešė apie neretai smurtu virstantį priešiškumą pabėgėliams Vokietijoje ir kitose žemyno šalyse, kartais ir iš valdžios pareigūnų, kuriems sudėtinga sukontroliuoti per jų teritoriją keliaujančių migrantų srautą ir judėjimą. Pavyzdžiui, pabėgėlių stovyklą Kalė, Prancūzijoje, kur glaudėsi daugybė pabėgėlių, svajojančių pasiekti Jungtinę Karalystę, vietos valdžia nusprendė išardyti. Pirmadienį tarp pabėgėlių ir riaušių policijos kilę susirėmimai „Džiunglėmis“ vadinamoje stovykloje baigėsi ašarinių dujų paleidimu į pabėgėlius, apgulusius savo pastoges, kad policija jų nenugriautų.
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida jau kelis kartus pranešė apie neretai smurtu virstantį priešiškumą pabėgėliams Vokietijoje ir kitose žemyno šalyse, kartais ir iš valdžios pareigūnų, kuriems sudėtinga sukontroliuoti per jų teritoriją keliaujančių migrantų srautą ir judėjimą.
Policininkai Makedonijoje taip pat panaudojo ašarines dujas prieš pabėgėlius ties šalies siena su Graikija, kur jiems draudžiama ją kirsti dėl naujos Makedonijos vyriausybės politikos. Manoma, kad Graikijos pusėje laukia apie 7 000 žmonių, blokuojamų Makedonijos vyriausybės ir negalinčių patekti į šalį savo kelionėje link Vokietijos.
Kai kurie europiečiai dėl nesiliaujančio migrantų judėjimo kaltina Merkel retoriką ir tvirtina, kad Vokietijos atvirų durų politika paskatino dar daugiau žmonių leistis į pavojingą kelionę, manant, jog jie galės čia apsigyventi. Tuo tarpu pati Merkel šią savaitę pareiškė, kad kai tik Sirijos krizė baigsis, jos vyriausybė tikisi grąžinti pabėgėlius atgal į jų namus.
„Tai sudėtingas kelias ir niekam nėra lengva, - kalbėjo Vokietijos kanclerė apie krizę. – Mano pareiga yra padaryti viską, kad Europa pasiektų bendrą susitarimą.“
Europos Sąjungos teismas antradienį taip pat nusprendė, kad Vokietija gali įpareigoti pabėgėlius gyventi tam tikrose vietose, įvesdami jiems „rezidencines sąlygas“. Teismo teigimu, tokie apribojimai nepažeidžia laisvo judėjimo teisės, jeigu Vokietijos vyriausybė tas sąlygas nustatys remiantis jomis kaip geriausiais būdais integruoti pabėgėlius į visuomenę.
Eleanor Acer, „Human Rights First“ pabėgėlių apsaugos programos direktorė, sako, kad jokios atbaidymo priemonės – nei stovyklų deginimas, nei pabėgėlių turimų vertingų daiktų sulaikymas mainais į socialines išmokas – nesustabdys žmonių srauto.
„Kai žmonės bėga iš degančio namo, jiems nesvarbu, kad lauko durys yra užkaltos – jie iššoks pro langą, net jeigu tai bus antro aukšto langas. Kai žmonės iš tiesų bėga, kad apsaugotų savo gyvybes, jie darys viską, ką gali, kad užtikrintų apsaugą sau ir savo šeimoms, - sako ji. – Tai yra tikras išbandymas Europai ir Amerikai; mūsų visų vertybių išbandymas.“
Nors kol kas paliaubų Sirijoje iš esmės yra laikomasi, tačiau pabėgėlių krizę pagimdęs konfliktas jau greitai įeis į šeštuosius savo metus ir iki šiol nematyti jokių ženklų, kad situacija greitu metu pagerėtų. Jungtinių Tautų organizuojamas taikos derybas numatyta tęsti po kovo 7 dienos, po to, kai jos buvo atidėtos praėjusio mėnesio pradžioje dėl nesutarimų tarp derybų pusių.
Pirmadienį „Human Rights First“ išleistoje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau nei 11 mln. žmonių buvo priversti trauktis iš savo namų dėl Sirijoje vykstančio pilietinio karo, iš kurių maždaug 6,6 mln. yra likę šalies viduje. Manoma, kad 13,5 mln. sirų reikalinga skubi humanitarinė pagalba, o pastarosiomis savaitėmis jos patekimą į kovotojų apsuptas vietas užtikrino nauji susitarimai tarp JAV ir Rusijos.
